Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pateikė visą sąrašą finansinių pakitimų, kurie darys įtaką žmonių gyvenimui: „Sodros“ lubų naikinimas, „Sodros“ mokesčių nebemažinimas po 1 proc. punktą kasmet, įmokų didėjimas į Ilgalaikio darbo išmokų fondą ir nedarbo draudimo įmokos padidinimas, akcizų alkoholiui ir tabakui didinimas, didesni mokesčiai tantjemų gavėjams, valdybų nariams, ŪB ir MB nariams, GPM lengvatos investiciniam gyvybės draudimui naikinimas.
Be šiuo projektų svarstymo nerimo kelia ir programoje esantys siūlymai bei kalbos apie progresinius mokesčius, ūkinių veiklų formų apmokestinimo suvienodinimą, „Puodelio“ mokestį, cukraus mokestį, II pensijų pakopos naikinimas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, tvirtina, kad mokesčių sistemos pakeitimai atrodo skuboti ir chaotiški.
„Reikėtų žiūrėti į visą mokesčių sistemą. Neskubėti šiemet, o pasiruošti ir 2017 metais išanalizuoti visą mokesčių sistemą, ką mažinti ir, kaip tuos praradimus kompensuoti. Tada jau 2018 metais galima pradėti mokesčių reformą. Tokie skuboti pavieniai pakeitimai primena desperatiškus veiksmus 2009 metų išvakarėse, kuomet buvo vykdoma naktinė mokesčių reforma“, – komentuoja ekonomistas.
Mokesčių mažinimo niekur nesimato
Žilvinas Šilėnas tv3.lt naujienų portalui komentuoja, kad šioje situacijoje liūdniausia tai, kad mokesčių mažinimo niekur nesimato, niekas apie tai nebešneka, o ir nėra konkretūs planai ir praeitos Vyriausybės priimti sprendimai – planuojami atšaukti. Omeny turima, „Sodros“ įmokų lubas ir kasmetinį įmokų mažinimą po 1 proc. punktą. Klausimų kyla ir dėl mokesčių susijusių su darbdavio įmokomis į darbuotojų išmokų fondus. Šie nutarimai turėjo įsigalioti kartu su Darbo kodeksu, tačiau kyla rizika, kad mokesčiai įsigalios, o Darbo kodeksas liks nukeltas.
Valdančiųjų siekis nuimti „Sodros“ išmokų lubas, nėra toks sveikintinas, mat jis neužtikrintų ekvivalentiškumo ir teisingumo, kaip „Sodros“ įmokų lubos. Visgi vyriausybės programoje išliko ekonomistų girtas „Sodros“ įmokų sujungimas, paliekant tik du mokesčius – GPM ir pensijų draudimo įmoką. Tačiau, pasak Ž. Šilėno, ir šią reformą galima atlikti prastai
„Idėja susieti GPM yra gera, tačiau yra būdas, kaip tai padaryti prastai ir, kaip gerai. Vienas iš prastų būdų, kuris anksčiau sklandė ore – padaryti, kad GPM būtų 29 proc., o „Sodros“ įmoka labai maža. Taip būtų blogai, Lietuvos investicinis patrauklumas kristų, verslui dvigubai išaugtų mokesčiai. Kitas būdas, kaip sujungti „Sodros“ darbuotojo ir darbdavio įmokas – padidinti atlyginimus „ant popieriaus“ ir sujungiant įmokas, GPM sumažinti iki 11 proc. Niekas nepasikeistų nei darbuotojui, nei darbdaviui, nei valstybei, tačiau darbuotojas matytų, kiek mokesčių sumokama, be to būtų žinia investiciniam pasauliui, kad GPM sumažėjo“, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, iš esmės mintis peržiūrėti pensijų pakopas nėra blogai, tačiau antrosios pakopos panaikinimas gali reikšti žmonių pasirinkimo suvaržymą.
„Dabar garsiai sklando kita mintis, kad gal daliai žmonių reikėtų pasitraukti iš antros pensijų pakopos. Neaišku, ką tai reiškia. Jei bus svarstoma galimybė žmonėms išeiti iš antros pensijų pakopos, tai galima svartyti, bet negarantuočiau stabilumo. Jei valdžia lieps išeiti iš antros pensijų pakopos daliai žmonių, tai bus labai blogai“, – sako Ž. Šilėnas.
Ekonomistas iš dalies kritikuoja ir PVM lengvatos šildymui panaikinimą. Nors pripažįstama, kad ji netiksli – ja naudojasi ne tik tie, kurie neturi pinigų, bet ir tie, kurie turi, jos panaikinimas vertinamas dviprasmiškai.
„Mano kritika būtų, kad jie nesiūlo nieko kito. Sako, kad peržiūrėsime kompensacijų sistemą, kad lengvatą gautų tik tie žmonės, kas neturi pinigų. Jie tiesiog panaikina šią lengvatą nesiūlydami geresnio varianto.
Dėl PVM vaistams ir galima svarstyti. Bet jeigu jau pripažįstam, kad mažesnis PVM mažina kainas ar leidžia žmonėms daugiau įsigyti, ar šiaip yra naudingas, tada klausčiau, kodėl visoms prekėms netaikyti mažesnio PVM? Kodėl pasirenkami tik vaistai? Ir maistas, duona, mėsa žmonėms yra svarbu. Galima iki 18 proc. grąžinti, galima iki 15 proc.
Gal tiesiog geros idėjos ateina vėliau, jas sudėtingiau sugalvoti nei blogas“, – svarsto ekonomistas.
Jog didesni mokesčiai nebe grėsmė, o tikrų tikriausias faktas, sako ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tai labai neigiama tendencija, kuri keičia tai, kas matyta visus šiuos metus iki naujojo Seimo.
