Numatomi muitai reikšmingai paveiks pirmiausiai Vokietijos pramonę, kuri yra viena didžiausių eksportuotojų į JAV. Prognozuojama, kad Vokietijos eksportas į JAV gali smukti 15 proc., o į Kiniją – 10 proc. Miuncheno Ifo institutas skaičiuoja, kad dėl galimo prekybos karo su JAV Vokietija galėtų patirti iki 33 mlrd. eurų ekonominių nuostolių.
Ir tai visiškai ne smulkmena dabartinių Vokietijos problemų fone. Visa ši situacija Vokietijoje vystosi jau ir taip dramatiškai ir ilgą laiką silpstant jos ekonominiam potencialui. 2023 m. šalies BVP smuko 0,3 proc., o 2024 m. – dar 0,2 proc. 2025 m. augimas prognozuojamas vos 0,3 proc., tačiau Bundesbankas įspėja, kad gali įvykti ir recesija, jei JAV muitų politika bus griežta.
Dramatiški pokyčiai ištiko ir Vokietijos nekilnojamojo turto (NT) rinką, kuri patyrė didžiausią kritimą per pastaruosius 60 metų – daugiabučiuose butų kainos sumažėjo 8,9 proc., individualių namų – 11,3 proc., o komercinių NT objektų – net 20,1 proc. Sutikime, tai labai žiaurūs skaičiai. Ką jie rodo? Tai ženklas, kad investuotojai vis labiau praranda pasitikėjimą Vokietijos ekonomika.
Visame šiame fone Vokietijoje įvykę rinkimai mums neša ir gerą, ir blogą žinią. Gerą – kad nepaisant šių ekonominių iššūkių, naujoji Vokietijos vyriausybė įsipareigojo reikšmingai didinti gynybos biudžetą. Kadangi Europos saugumo situacija išlieka įtempta, Vokietija planuoja perkopti NATO reikalaujamą 2 proc. BVP išlaidų ribą ir dar labiau didinti finansavimą kariuomenei bei gynybos pramonei. Bet tai reikš papildomus mokesčius arba viešųjų išlaidų mažinimą, kas dar labiau apkraus silpstančią Vokietijos ekonomiką.
Vokietijai gyvybiškai reikia pokyčių ir ambicingesnės bei savarankiškesnės tiek ekonominės, tiek ir energetikos politikos. Taigi ne tik gynybos finansavimo, bet ir aiškesnės ekonominės strategijos norėčiau tikėtis iš konservatorių bloko, nes dabartinio labai didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis Vokietija mums svarbi kaip niekada.
Blogoji žinia – dvigubai išaugę radikalios ir prorusiškos AfD rezultatai. Ekonominis nesaugumas ragina vokiečius vis labiau gręžtis į kraštutinės politines jėgas. Naujausios apklausos rodo, kad apie 70 proc. gyventojų baiminasi dėl savo finansinės ateities.
Ši situacija gali sukurti palankesnes sąlygas diskusijoms apie ekonominius ryšius su Rusija ir Kinija. Nors oficiali politika šiuo metu griežtai remia sankcijas Rusijai, sparčiai populiarėjanti (atkreipsiu dėmesį, Rytų Vokietijoje ir tarp jaunimo) AfD ir kai kurie verslo lyderiai skatina permąstyti šią poziciją. Jie argumentuoja, kad pigūs energetiniai ištekliai iš Rusijos anksčiau suteikė Vokietijai ekonominį konkurencinį pranašumą, kurio dabar trūksta. Jei ekonominė krizė gilės, o Trumpo administracija taip pat savo ruožtu siūlys švelninti sankcijas Rusijai, ši idėja gali sulaukti didesnio palaikymo.
Visi šie pokyčiai tiesiogiai paveiktų Lietuvą. Vokietija yra svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, sudaranti daugiau nei 14 proc. viso eksporto. Jei Vokietijos pramonė sumažins gamybos apimtis, Lietuvos įmonės susidurs su mažesne paklausa savo produkcijai.
