Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo, o statybų sektorius po ilgos pertraukos fiksavo pagyvėjimą. Su eksporto sėkme susijusios gamintojų kainos šalyje mažėjo, užsienyje – didėjo, o infliacija ūgtelėjo. Lietuvoje pramonės produkcijos didėjimo metiniai tempai buvo didesni nei vidutiniai ES ir euro zonos šalyse.
Spalio mėnesį infliacija ir gamintojų produkcijos kainos augo. Vartojimo prekių ir paslaugų kainoms didžiausią įtaką turėjo maisto, būsto, vandens, elektros ir dujų kainos. Infliacijai sparčiau kilti neleido atpigusios ryšių paslaugos. Gamintojų parduotos produkcijos kainų pokytį lėmė eksporto paklausa.
Bendrai į ekonomiką ateinantis optimizmas pagaliau atkeliavo ir į bene labiausiai nuo recesijos nukentėjusį šalies statybų sektorių. Apie šią žinią liudija orientaciniu rodikliu laikomas (taigi bylojantis ir apie tikėtinai gerėsiančią bendrą ūkio situaciją ateityje) leidimų naujoms statyboms išdavimo skaičius. Pastarasis rodiklis 2010 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, padidėjo 4,06 proc. – tai pirmas šio rodiklio metinis prieaugis nuo 2008 metų.
Pagrindo optimizmui, tiesa, atsargiam, suteikia ir darbo rinkos rodikliai. Lietuvos darbo biržos skelbiamas registruotų bedarbių skaičius, kartu ir nedarbo lygis mažėja jau trečią mėnesį iš eilės ir pasiekė 14,04 proc., arba yra 1,25 proc. punkto mažesnis nei rugpjūčio pradžioje. Lietuvos darbo birža skelbia, kad didėja bedarbių motyvacija gauti darbą ir save įdarbinti užsiimant individualia veikla.
LR Ūkio ministerija
