„Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas.
Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.
„Pavyzdžiui, gruodį, palyginti su lapkričiu, vartotojų pasitikėjimas nukrito, ir viena iš priežasčių, kad žmonės prasčiau vertina savo namų ūkių padėtį, tuo tarpu Lietuvos bankuose indėlių augimo tempas lapkritį buvo mažiausias per dvylika mėnesių, nes dalį santaupų žmonės jau naudoja tam, kad išlaikytų tokį patį vartojimo ir gyvenimo lygį“, – BNS aiškino ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, Lietuvoje infliacija skiriasi nuo kitų ES šalių, nes vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 11,7 proc., o paslaugų – 7,8 proc., kai kitose ES valstybėse paslaugų kainos beveik nedidėjo arba didėjo minimaliai.
„Paslaugų infliacija yra antras komponentas, kuris dabar mums kiša koją. Tebeaugantys atlyginimai temps infliaciją į viršų, todėl kol kas kalbėti apie jos piką Lietuvoje būtų neatsakinga“, – pabrėžė ekonomistas.
Jo teigimu, vasarį ir kovą žmonės pradės mažinti vartojimą, todėl pirmojo ketvirčio pabaigoje realus infliacijos poveikis vartojimui sulėtės.
„Kas, tikėtina, dėl to labiausiai nukentės – tai tos pačios kavinės, restoranai, kino teatrai, elektronikos prekyba, žodžiu, viskas kas nėra būtina“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, europinės ekonomikos skatinimo programos, tikėtina, šalta žiema ir brangūs energetikos ištekliai neleis infliacijai mažėti bent iki vasaros.
„Taip infliacijos tempai gal kažkada vasarą, birželį sulėtės, tačiau ne fundamentaliai, nes šalia minėtų globalių tendencijų yra ir vidinė šalies situacija – žemas nedarbo lygis, padidėjusi minimali alga – šie veiksniai taip pat darys spaudimą infliacijai“, – sakė A. Izgorodinas.
2021 metų gruodį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, metinė infliacija siekė 10,6 proc., vidutinė metinė infliacija – 4,7 proc., o mėnesio – 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
