Migracijos departamento duomenimis, darbo pagrindų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje iki šių metų liepos 1 dienos buvo išduota 7 702. Palyginimui, per tą patį laikotarpį pernai, 4 718. Tiek pernai, tiek šiemet didžioji dalis šių imigrantų – Ukrainos piliečiai. Iš 7702 – 5139 ukrainiečiai, 2 075 baltarusiai.
Tuo tarpu vizų, išduotų darbo pagrindu, šiais metais iki liepos pirmos jau išduota 12448, pernai tokiu metu buvo išduota 7224 vizos, o užpernai – 5059.
„Absoliučią daugumą sudaro Ukrainos piliečiai“, – informuoja Migracijos departamentas.
Pabūna Lietuvoje ir traukia kitur
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad darbuotojų taip trūksta, jog dairomasi ne tik į Ukrainą, bet ir į Uzbekiją ir Moldovos Respubliką. Pasak jo, uzbekai sutinka dirbti Lietuvoje už dar mažesnius įkainius nei ukrainiečiai. O tos įmonės, kurioms nepavyksta darbuotojų atsivežti iš trečiųjų šalių, įsigudrina įsteigti bendrovę Kijeve.
„Pastebime ir kitą tendenciją, kad ateina toks metas, kai statybinės įmonės įsisteigia kažkur Kijeve bendrovę ir tada jau atvažiuoja dirbti subrangos pagrindais. Tokių bendrovių daugėja. Matyt, kad supaprastinta darbo vizos gavimą. Be to, kadangi atsirado reikalavimas pakliūti į Baltąjį sąrašą, tai bendrovės, kurios silpnesnės, ar turi mokestinę skolą, vis tiek galvoja, kaip išgyventi ir atsivežti darbuotojų. Tai sprendžia tokiu būdu.
Tada tie darbuotojai gauna komandiruotpinigius. Juos išmoka Ukrainoje ir pagal Ukrainos galiojančius teisės aktus išmoka reikalaujamą darbo užmokestį. Tai, aišku, yra mažesnės darbo sąnaudos nei jį įdarbintų čia Lietuvoje. Ši tendencija pastebima ir, manau, kad toliau tokiu principu darbo jėgos stygius statybų sektoriuje bus sprendžiamas“, – sako jis.
Tačiau yra ir kita bėda, su kuria susiduria darbdaviai legaliai iš Ukrainos į Lietuvą atsivežę darbuotojų. Šie padirba porą savaičių ir dingsta.
„Mes vystome projektą, kad visi statybose dirbtų su statybininkų kortelėmis dirbtų. Tai parodys, ar turi kvalifikaciją, ar žino darbų saugą, tam tikrą tvarką dėl statybinių atliekų rūšiavimo. Tada turime sekti, ar jis moka mokesčius ir dirba legaliai, ar mėnesį padirbo ir dingo. Turime memorandumą su Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija.
Tai ir seksime, kad matytume, kiek tie užsieniečiai sumoka mokesčių mūsų valstybei, ar padirbo mėnesį–du, ar visus metus. Norime, kad imigracija turėtų tam tikrus kontrolės elementus ir būtų galima tvarkingai tvarkytis legaliai, ir įmonės jaustųsi saugiai, nes dabar deda pastangas, tvarko vizas, kad atvažiuotų darbuotojai, o būna ryte ateina inžinierius ir mato, kad ne vieno to užsieniečio nėra. Jie padirba savaitę ar dvi ir su tomis gautomis vizomis išvažiuoja į Skandinaviją“, – atskleidžia D. Gedvilas.
Atvyksta ir apgauti ukrainiečiai
Bendros Ukrainos ir Lietuvos įmonės „Nautilus LT“, 4 metus užsiimančios ukrainiečių įdarbinimu, vadovas Vytautas Babušis naujienų portalui tv3.lt pirmiausia patikino, kad ukrainiečiai į šią šalį tikrai nesiveržia. Jie turi pasirinkimą.
