Eurostato duomenimis, gyventojų skaičius per 2017 metus padidėjo 19–oje Europos Sąjungos šalių. O sumažėjo – devyniose. Daugiausiai naujų gyventojų skaičiavo Malta, Liuksemburgas, Švedija, Airija ir Kipras.
O tarp lyderių, praradusių daugiausiai gyventojų – Lietuva (–13.8‰ tūkstančiui gyventojų). Už Lietuvos rikiavosi Kroatija, Latvija, Bulgarija, Rumunija.
Matuojant gimstamumą ir mirtingumą Eurostatas nurodė, kad didžiausias gimstamumas fiksuotas Airijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Mažiausias – Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje.
Eurostatas skaičiuoja, kad mažiausias mirtingumas 2017 metais buvo Airijoje, Kipre, Liuksemburge. O didžiausias mirtingumas – Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje. Dėl šios priežasties Lietuvoje natūralus gyventojų prieaugis yra neigiamas.
Tuo tarpu 2017 metų IV ketvirtį Lietuva atsidūrė tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) augo sparčiausiai.
Svarbus net šalies dydis ir klimatas
„Luminor“ vyriausiasis analitikas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas naujienų portalui tv3.lt pirmiausia patikina, kad tikrai taip – gerėjant ekonomikai ir gyventojų skaičiaus rodikliai turėtų būti geresni. Tačiau Lietuvos duomenis praeitais metais iškreipė administraciniai sprendimai – pirmaisiais 2017 metų mėnesiais daugybė gyventojų, kurie galbūt jau ir prieš dešimtmetį buvo išvykę, suskubo tai deklaruoti, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
„Emigracijos mastai buvo ženkliai didesni nei faktiška emigracija, nes žmonės puolė išsiregistruoti iš Lietuvos, kad nereikėtų mokėti PSD. Šiais metais migracija jau praktiškai susibalansavusi ir tampame panašūs į kitas centrines Europos valstybes, pavyzdžiui Lenkiją, Čekiją, Slovakiją“, – komentavo Ž. Mauricas.
Tačiau tai dar nereiškia, kad šiemet atsidursime kitoje grafikoje pusėje – gyventojų vis tiek prarasime. Viena priežasčių – vis dar didesnė dalis pačių lietuvių emigruoja, nei grįžta. Ir tai lemia ne tik socialiniai dalykai, bet ir šalies dydis, klimatas.
„Tai paaiškinti galima tuo, jog Lietuvoje yra kitų ganėtinai ženklių problemų – pajamų nelygybė, korupcijos mastas nemenkas, tam tikri socialiniai dalykai. Mikro klimatas nelabai palankus tam tikroms grupėms žmonių, dėl to jie pasirenka migracijos kelią.
Mes maža šalis, ganėtinai vėsaus klimato, tokios šalys net turi būti kažkiek geresnėje ekonominėje situacijoje nei kitos, kad sustabdytų emigraciją. Iš Suomijos emigracija pakankamai nemaža, nes šalis pati yra maža, šalta. Dalis gyventojų emigruoja paprasčiausiai dėl klimato. Jie emigruoja į didesnes valstybes, kur daugiau galimybių. Tai emigracijos visiškai nesustabdysime ir galbūt nereikėtų taip stengtis. Bet reikėtų stengtis, kad daugiau imigruotų užsieniečių, grįžtų tautiečių, nes mažose valstybėse yra savų pliusų: karjerą daryti gal ir nelabai, tačiau vaikus auginti pats tas“, – tikina ekonomistas.
Ž. Mauricas prideda, kad Lietuva ilgą laiką iš kitų šalių išsiskyrė didelės emigracijos mastu, lyginant su kitais socialiniais rodikliais, net pajamų nelygybės rodikliu.
„Tuo atžvilgiu Lietuva buvo specifinė valstybė, tam turėjo ateiti pabaiga. Istorija rodo, kad ilgainiui emigracija priverčia pakelti darbo užmokestį ir tai sustabdo anksčiau ar vėliau emigraciją.