„Socialinis modelis buvo nukreiptas į mažesnį darbuotojų apmokestinimą, į paskatas kurti geriau apmokamas darbo vietas, kad užtikrintume spartesnį darbo užmokesčio augimą. Dabar beveik visi tie pokyčiai atšaukiami, be labai aiškios motyvacijos, tik su viena motyvacija, kad biudžeto pinigų reikia kitiems tikslams. Nežinau kiek kartų galima priminti ir badyti pirštais į tai, ką sakė EBPO, TVF ir kitos tarptautinės organizacijos, kad Lietuvoje darbas apmokestinimas per daug, kad mokesčius reikia mažinti“, – piktinosi ekonomistas.
Jis visiškai įsitikinęs, atšaukti žingsnelius, kurie buvo priimti iki šiol, o ne ieškoti lėšų efektyviau valdant valstybės valdomas įmones – didžiulė klaida.
Yra daugybė valstybinių įmonių, kurios nesunkiai dividendais sumokėtų apie puse mlrd. eurų per metus, jei dirbtų bent pusiau taip efektyviai kaip privatus kapitalas.
„Reiktų nuo to pradėti, nes permesti visą naštą ant dirbančiųjų, yra pats blogiausias sprendimas“, – tvirtina ekonomistas.
„Sodros“ įmokų mažinimas nedera su Vyriausybės programa
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Stasys Jakeliūnas paneigia, kad mokesčiai gyventojams didės. Pasak jo, tam ir yra nauja Vyriausybė bei nauja valdančioji dauguma, kad vykdytų ir realizuotų savo programą. Tad „Sodros“ įmokų lubų nustatymas ir įmokų procentinis mažinimas, nedera su LVŽS programinėmis nuostatomis.
„Be to, tai ir ekonomiškai nepagrįsti sprendimai, kadangi finansavimo šaltinių tam nenumatyta. Nors šito modelio autorius Romas Lazutka buvo visą eilę mokestinių pakeitimų, naujų mokesčių įvedimo ar didinimo pasiūlymų pateikęs. Tai dabar tų naujų mokesčių šaltinių nustatytų nėra, o mažinimas yra. Tai finansiškai nepagrįsta“, – komentuoja S. Jakeliūnas.
Jis taip pat patikina, kad jei į liepos pirmą dieną nusikels Darbo kodeksas, tai kartu nusikels ir sprendimai susiję su įmokomis į Ilgalaikio darbo išmokų fondą bei nedarbo draudimo įmokos didinimas.
Be to, Seimo narys patikina, kad mokesčiai kaip tik nedidės, o išliks tokie pat, atsisakius šių projektų. Juos priėmus, mokesčiai gal ir sumažėtų, tačiau kieno sąskaita, klausia jis.
„Jei ir toliau ta „Sodros“ įmoka būtų mažinama, vargu, ar darbdavys būtų skatinamas dalintis tuo su darbuotoju, nes nėra sistemos, kuri užtikrintų, kad darbo užmokestis didėtų. Tai tokios sistemos negalėjome leisti, o ateityje galvojame prijungti prie darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio „Sodrą“, kad matytųsi darbdaviui mokesčiai ir apskaitytų darbo jėgos svarbą, atlyginimo kaštus. Žmogus matytų koks jo tikrasis atlyginimas ir kiek bei kokių mokesčių sumokama. Tas padėtų išskaidrinti informacijos sistemą, sumažintų prielaidas vadinamiems vokeliams arba šešėlinei ekonomikai. Bent jau darbo jėgos apmokestinimo srityje. Tos intencijos lieka ir būtent tai nedera su tais pasiūlymais, kurie buvo anksčiau apsiūlyti“, – anksčiau priimtų sprendimų persvarstymą paaiškina S. Jakeliūnas.
Yra „gerieji“ ir „blogieji“ mokesčiai
Valdančiųjų siūlymus mokesčių klausimais, nederėtų sumesti į bendrą pintinę. Ekonomikoje išskiriama „gerieji“ ir „blogieji“ mokesčiai. Tad kaip rudeninį derlių, juos reikėtų atskirti.
Ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad akciziniai mokesčiai – skirti pakeisti gyventojų elgseną. Visai kas kita, socialinio draudimo įmokos.
„Akcizas alkoholiui, tabakui, galimai akcizas cukrui – priemonės paskatinti gyventojus vartoti mažiau prekių, kurios žalingos ar jiems patiems, ar aplinkiniams. Su alkoholio akcizo didinimu visada atsargiai reikia elgtis, arba bent jau užtikrinti, kad neatsirastų galimybių įvežti į šalį ir vartoti neapmokestinamą alkoholį. Bet diskusijos apie cukraus akcizą nereikėtų vertinti kritiškai, nes cukrus Lietuvoje pigesnis nei daugelis kitų sveikų, pirmo būtino prekių. Pavyzdžiui, kai kurie gamintojai sumažina jogurto savikainą sumąstydami įdėti daugiau cukraus.
Pasaulio sveikatos organizacija skatina vartoti mažiau cukraus ir nemažai valstybių tokį akcizą svarsto. Baiminamasi, kad pabrangtų duona ar kiti produktai, tačiau neabejotinai pabrangtų tik tie, kurie nesveiki ir atsirastų paskatos vartoti sveikesnius maisto produktus. Nereikėtų žiūrėti taip, kad kiekvienas mokestis savaime blogas ir ne kiekvieno reikia kratytis. Jei biudžete iš tiesų labai trūksta lėšų, kurių negalima niekur kitur paimti, tai daug geriau akcizas cukrui nei didesnės socialinio draudimo įmokos“, – mano N. Mačiulis.