„Poreikis šiemet labai didelis yra, bet ukrainiečius pačius sunku prisikviesti į Lietuvą. Jie nenori. Konkuruojame su Lenkija, Čekija, Kroatija. Yra įvairių motyvų. Lietuviai stengiasi dabar irgi paprastinti sąlygas, bet vis tiek išeina tos procedūros ilgesnės nei Lenkijoje, Čekijoje atlyginimus dabar kiek didesnius siūlo, apie 20 proc. pakėlė ukrainiečiams. Tai tokia ir yra konkurencija, žiūri kur lengviau atvykti ir uždirbti daugiau. Iš tiesų visos šios šalys panašios, bet labai priklauso ir nuo to, kaip kam kur pasiseka“, – pasakoja jis.
Pasak V. Babušio, sezoniniams darbams į Lietuvą pritraukti ukrainiečius sunku dėl nepatrauklaus atlyginimo. Tačiau tuo pačiu Lietuva turi savų pliusų. V. Babušio teigimu, čia darbdaviai mažiau apgaudinėja ukrainiečius nei Čekijoje ar Lenkijoje. „Lietuvių darbdaviai žmoniškai elgiasi ir geras sąlygas sudaro“, – patikina jis.
Tačiau į Lietuvą vis tiek atvyksta apgautų ukrainiečių. Dažniausiai tai nutinka pasikliaujant „neaiškiomis“ įmonėmis pačioje Ukrainoje.
„Dažnai pačioje Ukrainoje yra neaiškių firmų, kurios apgauna tuos žmones. Pardavinėja darbo vizas ir leidimus, o jie nesupranta, kad Lietuvoje į konkrečią įmonę gauni vizą. Tai atvažiuoja ir kreipiasi po to į mus. Sako, mūsų niekas nepasitiko, turim darbo leidimą Lietuvoje dirbti, gal kitą įmonę galit pasiūlyti. Tada aiškiname, kad visos procedūros yra iš naujo daromos ir, kad jis apgautas yra. Pasitaiko tokių atvejų“, – sako jis.
Pašnekovas taip pat pastebi atvejų, kuomet gavęs leidimą dirbti Lietuvoje, ukrainietis išvažiuoja laimės ieškoti kitur.
„Įmonė realiai neįdarbina žmogaus, bet turi darbo leidimą. Tos įmonės nepraneša Darbo biržai ir darbuotojas turėdamas tą darbo leidimą į dar kitą šalį išvažiuoja nepranešęs“, – sako V. Babušis.
Imigrantai Lietuvai – būtini
Visgi, pasak pašnekovų, be imigrantų mes neišsiversime.
„Visur gamyboje, virėjų, įvairių specialybių Lietuvoje trūksta. Yra jau tokių, kurie su šeima atvyksta. Didėja ta tendencija. Bet moterims tik sunkiau Lietuvoje įsidarbinti, nes siuvimo pramonėje maži atlyginimai. O kas važiuoja po vieną, tai Lietuva patraukli tuo, kad netoli grįžti: padirba kelis mėnesius, o po atostogų grįžta porai savaičių. (...) Aišku, mums savo rinką reikia ginti, bet kuo liberaliau, tuo patogiau visiems. Manau lietuviai, kurie nori dirbti, tikrai randa darbą“, – kalbėjo V. Babušis.
D. Gedvilas patikina, kad čia dirbantys ukrainiečiai praktiškai gauna tokio pat dydžio atlyginimus, kaip ir lietuviai. O gerai dirbančius ukrainiečius specialistus įmonės bando prisivilioti ilgesniam laikui.
„Šiandiena be imigrantų daugybės problemų negalėtume išspręsti. Iš dalies, turbūt neišvengiamybė, nelabai turime kitos alternatyvos. Jeigu norime spręsti valstybės vystymosi problematiką, neturime kito varianto. Tik turime susikurti taisyklę, kad įsileidę tuos emigrantus, Lietuvos piliečiai jaustųsi saugūs“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Daugėja nelegalių imigrantų: ne vien iš Ukrainos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) neseniai pranešė, kad per šių metų pirmą pusmetį nustatyti nelegaliai Lietuvoje dirbę 72 užsienio šalių piliečiai. Daugiausiai jų nustatyta statyboje (55 asmenys) bei maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje (12 asmenų).
