Visų pirma tiek ekonomistė, dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė bei „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad programa – primena prieš tai buvusias.
„Viskas suvelta į vieną aiškų gabalą, kad pagrindinė veikla, kurios imsis vyriausybė – šeimos santykių tobulinimas įvedant apribojimus šeima. Mano supratimu, tai intelektualinis faršas. Jie liepė biurokratams iš ministerijų parašyti, kurie visada tą patį rašo. Čia yra ketvirta programa kurią nuosekliai skaitau. Jos visos vienodos. Manau, kad ir neskaitė patys. Tai nekokybiškai parašyta programa, kur labai daug prieštaringų dalykų. Nekalbant apie tai, kad neįvykdoma ir finansiškai“, – kritikos negailėjo Aušra Maldeikienė.
Pasak jos svarbiausiu užsienio politikos prioritetu iškeltas žemės ūkio produktų eksportas, kuris svarbus, tačiau tikrai ne prioritetinis. Taip pat nepaminimos priemonės kovai su emigracija bei nelygybe, neįvardijama kaip bus padaryta, kad Darbo kodeksas užtikrins saugumo garantijas.
Visgi kiti ekonomistai tokie kategoriški nėra. Nors SEB vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda ironiškai parašė, kad programoje yra net 212 kartų paminėtas žodis sieksime, 179 kartus – skatinsime, 60 kartų – užtikrinsime bei 56 kartus – stiprinsime, o įgyvendinsime tik – 27 kartus, tai nereiškia, jog yra blogai.
„Kategoriškus žodžius pakeitė aptakesni žodžiai, bet tai nebūtinai reiškia, kad šie sprendimai nebus įgyvendinti ir ieškoma jau dabar būdų pasiteisinti, kodėl nebus įgyvendinti. Manau pasiliekama erdvės įvertinti tų sprendimų pasekmes ir tada spręsti“, – teigia ekonomistas.
Nenuosekliai dėstomos mintys: vienur biurokratija mažės, kitur augs?
Daugiausia klausimų kelia biurokratijos mažinimo planai bei žadamas efektyvesnis valdymas. Mat vienuose punktuose rašoma apie valstybės tarnybos optimizavimą, perteklinio administracinio aparato atsisakymą bei savivaldybių teritorinio suskirstymo optimizavimą.
„Laikydamiesi Europos vietos savivaldos chartijos principų, mes manome, jog tik patys piliečiai geriausiai gali nuspręsti, kokioje savivaldybėje jie pageidauja gyventi. Naujų savivaldybių steigimas, esamų jungimas ir kitoks teritorinis pertvarkymas turi vykti tiktai pačių vietos gyventojų ar savivaldybių tarybų iniciatyva, valstybei tik teikiant siūlymus dėl galimų reformų tikslų, tokių kaip žiedinių savivaldybių optimizavimas“, – rašoma programoje.
Tuo tarpu daugybėje punktų išskirta kitų galimų organų įkūrimas: Regionų plėtros agentūra, Žemės ūkio produkcijos rinkos observatorija, Transporto komitetas, tarptautinė ekonomikos patarėjų taryba, Pensijų taryba bei konsultacinis ekspertų padalinys, kuris būtų atsakingas už idėjų generavimą, galimybių analizę skatinant erdvinio strateginio planavimo plėtrą.
„Skatinsime darnaus erdvinio strateginio planavimo plėtrą, apimančią gamtinės ir istorinės aplinkos, susisiekimo, gyvenamųjų namų ir socialinio būsto politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, turizmo ir meno, komercinio laisvalaikio, teritorinės plėtros ir kitus svarbius urbanistinius elementus. Jos praktikai tobulinti sieksime įsteigti konsultacinį (ministerijos kuruojamą, pelno nesiekiantį) ekspertų padalinį ir idėjų pasiūlymą potencialiems pareiškėjams, kartu maksimaliai išnaudojant informacinių technologijų privalumus, šiuolaikinius vadybos metodus bei europinio lygio viešojo administravimo gerąją patirtį tiek miesto, tiek ir kaimiškosiose teritorijose“, – rašoma programoje.
Ekonomistas G. Nausėda sako, kad neaišku ar tai ir nebus savotiška pagalvėlė tiems planams mažinti biurokratinį mechanizmą.
