Finansų ministrą Vilių Šapoką ir visą Vyriausybę tikrai galima pasveikinti, kad nepritrūko stuburo tvirtumo ir sugebėjo nukirsti ydingą šildymo lengvatą, kuri ne tik diskriminavo šildymo būdus bet ir priešino miestų ir kaimų gyventojus, rėmė tuos, kuriems tos paramos net nereikia, o ir jos atsisakyti galimybės nebuvo.
Visa lengvata, kai vietoje 21 proc. PVM mokesčio yra taikomas 9 proc. tarifas yra vertinamas apie 50 mln. Eurų nesurinktų mokesčių kasmet. Šie pinigai galės lengvai būti surinkti, nes nuo jo neišsisuksi, ir vėliau perskirstyti realiai sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Toki būdu parama tikslinei grupei gal net padvigubėtų, nes ja nesinaudotų tie, kuriems jos nereikia.
Taip pat atšaukus šią lengvatą galima remti ne tik daugiabučiuose ir prie centrinio šildymo prisijungusius asmenis bet ir rajonuose vargingai gyvenančius ir savo pečius kūrenančius žmones. Juk parama taikoma tam, kad žmonės negalintys nusipirkti šilumos, žiemą ją vis tik gautų. Ir nematau skirtumo kokiu būdu jie tai pasiekia – dabartinė sistema ne tik nepasiekia tikslo, bet ir diskriminuoja rajonuose be centrinio šildymo gyvenančius žmones.
Šios lengvatos atšaukimas yra aiškus įvartis į prieš tai buvusių Vyriausybių neveiklumo vartus. Nepaisant to, vieną įvartį Vyriausybė įsispyrė patys sau su alkoholio akcizų pakeitimų siūlymu, kur diskriminuojant alkoholio gamintojus silpnam alkoholiui akcizas siūloma pakelti 100 proc., o stipriam – 5 proc. Maža to, gan oportunistiškai prognozuojama surinkti 45 mln. eurų papildomai, kai turėsime dvigubai didesnius akcizus alui nei Latvijoje ir Lenkijoje.
Valdančioji dauguma deklaravo, kad bus kovojama su alkoholizmu – didinant kainas ir suvienodinant alkoholio kainą galutiniame produkte, tačiau rezultatas bus kitas. Akivaizdu, kad daromas unikalus eksperimentas pasaulyje su akcizu. Nereikia didelių matematinių sugebėjimų, kad toks akcizo didinimas stums vartoti stiprųjį alkoholį ir tuo pat metu skatins lietuvaičių „alkoholio turizmą“.
Tad realiai bus pasiektas legaliai parduodamo alkoholio pardavimų mažėjimas ir sudarytas skirtumas, kiek kainuos vienas laipsnis skirtinguose gėrimuose. Naiviai tikimasi, kad probleminiai vartotojai to nepastebės, o saikingai vartojantys sutiks sumokėti 20 euro centų papildomai nuo kiekvieno alaus butelio ir neieškos alternatyvų. Pusę teigiamo (simbolinio taško) būtų galima skirti Vyriausybei ir finansų ministerijai už optimizmą, kad radikaliai padidinus akcizus, tuo pasinaudos ir Lenkija bei Vokietija.
Na, o paskutinį teigiamą įvartį per kelias dienas veiklos Finansų ministrui būtų galima užskaityti už iniciatyvą suvaldyti paskubom bandomą prakišti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakitimą. Juo buvo siekiama iš vidutinės klasės žmonių atimti galimybę atidėti dalį GPM mokesčio, kai jie kaupia savarankiškai senatvei Gyvybės draudimo formoje.
Finansų ministerija pasiūlė neatšaukinėti skatinimo kaupti santaupas visiems žmonėms, o tiesiog užkalti galimas landas piktnaudžiauti GPM atidėjimais. Ministerija pasiūlė Seimui balsuoti už projektą, kur uždedamos lubos nuo kurios sumos galima atidėti mokesčius per metus, taip užkertant kelią turtingiesiems naudoti lengvata proporcingai daugiau nei mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Su lubomis išspendžiama net teorinė galimybė piktnaudžiauti.
Pusę teorinio taško reikėtų atimti iš Vyriausybės už tai, kad lubas ji nustatė ties 2000 eurų baze, nuo kurios bus galima atsidėti 15 proc. GPM, nes analogiškos lubos Estijoje nustatytos ties 6000 eurų, kai tarifas sudaro 20 proc. Matyt pripažįstama, kad Lietuva – skurdus kraštas ir aukštesnių lubų varguoliai nenusipelnė.
Suvedus kelių dienų rezultatus galima sakyti, kad mokesčių pakeitimų futbole ministras V.Šapoka ir visa Vyriausybė laimi 2 – 1 ir tikrai praskaidrino sutemomis pasižymėjusį gruodį. Reikia tikėtis, kad ateityje persvara augs papildomais teigiamais sprendimais.