Be to, jei Vokietija pradėtų ieškoti pigesnių energijos šaltinių iš Rusijos, tai galėtų susilpninti ES vienybę sankcijų klausimu ir padidinti geopolitinį neapibrėžtumą.
Galų gale, ar tai neprivers dar labiau ieškoti pigios gamybos Kinijoje. Atrodė, kad per pandemiją išmokome labai svarbią pamoką, kad visa gamybos vertikalė turėtų būti Europoje, ir galiausiai tai ne tik apsimoka, bet ir daro mus saugesnius. Besivaikydama pigios gamybos Europa savo rankomis dusina savo ekonomikos gyvybės šaltinį – pramonę. Būsiu nepopuliarus, bet vis dėlto pažiūrėkime į D. Trumpą: jis juk ne šiaip sau siekia bet kokia kaina atgaivinti JAV pramonę, taip, sutinku, visiškai nesiskaitydamas su priemonėmis. Nesiūlau daryti to paties, bet siūlau suvokti, kad gyvybinga pramonė yra labai svarbu ir netrukus šioje konkurencinėje kovoje turės lemiamą vertę.
O tuo metu Lietuva taip pat susiduria su būtinybe didinti gynybos finansavimą, kaip žinome, planuojami reikšmingi mokestiniai pokyčiai. Kaip dabar girdime, vienas pagrindinių šaltinių – suminio GPM didinimas nuo didesnes pajamas gaunantiems asmenims ir pelno mokesčio didinimas dar 2 proc., nors verslas jau ir taip vos prie pusę metų sutiko su pelno mokesčio didinimu gynybos fondo reikmėms. Valdantieji tikisi, kad tai turėtų papildomai surinkti apie 400 mln. eurų per metus. Tačiau šie pokyčiai gali mažinti investicinį patrauklumą ir skatinti verslą ieškoti palankesnių mokesčių kitose šalyse. Juolab apie lengvatas reinvestuojamas pelnui, kurias žadėjo ir liberalai, ir socialdemokratai, dabar visi kažkaip pamiršo.
Tai kokia bus geroji naujiena visame šiame besitraukiančių eksporto rinkų ir didėjančių mokesčių kontekste? Labiausiai girdimas atsakymas – didėjantis šalies saugumas. Nesu tikras, ar naujausių gūsingų vėjų iš JAV ir tos pačios Europos blaškoma ši geroji naujiena sukurs bent kokio stabilesnio pagrindo regimybę investicijų Lietuvoje augimui.
Apibendrinant, Trumpo muitų politika gali tapti dar vienu destabilizuojančiu veiksniu Europos ekonomikai, ypač Vokietijai, kuri jau susiduria su struktūrinėmis problemomis ir politiniu spaudimu didinti gynybos išlaidas. Savo ruožtu rinkimai Vokietijoje leidžia tikėtis stabilumo, bet kartu ir kelia labai pagrįstą nerimą dėl jos ekonomikos atsigavimo. O gyventojų nuotaikos ir radikalių politinių jėgų pasiekimai verčia susimąstyti apie galimus Vokietijos pasirinkimus tam stabilumui pasiekti.
Taigi Lietuvos laukia dideli iššūkiai ne tik dėl eksporto rinkų susitraukimo, bet ir dėl būtinybės didinti gynybos biudžetą, kas gali apsunkinti verslo sąlygas šalyje. Todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti konkurencingumą ir užtikrinti ekonominį stabilumą artėjančios geopolitinės turbulencijos fone. Norėčiau palinkėti valdantiesiems ieškoti ne greitų ir populistinių, bet tvarių ir pamatuotų mokestinės politikos sprendimų. Nes iki kitų rinkimų dar treji metai, ir populistinių sprendimų kaina gali pasijusti gerokai anksčiau.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