„Jei viena ranka biurokratinis aparatas mažinamas, o kitoje įsteigiama krūva agentūrų ir darbo vietos perkeliamos tenai, tai tiesiog apgaudinėjimas visuomenės. Bet jei taip neatsitiks ir galėsime statistiškai įrodyti, kad valdymo išlaidų dalis bendrose išlaidose sumažėjo, tuomet bus pasiektas tam tikras rezultatas“, – teigia ekonomistas.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sveikina programos punktus, kuriuose numatomas valstybės valdymo aparato optimizavimas, kuris atitinkamai reikštų ir darbuotojų skaičiaus mažinimą, ir darbo užmokesčio pagerinimą esamiems darbuotojams, tačiau ir pastebi, kad vėliau šiai minčiai prieštaraujama kalbant apie kitų organizacijų steigimą.
„Jei pirma dalis pažadų bus įgyvendinti, bendras centrinis aparatas suefektyvintas. Tada galbūt galima vieną kitą papildomą instituciją įsteigti, jei matoma to nauda ir padės stabdyti emigraciją, pritrauks investicijų į regionus. Bet jei bus taip, kad pirmas punktas nebus įgyvendintas, nebus optimizuotas valdžios aparatas, o papildomų įsteigta, tai bus vėl ta pati istorija ir tas aparatas tik plėstųsi“, – įvertina jis.
„Swedbak“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad nenuoseklių vietų būta ne tik anksčiau paminėtuose punktuose. Pavyzdžiui, savivaldybių skaldymas gali pavirsti į didesnį biurokratinį aparatą ir tarnautojų skaičių, bet nebūtinai į mažesnę regioninę atskirtį.
„Lygiai taip pat noras skatinti užsienio investicijas, matyti didesnius atlyginimus prasilenkia su ketinimais didinti mokesčius, įvesti progresinių mokesčių tarifą. Tokių probleminių vietų yra“, – pasakoja jis.
Didžiulis dėmesys regionų gaivinimui
Programoje ne tik rašoma, kad naujoji valdžia įsipareigoja nuolat stebėti regionų plėtros problematiką, bet ir siekį padidinti ES fondų dalį bei įvertinti galimybes steigti Regionų plėtros banko fondą. Be to, siūloma taikyti įvairias mokestines lengvatas.
„Ypatingą dėmesį skirsime regionų gyventojų pajamų lygio didinimui, taikant naujas ir esamas fiskalines paskatas gyventi ir dirbti regionuose. Daugelis toliau nuo didmiesčių esančių savivaldybių kenčia nuo depopuliacijos. Išlaikyti žmones ir paskatinti juos dirbti bei kurti savo ateitį regionuose galima naudojant finansinius instrumentus – mokestines lengvatas asmenims, dirbantiems periferinėse savivaldybėse“, – rašoma programoje.
Tuo tarpu anksčiau ne kartą įvairių sričių atstovai teigė, kad kėlimasis iš gyvenviečių į didesnius miestus yra savaime suprantamas procesas, dėl to specialių lengvatų nereikėtų taikyti.
Gitanas Nausėda komentuoja, kad kraštutinumai nėra gerai, būtent reikia išlaikyti vidurio kelią – tiek skatinti investicijas didžiuosiuose miestuose, tiek nepamiršti ir regionų.
„Manyčiau, kad turėtume identifikuoti tam tikrus regioninės plėtros centrus. Kaip bebūtų ne tik ekonominis gyvenimas tam tikruose vidutinio dydžio miestuose, ačiū Dievui, vis dar yra. Nors ir ne per daug intensyvus, būtų klaida šį procesą palikti savieigai, nes tai lemtų labai paprastą dalyką – dar po 5–10 metų užgestų ta ekonominė gyvybė ir tenai. Manau, kad tikslinga identifikuoti bent 8–10 regioninės plėtros centrų ir užtikrinti žmonių mobilumą, kad jie galėtų į tuos regionų centrus patekti iš savo gyvenamosios vietos, nebūtinai ją keisdami. Reikia patogaus susisiekimo.
Tai automatiškai atkreiptų užsienio investuotojų dėmesį. Jei jie žinotų, kad įvairiose Lietuvos vietose galima rasti tinkamos darbo jėgos, nes jos mobilumas užtikrintas, galimas dalykas, kad tam tikri vidutiniai verslai visgi nuspręstų investuoti į regionus. Atsidaryti savo fabrikus ar kitas įmones regionuose, nes tai pigiau. Ir logistikos kaštai, ir pragyvenimo lygis“, – sako ekonomistas.
