Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst. Jeigu gerokai išaugs ir reanimacijoje gydomų ligonių skaičius, neatmetama, kad šalyje vėl būtų imtasi naujų ribojimų.
Apie trečiojo karantino galimybę premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė dar praėjusių metų pabaigoje. Jos teigimu, prireikus, karantinas būtų griežtas, bet trumpas.
Tačiau paslaugų teikėjai tikina, kad dar vieno karantino jau nebepakeltų. Jie tikina, kad karantinas tik dar daugiau augintų jų skolas.
Restoranai nuostolių patirs ir be karantino
Restoranų tinklo „Amber food“ vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis sakė, kad šiuo metu maitinimo įstaigos išgyvena blogiausią laikotarpį ir be karantino.
„Nuo sausio 1 d. padidėjo minimali mėnesinė alga. Neregėtas aukštumas pasiekė energetikos kainos. Net jeigu ir nesulauksime naujos viruso bangos, vis tiek iki balandžio ar gegužės mėnesių dirbsime nuostolingai. O jeigu sulauksime dar vieno karantino, valstybė turi ruoštis rimtai paramai. Pavyzdžiui, kitose šalyse tiek gyventojams, tiek verslui kompensuojamos elektros sąnaudos.
Mes turime restoranus oro uoste, renginių arenose. Dabar oro uoste buvo atsisakyta 20 skrydžių. Tai mus irgi jau veikia. Tad nauja viruso banga mums jau atneša nuostolių ir be karantino“, – pasakojo G. Balnis.
Anot jo, valdžia turėtų skirti paramą maitinimo sektoriui, net jeigu ir nebūtų karantino.
„Skaičiuojame, kad iki pavasario už elektrą mokėsime jau 0,5 mln. eurų daugiau. Sąnaudos didžiulės.
O dėl naujos viruso bangos reikėtų ieškoti kitokių sprendimų. Pavyzdžiui, trumpinti saviizoliacijos laikotarpį iki 5 ar net 3 dienų. Apskritai nereikia gąsdinti žmonių karantinu, geriau juos skatinti skiepytis“, – sakė G. Balnis.
Tikina, kad viruso židiniai atsiranda ne baruose
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sakė, kad jeigu bus karantinas, tikisi jo kuo trumpesnio.
„Taip pat norime iš anksto žinoti, kokias gausime kompensacijas dėl darbuotojų atlyginimų ir nuomos. Tikimės, kad jos bus didesnės, nei buvo per praeitą karantiną. Nes dar iki dabar visi sėdime skolose. Mokesčius mums atidėjo, tačiau užaugo palūkanos. Mums neužtenka valstybės pagalbos.
Žinoma, kad nenorime karantino, mes norime dirbti ir, manoma, kad galimybių pasas tam padėtų. Bet jeigu karantinas bus, tikimės, kad jis nebus diskriminacinis, vien tik barams ir naktiniams klubams. Jau per ankstesnį karantiną nesulaukėme paaiškinimo, kodėl negalėjome dirbti. Tikrai ne baruose buvo didžiausi viruso židiniai“, – piktinosi asociacijos prezidentas.
Karantinas atėmė klientus
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sakė, kad karantinas prisidėtų prie grožio sektoriaus žlugimo.
„Dveji pandemijos metai paliko didelius randus. Esame smulkieji verslininkai, kuriems valdžia, ko gero, mažiausiai skiria dėmesio. Štai ir dabar dėmesys skiriamas nuo Kinijos sankcijų nukentėjusioms įmonėms, bet ne toms, kurios vis dar kenčia pandemijos pasekmes.
Galimybių pasai atėmė iš mūsų dalį klientų. Dabar galimybių pasai privalomi ir vaikams nuo 12 metų, dar dalis atkrito mūsų klientų. Vyriausybė vis ieško būdų, kaip visus žmonės apsaugoti. Tačiau visa ši prevencija tik atneša nuostolius“, – sakė asociacijos prezidentė.
Pasak jos, tikimybė užsikrėsti virusu pas kirpėją ar grožio specialistą, yra labai maža.
