Statistikos departamentui paskelbus išankstinį įvertį, kad antrąjį šių metų ketvirtį šalies BVP išaugo 6,1 proc., SEB banko ekspertai sako, kad prasidedančiame naujame verslo cikle tikėtis tokių ekonomikos plėtros tempų kaip 2003-2008 m. būtų tiesiog naivu.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, yra kelios objektyvios priežastys, slopinančios perdėtus lūkesčius. Pirma, šalis atsisveikina su krize, vilkdama kur kas sunkesnę valstybės skolos naštą (tai ne kaltinimas valdžiai, o fatališka krizės pasekmė), o tai artimiausius kelerius metus stabdys aktyvią investicijų politiką ir ribos mokesčių mažinimo galimybes. Antra, kreditavimo užmojis bus menkesnis tiek dėl išorės (papildomi Bazelio-III kapitalo reikalavimai), tiek dėl vidaus (Lietuvos banko atsakingojo skolinimo gairės) veiksnių. Be to, bankai išmoko krizės metu gautas pamokas. Trečia, verslo ir namų ūkių potraukį skolintis taip pat reikėtų padauginti iš tam tikro atsargumo koeficiento, pastaraisiais metais įgijus kad ir skaudžios, bet vertingos patirties. Ketvirta, jau netrukus emigracija nublokš mūsų darbo rinką į tokią būklę, kai bus ką dirbti, tik nebus kam.
Užsienio prekyba nebėra lemiamas ekonomikos kilimo veiksnys, kadangi jos įtaka BVP pasireiškia ne per eksportą, o per grynąjį eksportą, t.y. eksporto ir importo balansą. Importui susilyginus su eksporto augimo sparta ar ją pranokus, užsienio prekyba tampa neigiamu BVP kūrimo veiksniu. Būtent į tokią eksporto ir importo raidos stadiją mes ir įžengėme, sako G. Nausėda.
Pasak jo, tai, kad vis dar smarkiai jaučiamas žemos palyginimo bazės efektas, patvirtina statybų išsiveržimas į plėtros lyderius, nors šiam sektoriui dar labai toli iki prieškrizinės būklės. Laipsnišką ekonomikos svorio centro persikėlimą nuo eksporto vidaus rinkos link atspindėjo pramonės ir mažmeninės prekybos veiklos rodikliai. Pirmąjį šių metų ketvirtį pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 14,6 proc., antrąjį ketvirtį - 10,5 proc. didesnė nei prieš metus, tuo tarpu mažmeninės prekybos plėtra, atvirkščiai, spartėjo - nuo 20,4 proc. pirmąjį ketvirtį iki 23,6 proc. antrąjį ketvirtį.
G. Nausėdos teigimu, vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai. Ji atkunta, nepaisant to, kad infliacija suryja esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensininkus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau. Aktyviau kuriamos naujos darbo vietos, tačiau bedarbiai ne visada gali jas užimti dėl profesinio neatitikimo arba riboto mobilumo. Pamažu gerėja verslo ir gyventojų lūkesčiai, tačiau ir šis procesas panašus į judėjimą porą žingsnių pirmyn, porą - į šoną ir žingsnis atgal. Suvokimas, kad vėlyvą rudenį teks mokėti didesnes šildymo sąskaitas, lemia vangesnį vartojimą jau šiandien.
SEB banko prognozėmis, trečiąjį ketvirtį vidaus rinkai apčiuopiamos įtakos turės Lietuvoje rengiamas Europos krepšinio čempionatas, tačiau ketvirtojo ketvirčio BVP pokytis jau bus kuklesnis. SEB banko prognozuojami BVP pokyčiai lieka tie patys: 2011 m. - 6,5 proc., 2012 m. - 5,5 proc., 2013 m. - 5 proc.