25–54 metų amžiaus žmonių grupėje pirmuosius 9 šių metų mėnesius dominavo kvėpavimo takų sistemos ligos, vidutinė apmokėtų nedarbingų dienų trukmė siekė 11 d. d.
Dažniausiai nedarbingumo prireikė dėl gripo su kitais kvėpavimo takų pažeidimais, tai vidutiniškai sudarė – 5,5 d. d. Tų, kurie sirgo bronchitu, vidutinė apmokėtų nedarbingų dienų trukmė buvo 5,2 d. d. Toliau su kiek mažesnes apmokėtų dienų trukme rikiuojasi ūminis tonzilitas (5), ūminis faringitas (4,9), ūminis nazofaringitas (4,6).
Dažniausios ligos vyresniame amžiuje
Vyresnio – 55–64 m. – amžiaus grupėje vidutiniškai nedarbingų dienų trukmė siekė jau 18 d. d. Pirmoje vietoje pagal nedarbingų dienų skaičių atsiduria juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (26 d. d.). Dėl juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimų vyresni žmonės nedarbingi vidutiniškai buvo 16,3 d. d.
Toliau rikiuojasi hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (10,6 d. d.) ir tik – tada kvėpavimo sistemos ligos (6,7 d. d.) ir gripas su kitais kvėpavimo takų pažeidimais 6,3 (d. d.), dėl kurių jaunesni asmenys nedarbingumą gaudavo dažniausiai.
Tuo metu lapkričio mėnesį šalyje bendrai užregistruoti 199 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Iš jų kas ketvirtas – dėl ūmių kvėpavimo takų ligų. Tačiau tai – dešimtadaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir mažiau nei spalio mėnesį.
„Sodros“ duomenimis, lapkričio mėnesį dėl ūmių kvėpavimo takų ligų išduota 36,2 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o šeimos narių slaugai – dar 16,7 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Dėl gripo išduota apie 250 pažymėjimų. Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius šiek tiek ūgtelėjo tik paskutinę lapkričio savaitę.
Palyginti, per praeitų metų epidemijos laikotarpį laikino nedarbingumo pažymėjimų dėl ūmių kvėpavimo takų ligų lapkričio mėnesį buvo išduota tris keturis kartus daugiau.
„Išduotų nedarbingumo pažymėjimų dėl paties apdraustojo asmens ligos atvejų augimo nepastebime – išduotų pažymėjimų skaičius netgi mažesnis negu spalį. Kita vertus, patirtis rodo, kad daugiausiai atvejų užfiksuojama sausio, vasario ar netgi kovo mėnesiais.
Ligos išmokos mokamos ir ne tik susirgus, tačiau ir slaugant kitus šeimos narius, pavyzdžiui, vaikus, o jas gali gauti ir anūkus slaugantys seneliai, tik reikia nepamiršti pateikti prašymo skirti ligos išmoką“, – sako „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė.
„Sodra“ gyventojams rekomenduoja pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką per asmeninę „Sodros“ paskyrą, tuomet ateityje susirgus jokių prašymų teikti nebereikės. Tokius prašymus jau yra pateikę daugiau nei pusė dirbančiųjų – apie 750 tūkst.
Susirgus už pirmas dvi dienas ligos išmoką, kuri negali būti mažesnė nei 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio, moka darbdavys, o nuo trečios dienos 62,06 proc. kompensuojamųjų pajamų dydžio išmoką moka „Sodra“.
Slaugant vaiką iki 14 metų išmokos mokamos ne ilgiau nei 14 dienų, o kitus šeimos narius – ne ilgiau nei 7 dienas ir sudaro 65,94 proc. buvusių pajamų ir šią išmoką nuo pirmos dienos moka „Sodra“.
Išmokos paprastai išmokamos po maždaug trijų savaičių nuo ligos pradžios. Jos preliminarų dydį galima paskaičiuoti „Sodros“ skaičiuokle.
Ką svarbu žinoti susirgus?
• Pateikite prašymą išmokai gauti, rekomenduojama (GPS1), jis yra neterminuotas.
• Pasiskaičiuokite, apytikriai kokio dydžio išmoka Jums gali būti skirta.
• Nedarbingumo metu laikykitės šių elgesio taisyklių: nedirbkite, nekeliaukite, nesilankykite paskaitose ir seminaruose, nedalyvaukite kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose, nevartokite alkoholio ir kitų toksinių medžiagų, nesielkite taip, kad Jūsų veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę
„Tikrai nedraudžiama eiti į parduotuvę, vaistinę, polikliniką, pasivaikščioti. Be to, „Sodros“ darbuotojų nedomina gyventojų sąskaitų išrašai, pirkimo kvitai ir jie išvis nesilanko namuose tikrinti sergančiųjų.
Jeigu sulaukėte neva „Sodros“ tikrintojų vizito, greičiausiai tai yra sukčiai ir apie juos nedelsiant reikėtų pranešti policijai bei pačiai „Sodrai“.
Vis norime priminti, kad susirgęs gyventojas pirmiausia turėtų kreiptis į savo gydytoją, kuris ne tik skirs gydymą, bet ir išrašys elektroninį nedarbingumo pažymėjimą“, – sako J. Bimbirienė.
