Giedrė Baltrušytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvoje kas dešimtas darbuotojas dirba savarankiškai, o Europos Sąjungoje įvairias savarankiško darbo formas pasirinkę daugiau kaip 30 mln. žmonių. Europos Parlamentas susirūpino, kad šių asmenų socialinės garantijos nepakankamos, ir ragina ištirti, ar sau dirbančių žmonių statusu nėra piktnaudžiaujama.
Kosmetologė Žydrita Biekšienė savarankiškai dirba jau 11 metų. Per šį laiką moteris išbandė įvairias savarankiško darbo formas – iš pradžių dirbo su populiariai patentu vadinamu verslo liudijimu, vėliau vykdė individualią veiklą, o dabar svarsto steigti įmonę, nes yra įsitikinusi, kad tik tokiu atveju galės jaustis realiai socialiai apsaugota.
„Kaip ir daug moki, bet situacija absoliučiai netenkina. Senatvės pensija – 126 litai, stažo nėra, socialinis draudimas labai ribotas, vaiko priežiūros atostogoms skirtų išmokų nėra, ligos atveju „Sodra“ irgi nemoka“, – sako moteris.
Grožio salone, kuriame dirba pašnekovė, savarankiškai dirba dauguma darbuotojų.
Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje sau dirba apie 190 tūkst. žmonių. Tai individualią veiklą vykdantys asmenys, žmonės, dirbantys su verslo liudijimais, advokatai, notarai, antstoliai, ūkininkai ir dirbantieji pagal autorių sutartis. Visi jie turi mažiau socialinių garantijų negu dirbantieji pagal darbo sutartis.
„Šiuo metu Lietuvoje yra penkios draudimo rūšys – tai pensijų socialinis draudimas, ligos ir motinystės socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinis draudimas, nedarbo draudimas ir sveikatos draudimas. Tai yra penkios rūšys, o individualiai dirbantys asmenys draudžiami tik keliomis iš jų“, – teigia „Sodros“ atstovas Martynas Žilionis.
Diskusijos apie nepakankamas savarankiškai dirbančių asmenų socialines garantijas vis garsiau skamba visoje ES. Europos Parlamentas paragino valstybes nares parengti socialinės apsaugos plėtojimo strategijas, kad būtų užtikrinta patikima ir tvirta socialinė apsauga visiems žmonėms.
Ypatingą dėmesį raginama skirti savarankiškai dirbantiems asmenims, nes tokia darbo forma vis dažniau piktnaudžiaujama, o darbuotojams teikiamos socialinės garantijos nepakankamos.
„Vis dėlto labai daug žmonių, kurie neva dirba savarankiškai, iš tiesų dirba fiktyviai. Ir tas nelegalus darbas yra labai išbujojęs ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų ES valstybių. O po to nukenčia patys žmonės – iškraipoma konkurencija, pagaliau, kai tie žmonės sulaukia senatvės, sukuria šeimą, susilaukia vaikų arba, neduok Dieve, tampa neįgalūs, jie neturi jokios socialinės apsaugos. Ir tai [nelegalus darbas] masiškai auga. Nes taip galima išvengti tam tikrų mokesčių, įmokų“, – sako Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė.
„Esminis skirtumas būtų tas, kad jie [savarankiškai dirbantieji] nėra draudžiami ir nemoka įmokų už nedarbo socialinį draudimą, už nelaimingų atsitikimų socialinį draudimą. Kai jie draudžiasi ligos ir motinystės draudimu, jiems mokamos tiktai motinystės/tėvystės pašalpos. Na, o kai tie žmonės suserga, jiems ligos pašalpa nemokama“, – dabartinę tvarką aiškina M. Žilionis.
Išlaidas socialinei apsaugai Europos Parlamentas ragina vertinti kaip socialines investicijas, kurios apsaugo žmones nuo skurdo, padeda išsaugoti sveikatą ir gebėjimus dirbti bei prisitaikyti prie pokyčių. Europarlamentarai taip pat susirūpino, ar darbo rinkos lankstumui didinti skirtos Bendrijos narių darbo įstatymų pataisos nesumažino darbuotojų socialinio saugumo. Ištirti padėtį paraginta Europos Komisija.
