Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo aptarta, kaip naujas dokumentas veikia realiai, ką jame reikėtų keisti, kokie dažniausi ginčai kyla tarp darbuotojų ir darbdavių.
Sumažėjo uždirbančių minimaliai
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė įsitikinusi, kad nemažai įtakos naujų darbo vietų kūrimui ir atlyginimų augimui, be kita ko, turėjo ir naujasis Darbo kodeksas.
„Norėjome, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau žmonių, kurie uždirba minimalią algą“, – sakė viceministrė.
Jos teigimu, iki naujo kodekso įsigaliojimo apie 20 proc. darbuotojų uždirbo minimalią mėnesinę algą. Dabar tokių yra vos 2,5 proc.
Esą prie to prisidėjo ne tik nuostata, kad minimalią algą gali gauti tik nekvalifikuoti darbuotojai, bet ir įvestos „Sodros“ įmokų grindys, kai įmokas privalu mokėti nuo nemažesnės sumos nei minimali alga (nors žmogus ir dirbtų ne visą darbo dieną).
Viceministrė prisiminė, kad prieš priimant kodeksą, buvo daug diskusijų dėl naujoviškų sutarčių – pvz., projektinio darbo arba pameistrystės. Šios naujovės taip pat pasiteisino.
E. Radišauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvoje nėra daug laikino įdarbinimo arba darbuotojų nuomos sutarčių, kurios laikomos nesaugiausiomis darbuotojų atžvilgiu. Tačiau tokių sutarčių yra tik kiek daugiau nei 6 tūkst. Tai, kad nėra darbo ginčų, susijusių su šiomis sutartimis, taip pat rodo, kad jos pasiteisino ir veikia gana gerai.
Naujos išmokos
Priimant naują Darbo kodeksą daug buvo diskutuota ir apie Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Iš jo mokamos išmokos darbuotojams, kurie vienoje darbovietėje dirbo ilgą laiką (anksčiau juos atleidžiant 6 mėn. išmoką turėjo mokėti darbdavys). Daugiau kaip 1,9 tūkst. gyventojų pasinaudojo šiomis išmokomis.
„Vienas iš „baubų“ buvo atleidimas darbdavio valia“, – komentavo E. Radišauskienė.
Anot jos, šis naujas darbuotojų atleidimo pagrindas taikomas. Tačiau iš esmės su žmonėmis atsiskaitoma. Pagal šį pagrindą atleista per 200 darbuotojų.
Per 2018 m. gauta daugiau kaip 7 tūkst. prašymų nagrinėti darbo ginčą. Nemažai tokių ginčų (per 1 tūkst.) išspręsta taikos sutartimis.
Vis dėlto daugelis ginčų tebėra dėl darbo užmokesčio. Viceministrė apgailestavo, kad nemažai darbdavių piktnaudžiauja savo padėtimi ir nesumoka darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio – daugelis ginčų dėl to išsprendžiama darbuotojo naudai arba baigiasi taikos sutartimi.
E. Radišauskienė taip pat džiaugėsi, kad naujame kodekse įtvirtintos darbo tarybos – esą jų steigiama vis daugiau. Be to, ir profesinių sąjungų narių skaičius auga. Pasirašyta ir nacionalinių taip pat šakinių kolektyvinių sutarčių.
„Galime pasidžiaugti, kad socialinis dialogas vyksta“, – apibendrino viena iš naujojo Darbo kodekso iniciatorių.
Viceministrės vertinimu, dveji metai parodė, kad kodeksas veikia gerai, jis yra subalansuotas, tačiau kai kuriuos dalykus dar reikės patikslinti ir kodeksas dėl to bus keičiamas. Esą svarbiausia, kad socialiniai partneriai pradėjo kalbėtis tarpusavyje.
Daugelį atleidžia „savo noru“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė renginyje kalbėjo, kad priėmus Darbo kodeksą ne viskas pasiteisino. Anot jos, naujoviškų sutarčių rūšių skaičius neišaugo. Ir toliau pagrindinis atleidimo pagrindas – atleidimas savo noru (daugiau kaip 70 proc.).
„Matome iš praktikos, kad darbuotojų derybų galia nepadidėjo. Ir darbdavys toliau naudojasi privalomumu būti stipresniu partneriu. Daugeliu atvejų, būkim „biedni“, bet teisingi, darbuotojas priverstas išeiti savo noru“, – kalbėjo pirmininkė.
Ji užsiminė, kad yra atvejų, kai vos pradėjus dirbti su darbo sutartimi pasirašomas tuščias prašymas atleisti iš darbo savo noru.
I. Ruginienė pripažino, kad gaunančių minimalią algą darbuotojų skaičius nepadidėjo, tačiau nemažai atvejų darbdaviai algas kvalifikuotiems darbuotojams pakėlė vos apie 10 eurų.
Anot profesinių sąjungų atstovės, darbo tarybos dažnai kuriamos dirbtinai ir dažnai darbdaviai jas laiko papildoma biurokratine našta. Darbo tarybos atsirado tik 10 proc. įmonių, kur jos turi būti. Tai rodo, kad darbuotojų atstovavimas padidėjo nedaug.
„Kažkokios funkcijos veikia, bet yra nemažai įmonių, kurios į šį klausimą pažiūrėjo formaliai ir, deja, darbuotojų atstovavimas nėra toks, koks turi būti“, – komentavo I. Ruginienė.
Anot jos, nepasiteisino kodekso rengėjų pažadai, kad dėl naujo kodekso atsiras daugiau naujų darbo vietų. Tačiau statistika rodo, kad taip neįvyko.
„Ką galiu pagirti kodekse, tai darbo ginčų komisijos. <…> Tai yra sveikintina ir pažangu”, – sakė I. Ruginienė ir džiaugėsi kad jose galima kompleksiškai pažiūrėti į ginčo situaciją ir ją išspręsti.
Pasak pirmininkės, daugiausia diskusijų dabar kyla dėl darbo laiko ir atostogų reglamentavimo. Esą tai patvirtina ir Darbo inspekcijos duomenys apie gyventojams teikiamas konsultacijas.
I. Ruginienė apibendrino, kad taisytinų dalykų kodekse yra, bet toliau tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo.
Minimumas augo per greitai?
Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pasakojo, kad jos atstovaujamos asociacijos įmonės teigiamai vertino naują kodeksą ir jame atsiradusį lankstumą, kurio, tiesa, buvo tikėtasi daugiau.
„Mes galime pasidžiaugti tuo, kad su naujuoju kodeksu investuotojai tapo Trišalės tarybos nariais ir joje yra atstovaujami“, – sakė direktorė.
Ji taip pat pasidžiaugė, kad Darbo inspekcija operatyviai reagavo į darbdaviams kylančius klausimus dėl naujų nuostatų interpretavimo.
„Kas mane truputį neramina, tai labai staigus minimalios algos didinimas“, – sakė R. Skyrienė. Ji pridūrė, kad dabar numatomas didinimas yra per didelis ir naudingiau būtų didinti vidutinę algą, o ne minimalią.
Asociacijos dalyvių apklausa parodė, kad daugelis jų ketina didinti atlyginimus, o apie 50 proc. ruošiasi didinti darbuotojų skaičių.
