Daugelis manė, kad panaikinant valiutų keitimo nuostolius, euras paskatins šių 4 šalių užsienio prekybą, Pavyzdžiui, Slovakijos centrinis bankas prognozavo 50 proc. prekybos augimą. The Economist teigimu, tai buvo per daug optimistiška. Euras turėjo labai mažą įtaką Slovakijos importui ir eksportui. Nesusipratimas galėjo įvykti dėl susipainiojimo tarp motyvo ir rezultato. Auganti prekyba tarp tautų, labiau tikėtina, nuves prie valiutos keitimo, nei valiutos pakeitimas praplės prekybą. Tuo tarpu Baltijos šalys ne itin padidino savo eksportą į euro zoną, nors ir dėl 2014 metais įvestų sankcijų pagrindinei partnerei Rusijai, teko ieškoti naujų rinkų. Vietoj to iš Baltijos šalių buvo eksportuojama daugiau į Jungtinius Arabų Emyratus ir Saudo Arabiją.
Laimei, tikėtųsi neigiamų aspektų, kaip prekybininkų pasinaudojimas valiutos konvertavimu ir kainų kėlimas neįvyko, rašo The Economist. Slovakijoje euro įvedimas infliaciją pakėlė 0,3 proc. Estijoje didieji prekybininkai jungėsi į kampaniją „Euras kainų nepadidins“. The Economist pastebi, kad padidėjusi infliacija šiose 4 šalyse nėra blogas dalykas, nes pastaraisiais metais dėl mažų energijos ir maisto produktų kainų, šalys traukėsi į defliaciją.
Palaikomas finansinis stabilumas
Visgi, atrodo, kad euras padėjo šioms 4 šalims išlaikyti finansinį stabilumą. Tiek centriniai, tiek komerciniai bankai šiose šalyse dabar gali kreiptis dėl Europos centrinio banko finansavimo ištikus kritinei situacijai. Jos taip pat nebe tokios pažeidžiamos, kai kyla suirutė dėl valiutų skirtumų. Prieš prisijungimą prie euro zonos vidutiniškai apie 70 proc. privataus sektoriaus skolos buvo išreiškiama užsienio valiuta (dažniausiai eurais). Bet koks šių šalių nacionalinių valiutų nuvertėjimas būtų padaręs šias skolas daug sunkiau pakeliamas. Ši rizika įsivedus eurą panaikinta.
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius The Economist sakė, kad narystė euro zonoje leidžia valstybei pigiau pasiskolinti. Skolos palūkanų mokėjimai tikrai sumažėjo. Bet, jei Lietuva prie euro zonos būtų prisijungusi dešimtmečiu anksčiau, R. Šadžius būtų dar laimingesnis, rašo The Economist. Mat vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, ankstyvajame šio amžiaus dešimtmetyje, narystė euro zonoje būtų atnešusi dar didesnę sėkmę kreditų rinkoje.
Svarbu nepakartoti kitų euro zonos narių klaidų
Visgi įsivedus eurą atrandamos ne tik teigiamos pusės, nes išryškėjo ir tam tikri trūkumai. Viena iš sąlygų, norint prisijungti prie euro zonos, buvo įsipareigojimas prisidėti prie euro zonos finansinės pagalbos fondo. Šių šalių gyventojams mintis gelbėti Graikiją neturėjo patikti, teigiama The Economist straipsnyje. Mat graikų vidutinė alga yra 70 proc. aukštesnė nei Slovakijos ir šalis turtingesnė nei Baltijos šalys. Tiesą pasakius, dažniausiai euro zonos narės tiesiogiai finansinės pagalbos neteikia. Vietoj to, jos garantuoja paskolas arba suteikia galimybę įkeisti turtą. O pats fondas suteiktų pagalbą ir toms pačioms euro zonos narėms, jei jos patektų į bėdą.
Didysis klausimas ateičiai yra, ar šios 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija, Lietuva, gali išvengti klaidų, padarytų kitų euro zonos šalių. Šio amžiaus pirmajame deš. Pietų Europoje žema skolinimosi kaina leido išsipūsti kreditų burbului. Laimei, minėtosios 4 šalys nėra per daug įsismaginusios skolintis, nei kaip buvo pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį Baltijos šalyse. Jų dabartinės sąskaitos yra daugiau ar mažiau subalansuotos. Privataus sektoriaus skola nuo krizės laikų – sumažėjusi. Didieji šių šalių bankai prižiūrimi ECB. Vietinis valdymas taip pat patobulėjęs, sako Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos profesorius Erikas Berglofas.
Nepaisant šito, visos 4 naujausios euro zonos narės susiduria su ta pačia problema: nuosmukiu tarptautiniame konkurencingume. Senėjantys gyventojai ir emigracija sukuria kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Prognozuojama, kad Slovakijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos populiacija iki 2030 metų turėtų sumažėti 4 proc. Rezultatas – atlyginimai kyla greičiau nei produktyvumas. Pastaraisiais metais minimali alga šiose šalyse vidutiniškai kilo 9 proc. Prie to galėjo prisidėti ir prisijungimas prie euro zonos, nes darbdaviai turėjo neatsilikti nuo likusių euro zonos šalių, sako Lietuvos advokatų kontoros „PR1MUS“ Robertas Juodka.
Šių šalių valdžios teigia, kad su šiomis problemomis kovojama vykdant struktūrines reformas: laisvinama darbo rinka, keliamas produktyvumas ir išlaikomas konkurencingumas. Tačiau šiose srityse dar daug reikia nuveikti. Dauguma Lietuvos darbo taisyklių yra paveldėtos iš Sovietų Sąjungos laikų, o tai įdarbinimą ir atleidimą padaro itin sudėtingu, sako „Danske Bank“ ekonomistas Rokas Grajauskas. Slovakijos darbo rinka pastaraisiais metais tapo mažiau konkurencinga, pasak Pasaulio Ekonomikos Forumo. Iš dalies taip nutiko dėl klaidingų mokesčių reformos, rašoma The Economist.
Šios naujausios euro zonos narės turės išvengti tų pačių problemų, kurios buvo ištikusios Pietų Europos šalis, bet vienos valiutos klubas vis tik privers dirbti sunkiai norint pasiekti geriausių rezultatų.