Tuo tarpu „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad programoje parašyta, jog prioritetas ne infrastruktūros investicijoms regionuose, bet daugiau investuojama į žmogiškąjį kapitalą. Tad ar privatus verslas pasirinks ateiti į regionus ar ne, lieka klaustukas.
„Tiek vyriausybei, tiek visai Lietuvai reikės daug pastangų įdėti, kad tos investicijos ateitų. Lyg ir rašoma, kad duos daugiau galių savivaldoms investicijų pritraukimo srityje, bet žinome, kad tos savivaldos ne labai yra suinteresuotos. Veikia grupės tam tikruose rajonuose. Nėra pakankamai detalizuojama, kaip tos investicijos bus pritraukiamos. Nors dar žiūrėsime ir atskirų ministerijų programas“, – sako Ž. Mauricas.
Konkrečiau vertinant pensijų reformą
Programoje daugiau detalių galima rasti apie keturių pakopų pensijų sistemą (pagal finansinės rizikos didėjimą asmeniui). Rašoma, kad pensija bus mokama iš valstybės biudžeto bei jos dydis priklausys nuo sumokėtų įmokų, nenustatant išmokų „lubų“. Taip pat bus profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir asmens įmokomis, kurioms nebūtų taikomi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiai. Bei įvertintos antros ir trečios pensijų kaupimo sistemos bei kaip jas būtų galima patobulinti.
Dabartinė „Sodros“ skola bus perkelta į valstybės biudžetą, bei pensijų didėjimas iki 40 eurų nuo 2017 m. liepos 1 d.
Ekonomistas Ž. Mauricas tv3.lt portalui komentuoja, kad pirmieji punktai tikrai reikalingi, Pirmiausia tai bazinis pensijų iškėlimas į biudžetą, nes einamosiomis įmokomis į „Sodrą“ mokantys asmenys turi išlaikyti būtent tuos žmones, kurie niekada nemokėjo „Sodrai“.
„Skolos perkėlimas į bendrą valstybės biudžetą ir geras. Negali būti valstybė valstybėje ir ant „Sodros“ pakabinta skola, nes nėra tokių valstybių, kad „Sodra“ atskirai būtų su deficitu. Tai vis tiek valstybės kuruojama sritis ir sumažina pasitikėjimą ja, didina šešėlį. Nes žmonės galvoja, jei „Sodra“ skolose paskendusi tai vis tiek pensijos negausiu, kam mokėti.
Išmokų lubos bus panaikintos, reiškia, kad labiau susieta, kiek tu moki, kiek tikiesi gauti ir tai sveikintinas sprendimas bei seniai reikalingas. Profesines pensijas vertinu skeptiškai, ypač Lietuvos kontekste. Kai didelė dinamika, įmonės keičiasi, bankroto procedūros nevyksta taip, kaip turėtų. Tai valstybė turės didesnę dalį kompensuoti arba visas pensijas, kur prapuls su įmonės restruktūrizavimo bankrotais“, – komentuoja pašnekovas.
N. Mačiulis pensijų reformą vertina kaip kontraversišką siūlymą. Mat yra ir punktų, kuriems pritaria ir tų, kurių nepalaikytų. Ekonomistas taip pat palankiai vertina išmokų lubų panaikinimą bei pasiūlymą dirbantiesiems ir įmonėms, kurios kaupia pensijas taikyti mokestines lengvatas.
„Gyventojų pajamų bei pelno mokesčio lengvatos tiems, kurie nusprendžia papildomai kaupti senatvei ir taip ateityje mažinti valstybei naštą. Dėl kaupimo sistemos peržiūrėjimo sunku komentuoti, nes neaišku kaip jis vyks. Jei bus galimybė gyventojams pasirinkti laisvai, ar nori kaupti didesnę pensiją „Sodroje“ ar privačioje pensijų sistemoje, tai gerai . Jei nebus tos pasirinkimo teisės ir visi bus stumiami prie einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos, nuo kurios jau dešimt metų bandom pabėgti tai aišku bus didelis žingsnis atgal ir negera reforma. Norisi tikėti, kad bus palikta lankstumo ir išsaugota teisė patiems spręsti, kaip nori kaupti pensiją“, – tv3.lt portalui sako N. Mačiulis.
Tad nors kol kas Vyriausybės programa aptaki, trūksta detalių kaip sričių gerinimas bus vykdomas ir kada, pozityviai žvelgiama į tai, kad atsisakyta kraštutinumų ir pirmiausia nuspręsta įvertinti situaciją.
