Mano įsitikinimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo izoliacionistinė politika nėra vien chaotiški postringavimai apie „America First“ – tai strateginis bandymas perbraižyti globalios prekybos taisykles. Tarifų didinimas Europos (taip pat Meksikos, Kanados, Kinijos) prekėms ir protekcionistiniai ribojimai gali tapti XXI a. prekybos karo, panašaus į tuos, kurie pasaulį supurtė XX a., pradžia. Lietuvos pramonei ir visai Europai kyla klausimas – ar liksime tik stebėtojai, ar tapsime labiausiai nukentėjusiais, ar rasime atsaką?
Istorija moko, kad prekybos karai retai baigiasi vienos pusės pergale. 1930 m. Smoot-Hawley muitų įstatymas JAV, padidinęs importo tarifus, sukėlė grandininę reakciją – Europos šalys atsakė savo muitais, o pasaulinė prekyba sumenko kone 65 proc. Rezultatas? Gilėjanti Didžioji depresija, kuri sulėtino ekonomikos atsigavimą ir, žinoma, padidino geopolitinį nestabilumą. Ar dabartinėmis sąlygomis, po pandemijos, sukrėtusios ir JAV ekonomikos pagrindus, ir karo Europoje, tai yra tie padariniai, kuriuos galime lengvai išgyventi? Tikrai ne.
Prisiminkime dar visai neseną pavyzdį – 2018 m. Trumpo ir Kinijos prekybos konfliktas. JAV padidino tarifus kiniškai produkcijai, Kinija atsakė tuo pačiu, o didžiausi nuostoliai teko ne tiek vyriausybėms, kiek verslui ir vartotojams – pabrango pramoninės prekės, sulėtėjo tiekimo grandinės. Atėjusi pandemija ir dėl jos į šalies ekonomiką įlieti didžiuliai pinigų srautai lėmė skausmingą infliaciją. Būtent ji ir padėjo Trumpui dar kartą ateiti į valdžią.
Dabar Trumpo taikinys – Europa, o tai reiškia, kad ir Europos ir Lietuvos pramonė turės prisitaikyti prie naujos, nelabai palankios tikrovės. Bet ta tikrovė tikrai brangiai kainuos ir pačioms Valstijoms.
Nors Trumpas pabrėžia, kad jo tarifų politika yra skirta sustiprinti JAV ekonomiką, pirmieji rezultatai rodo priešingą efektą. Naujausi duomenys rodo, kad dėl vadinamojo „import front loading“ efekto – kai įmonės skubėjo importuoti prekes dar prieš tarifų įsigaliojimą – JAV prekybos balansas smarkiai pablogėjo, o tai neigiamai paveikė bendrą BVP rodiklį. Atlantos FED prognozės rodo, kad pirmąjį metų ketvirtį JAV BVP gali būti sumažėjęs 1,5 proc.
Jei tarifai išprovokuos tolesnį vartojimo nuosmukį ir infliacijos augimą, JAV gali atsidurti sudėtingoje situacijoje, kur ekonominis augimas bus stabdomas pačių protekcionistinių priemonių. Ar Trumpas žada valdyti šalį šokinėdamas nuo vienos krizės keteros ant kitos? Visai gali būti.
Tuo metu ES turi keletą variantų. Pirmiausia, žinoma, reikėtų sulaukti, ar ir kokius muitus įves Trumpas. Jau minėtos JAV ekonomikos problemos gali reikšmingai pristabdyti jo entuziazmą, nes jau dabar kenkia jo reitingams. Taip, rinkimai tolokai, tačiau bet kuriam politikui jo reitingas yra viena iš politinės įtakos dedamųjų.
Jei Trumpas vis dėlto įves muitus ES ir per dvi savaites jų neatšauks, yra keli galimi atsako variantai. Juos įsivertinti reikėtų iš anksto.
Pirmasis – veidrodinis atsakas, padidinant tarifus amerikietiškai produkcijai. Taip jau buvo atsitikę 2018 m., kai ES atsakė muitais JAV plienui ir aliuminiui. Tačiau tokie veiksmai turi savų trūkumų – nors ir siunčia
signalą Vašingtonui, bet gali ne mažiau pakenkti ir Europos verslui, ir vartotojams, sukeldami naują infliaciją dar nepabaigus kapanotis iš senosios.
