Apie tai, kas verslų laukia 2025-aisiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – interviu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
Europos pramonėje – nuosmukis. To epicentras yra Vokietija. Kaip manote, ar ir šiemet Europos pramonė smuks?
Nesikoncentruoju į vieną šalį, bet, aišku, didžiausias konkurentas Europos pramonei yra Kinija. Ir toliau ji išlieka konkurente. Jau gerą dešimtmetį kartoju, kad mes (Europa – aut. past.) žingsnis po žingsnio prarandame savo ateities kryptis. Prieš gerą dešimtemį pasaulyje išpopuliarėjo saulės energetika, ji paplito labai plačiai. Mes Kinijai šią stategiškai svarbią kryptį atidavėm 50–100 metų. Tada pasaulis sekė vėjo energetika. Jau ir tada buvo paprasta suvokti, kad ankščiau ar vėliau į rinką ateis elektromobiliai. Supratome, kad Europa pasaulyje yra stipri tik savo vidaus degimo ir dyzelio variklių gamyba – mes juos taip ištobulinome, kad Kinijai sunku juos nukopijuoti. Bet tuo tarpu Kinija susikoncentravo į elektromobilius – į ateitį. Mes to nedarėme, o kinai dabar yra pasiruošę ne tik elektromobilių kėbulams, bet ir lėktuvams, naujos kartos traukiniams – mes visa tai pražiopsojome.
Man skaudu ne tai, kad jie pasivijo mus ir nuėjo šiuo keliu, o tai, kad mes, mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, dedame didžiules investicijas į tyrimus, bet ne į pramonę. Buvome lyderiaujantys su inovacijomis, bet mes niekada neįgyvendindavome tų visų inovatyvių dalykų pas save. Gaminti inovacijas Kinijoje visada būdavo pigiau ir mes visada atiduodavome savo žinias jiems. Jie pasivijo labai greitai ir dabar Kinija, kadangi gamina produktą pas save, ji lyderiausija pasaulyje, ji žino, kaip tą padaryti geriau, kaip eiti į kitą žingsnį.
O mes nubėgome pigesnio dolerio atžvilgiu. Amerika tą suprato, dėl to prieš 5 metus prasidėjo revoliucija, kuria buvo siekiama grąžinti gamybą atgal, nes jie suprato, kad negaminant pas save viso produkto, tu neturėsi ateities. Mūsų esmė yra, kad mes negalime užsidaryti nuo kitų šalių, mes ant tiek integruoti kaip pasaulinis tinklas, kad, jeigu dabar nukirstume ryšius, daugelis Europos pramonės mirtų iš karto. Bet mes turime turėti strategiją, kaip iš to išeiti, kaip gaminti viską pas save. Dėl to yra klausimas, kur mes einame ir kas bus. Metai nebus paprasti.
Ar pramonė pas mus nyksta ne tik dėl to, kad išteklius perkam brangiau, nei, pavyzdžiui, Kinija, o dėl to, kad pas mus yra dideli kaštai ir politikai kuria socialinės gerovės valstybę neatsižvelgdami į galimybes?
Taip, mes prarandame savo konkurencingumą. Mes džiaugiamės, kad Lietuvos žmonės uždirba daugiau. <...> Jeigu kalbėsime apie 4 darbo dienas per savaitę, kai visa Azija dirba 6 dienas, mūsų dažnai minimas Izraelis dirba 6 darbo dienas. Tai gal lygiuokimės į tas šalis? Pasižiūrėkime, kiek valandų statistiškai dirba amerikiečiai. Aš jau nekalbu apie Japoniją. Neatsiras niekas iš kažkur, nenukris ir nepadovanos – viskas turi savo fizikinį matą.
Tai mes tampame tuo žemynu, kuris nori mažai dirbti, bet gerai gyventi?
Be abejo, mes „vakarėjame“ ir „pietėjame“. Nenoriu nieko įžeisti, bet, žinote, pietuose darbo efektyvumas irgi labai stipriai skiriasi. Mes vakarėjame, gyvenimas gerėja, pajamos auga ir kas man skaudžiausia, kad mūsų konkurentas ir partneris, ir draugas yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Bet yra ir kelrodis – viskas, kas vyksta Amerikoje, anksčiau ar vėliau ateina iki Europos.
Bet JAV BVP vienam gyventojui dabar yra 86 tūkst. eurų, o ES BVP vidurkis vienam žmogui yra 62 tūkst. eurų. Dar 2017 m. mūsų skirtumas buvo 10 procentų. Dabar jau turime beveik 27 procentus. Turime susimąstyti, ką darome ne taip.
Visą pokalbį su V. Janulevičiumi išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