„Keista, kad buvo leidžiami visi susiėjimai, šventės, koncertai, o dabar kalbama apie karantiną. Juk pas vieną kirpėją ateina vienas pasiskiepijęs ir su galimybių pasu klientas. Dėl to viruso židinys tikrai neturėtų kilti.
Tačiau šiuo metu puikiai klesti šešėlis. Ne vienas klientas yra pasakęs, kad jam nereikia galimybių paso, nes ir taip ras vietų, kur apsikirpti“, – pasakojo J. Mačiulienė.
Anot jos, grožio specialistams, kaip ir visiems brangsta būtinos priemonės, todėl kyla ir paslaugų kainos.
„Jeigu grožio specialistai nekels kainų, jie neišgyvens. Tačiau grožio paslauga nėra pirmos būtinybės prekė, be kurios žmogus negalėtų gyventi. Dabar klientai ateina rečiau ir eilių tikrai nėra. Štai klientai apsilankę dabar, sausio pradžioje sako, kad kitą kartą ateis tik pavasarį, prieš Velykas. Žmonės taupo ir stengiasi rečiau naudotis paslaugomis“, – pastebėjo grožio specialistų atstovė.
Vargu ar išvengsime karantino
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad matant didėjančius suvaržymus užsienyje, vargu ar pavyks jų išvengti ir Lietuvai.
„Tačiau mažai tikėtina, kad omikron atmaina padarys didesnę smūgį ekonomikai nei ankstesnės viruso bangos. Taip pat visuomenė, verslas ir valstybė yra daug geriau pasiruošusios. Ir tos priemonės yra geriau koordinuojamos per karantiną, kurio gali nepavykti išvengti.
Labiausiai neramina tai, kad per pirmuosius karantinus neturėjome iššūkių dėl žaliavų ir energetikos kainų. Dabar daugelis verslų susiduria su kainų šoku. Tad jeigu įmonėms teks užsidaryti, joms kaupsis skolos. Todėl paramos, subsidijų poreikis bus didesnis“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, valstybės finansinė pagalba karantino metu privalės verslus greitai pasiekti.
„Reikėtų tikėtis, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su finansų ministerija bus jau pasiruošusios. Naujų mechanizmų vargu ar bus sugalvota, įsijungs visi tie patys – darbo užmokesčio subsidijos už darbuotojus prastovose, parama labiausiai nukentėjusiems verslams“, – komentavo T. Povilauskas.
Karantinas didintų emigraciją ir kainas
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad karantiną Lietuvos ekonomika pakeltų, nes dabar galima labai pigiai pasiskolinti.
„Trumpuoju laikotarpiu kažkokių didelių pasekmių nebūtų, tačiau ilguoju laikotarpiu turėtume sunkumų. Karantino metu dėl neapibrėžtumo lėčiau plėstųsi verslai. Siekiant kompensuoti nuostolius būtų pakeliamos kainos. Valstybė suteiktų finansinę pagalbą, tačiau visiškai nuostolių nekompensuotų.
Taip pat didėtų šešėlis, nes karantinas būtų efektyvus tik tada, kai žmonės laikytųsi ribojimų. O laikosi tada, kai jaučia viruso baimę. Dabar tos baimės jau nebėra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad paskelbus karantiną oficialios susibūrimų vietos gali būti pakeistos šešėlinėmis. Jau dabar ne visi kreipia dėmesį į kaukių dėvėjimą ar atstumų laikymąsi renginiuose“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, karantinas skatins emigraciją, ypač jaunimo, todėl reikėtų stengtis kuo mažiau varžyti jų saviraiškos galimybes.
„Nemaža dalis jaunų žmonių dirba restoranuose kavinėse, vaidina teatruose, rengia koncertus. Jeigu visos šios laisvalaikio praleidimo vietos bus uždarytos jaunimas negalės savęs realizuoti. Tad ieškos galimybių išvykti į užsienį, ypač ten, kur ribojimų bus mažiau“, – sakė Ž. Mauricas.