Prisiminkime, Airijoje beveik per pusę gyventojų skaičius buvo sumažėjęs. Iš Suomijos didelė emigracija buvo, Norvegija buvo daugybę gyventojų praradus. Apskritai iš visos Europos buvo didelė emigracija į JAV, Argentiną. Emigracija ilgainiui pakėlė darbo užmokestį Europoje, nes pradėjo trūkti darbo jėgos ir ta prasme beveik susiniveliavo darbo užmokesčio lygis tarp JAV ir Europos. Tad ir nebėra tiek emigruojančiųjų į JAV, kaip anksčiau“, – pasakojo ekonomistas.
Didelė imigracija nėra vien gėris
Nors Ž. Mauricas ir pamini, kad Lietuva pakankamai mažai pritraukia emigrantų iš trečiųjų šalių dėl kalbos barjerų ar administracinių kliūčių, vis dėlto visiškai atverti durų migrantams nereikėtų.
Mat kartais didelė migracija tampa tikru galvos skausmu, jei atvykę darbuotojai yra nekvalifikuoti. Panašioje situacijoje atsiduria ir didžiausią gyventojų skaičiaus padidėjimą praeitais metais pajautusi Malta. Ten, pasak analitiko, nors ir gerėjo ekonominė situacija ir atvyko kvalifikuotų darbuotojų, didžioji dalis migrantų buvo iš Afrikos.
Ž. Mauricas patikina, kad didelis gyventojų skaičius šaliai nepadeda, tad nereikėtų svajoti, kad Vilnius taps milijoniniu miestu, ar Lietuva 4–5 milijonų gyventojų šalimi.
„Anksčiau net būdavo labai blogai: kuo daugiau gyventojų, tuo daugiau pigesnės darbo jėgos, visiems atlyginimai koreliuojasi ir nėra paskatų jų didinti.
Lietuvai ypatingai svarbu suskurti protingą emigracijos strategiją, nes jei pasikviesime emigrantų iš trečiųjų šalių ir įdarbinsime už žemesnį darbo užmokestį, tai jie išstums vietinius gyventojus, kas iš dalies įvyko Jungtinėje Karalystėje. Pačių britų emigracija yra labai didelė, didesnė nei lietuvių iš Lietuvos. Britai evakuojasi iš Britanijos į JAV, Australiją. Ar tokios valstybės norime? Manau, ne“, – sako analitikas.
Jis paaiškina, kad tokiems atvykėliams dar ir papildomai bedarbio pašalpas gali tekti mokėti, tad tai jau būtų šaliai dvigubas spaudimas. Dėl to geriausia, kad atvyktų tie darbuotojai, kurie prisidėtų prie šalies pridėtinės vertės kūrimo, mokesčių mokėjimų ir patys uždirbtų ne mažiau nei vidutiniškai uždirba vietiniai gyventojai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anksčiau Statistikos departamentas pranešė, jog pirmąjį šių metų pusmetį imigracija į Lietuvą augo maždaug dvigubai, o emigracija sumažėjo beveik ketvirtadaliu, rodo naujausia oficiali statistika. 2018-ųjų sausio – birželio mėnesiais į Lietuvą imigravo beveik 19,2 tūkst. žmonių.Du trečdaliai šiemet imigravusių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Anot Statistikos departamento, šiemet iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, pernai šis rodiklis siekė virš 26 tūkst. gyventojų.
Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
Eurostato duomenimis, 2018 metų sausio 1 dieną visos Europos Sąjungos populiacija buvo 512,6 mln. gyventojų (1,1 mln. gyventojų daugiau nei prieš metus). Per praeitus metus Europos Sąjungos šalyse mirė 5,3 mln. gyventojų, o gimė – 5,1 mln. gyventojų (beveik 90 tūkst. mažiau nei 2016). Tai reiškia, kad gyventojų Europos Sąjungos šalyse padaugėjo dėl migracijos.
Daugiausia gyventojų gyvena Vokietijoje (82,9 mln. gyventojų), Prancūzijoje (67,2 milijonų), Didžiojoje Britanijoje (66,2 mln.) Italijoje (60,5 mln.), Ispanijoje (46,7 mln.), Lenkijoje (38 mln.)