Tuo tarpu pernai iš 130 nustatytų atvejų, didžioji dalis taip pat dirbo statybose (80 asmenų), nemažai – apdirbamojoje gamyboje (19), administracinėje ir aptarnavimo veikloje (11). 77 asmenys dirbo įmonėse, o 53 vykdė neregistruotą individualią veiklą.
„Nors tarp nustatytų nelegaliai dirbusiųjų vyravo ukrainiečiai (beveik 70 proc.), tačiau buvo ir kitų šalių piliečių. Pavyzdžiui, įmonėje, kurios pagrindinė veikla transporto paslaugos, nelegaliai dirbo Gruzijos Respublikos pilietis, neturėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje; kitoje įmonėje, kurios pagrindinė veikla yra žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, nelegaliai (nesudarius darbo sutarties) dirbo du Izraelio piliečiai, taip pat neturėję leidimų dirbti mūsų šalyje; Filipinų Respublikos pilietis nelegaliai dirbo įmonėje, kurios pagrindinė veikla yra viešasis maitinimas“, – pranešime spaudai rašė VDI.
Naujienų portalui tv3.lt VDI Teisės skyriaus patarėjas Aras Petrevičius teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiųjų šalių piliečių mastas Lietuvos darbo rinkoje tik auga. Prie to prisideda supaprastintas Ukrainos Respublikos piliečių patekimas į ES erdvę (nuo 2017 m. birželio mėn. jiems taikomas bevizis režimas)
„Daugėja būtent šios šalies darbuotojų skaičius, tikėtina, kad ir VDI nustatomų neteisėtai dirbsiančių užsieniečių skaičius gali augti“, – komentuoja jis.
Nustačius nelegalius darbo atvejus, užsienietį samdžiusiam darbdaviui surašomas administracinio nusižengimo protokolas už nelegalų darbą (baudą skiria teismas), o nustačius, kad užsienietis verčiasi individualiai, tačiau neturėdamas verslo liudijimo ar neįregistravęs individualios veiklos, VDI pareigūnas skiria baudą pačiam dirbančiajam, t.y. užsieniečiui. Šiuo atveju baudą skiria pats VDI inspektorius.
Lietuvoje jau pasitaiko ir žmonių išnaudojimo atvejų.
„Dėl galimos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui, užsieniečių išnaudojimo ir neteisėto asmenų gabenimo per Lietuvos sieną VDI iniciatyva 2016–2017 m. buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, tačiau visi jie buvo nutraukti. Paminėtinas atvejis, kai buvo nustatytas kinas, dirbęs viešojo maitinimo įstaigoje, iš kurio buvo paimti dokumentai, jis nemokėjo kalbos, nežinojo savo teisių.
Kad apskritai daugėja trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje– neginčytinas faktas. Deja, tačiau dėl to daugėja ir nustatomų pažeidimų ar užsieniečių nelegalaus darbo atvejų“, – informuoja A. Petrevičius. VDI praneša, kad pastebėta tendencija, jog 2009–2013 m. nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius per metus neviršijo 21. Tačiau nuo 2014 m. nustatomų užsieniečių skaičius pradėjo didėti – 2014 m. buvo nustatyti 66 nelegaliai (neteisėtai) dirbę užsienio šalių piliečiai, 2015 m. – 170, 2016 m. – 58, 2017 m. – 130.
„Pastaruosius du metus statybų sektoriuje stebima tendencija, kuomet Lenkijos įmonės komandiruoja darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra buvę Lenkijoje, ir nėra sudarę darbo sutarčių su Lenkijos įmone. Ukrainos darbuotojai, padedami tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, jie gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlygio“, – rašo VDI.
Migracijos departamento duomenimis, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu buvo išduota: 2016 metais – 6 618, o 2017 metais – 10 613. Vizų darbo pagrindu: 2016 metais – 11 283, o 2017 metais – 22 258.