Antrasis variantas – diplomatinis spaudimas. Jei visos ES šalys, pirmiausiai – Vokietija, sugebės suformuoti bendrą derybinę poziciją kalbantis su JAV, galbūt pavyks bent iš dalies sušvelninti tarifus ar gauti prekybinius palengvinimus tam tikriems sektoriams. Tačiau tam reikia politinio ryžto, o Europos lyderiai ne visada spėja reaguoti į Trumpo impulsyvų sprendimų priėmimą. O kartais priešingai, gerokai paskuba, reaguodami į žodžius ir nesulaukę veiksmų. Ir juolab ne visada geba būti vieningi. Bet šįkart Europa mokosi labai greitai.
Trečiasis kelias – diversifikacija. ES jau dabar aktyviai ieško alternatyvių rinkų Azijoje ir Afrikoje, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV. Lietuvos verslui ši kryptis taip pat tampa vis aktualesnė – didesnis eksportas į Pietryčių Aziją ar Vidurio Rytus gali padėti amortizuoti galimus nuostolius Vokietijos rinkoje, jei ši susidurs su sunkumais dėl JAV apribojimų. Bėda tik, kad tai jau trečias ar ketvirtas diversifikacijos etapas per pastaruosius ketverius metus, ir kiekvienas iš jų reikalauja papildomų resursų. Lietuvoje jie jau gali tapti sunkiai pakeliami, nes nukentėjome nuo kelių krizių iš eilės (energetinės krizės, sakyčiau, dar nesame įveikę).
Trumpo protekcionizmas keičia globalios ekonomikos taisykles, o Europa rizikuoja tapti „nabagėliais“, jei neatsakys adekvačiai. JAV turi pakankamai vidaus rinkos pajėgumų, kad keltų kainas ir stiprintų savo pramonę, bet ar tai pavyktų Europai? Jei ES nesiims drastiškų veiksmų – investicijų skatinimo, prekybos sąjungų stiprinimo ir inovacijų plėtros – galime likti vien priklausomi nuo Vašingtono sprendimų.
Kita vertus, panašu, kad Trumpo gąsdinimas muitais – tik maža didelio ir mums iki galo vis dėlto neaiškaus žaidimo dalis. Tad siūlau pasiremti sena išmintimi: „Dieve, duok mums ramybės priimti tai, ko negalime pakeisti, drąsos keisti tai, ką galime, ir išminties atskirti viena nuo kito.“ Ir mums, ir visai Europai tikrai prireiks ir drąsos, ir išminties.
Bet kokios prognozės apie prekybos santykius tarp JAV ir ES negali ignoruoti karo Ukrainoje. Jei Vakarai nuspręstų reikšmingai didinti paramą Ukrainai, o investicijos į gynybos pramonę taptų prioritetu, tai galėtų tapti gaivinimo planu ES ekonomikai, kita vertus, prekybos santykiai su JAV galėtų dar labiau komplikuotis.
Jei Europos politika (vis dar manau, kad ir taip gali atsitikti) imtų krypti link susitarimo su Rusija, gali kilti naujų trinčių tiek transatlantiniuose santykiuose, tiek pačioje ES. Tai būtų Trumpo Europai primestas kelias, bet tikrai nebūtų pirmas kartas, kai nugali trumpalaikiai naudos interesai ir realpolitik strategija.
Bet, summa summarum, Lietuvai, kaip eksportuojančiai šaliai, reikėtų galvoti ne tik apie Vokietijos rinką, bet ir apie platesnes alternatyvas. JAV ir ES santykiai gali keistis, bet konkurencingumas išlieka pagrindiniu ekonomikos sėkmės faktoriumi. Klausimas – ar mes Europoje tam pasiruošę ir ką darome ruošdamiesi?
Pirmieji žingsniai jau prasidėjo. EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlytas „ReArm Europe“ planas – aiškus signalas, kad ES supranta naujus geopolitinius iššūkius, nori mažinti priklausomybę nuo JAV ir siekia tapti stipresniu žaidėju, galinčiu formuoti savo ateitį, o ne tik reaguoti į kitų priimamus sprendimus. Labai linkiu Baltijos valstybėms šiame plane nelikti už borto.
Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
