Jau kurį laiką Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformą. Jos tikslas – turėti tik tiek NT, kiek reikia valstybės funkcijoms vykdyti.
Viena iš sudėtinių reformos dalių – įvertinti administracinių patalpų, kuriose įsikūrę institucijos, poreikį ir mažinti jų valdymo sąnaudas.
Vykdant reformą ir gimė ministerijų miestelio idėja. Ją įgyvendinant būtų optimizuotas 8 ministerijų NT: Aplinkos, Energetikos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Teisingumo, taip pat Ekonomikos ir inovacijų.
Turto bankas suskaičiavo, kad 2017 m. šių ministerijų vienos darbo vietos išlaikymas kainavo per 1 tūkst. eurų, kai šiuolaikiniuose biurų pastatuose ši suma svyruoja nuo 400 iki 800 eurų per metus.
Vidutinis pastatų amžius, kuriame įsikūrę minėtos ministerijos, yra 55–56 metai, o vienam darbuotojui juose tenka daugiau kaip 23 kv. m bendrojo ploto.
Išnagrinėjus ministerijų patalpas buvo prieita išvados, kad jose dauguma darbo vietų orientuotos į individualų, uždarą, hierarchinį bendravimą.
Darbuotojų nepasitenkinimo tokiomis patalpomis priežastys – bandymas sutalpinti visas įmanomas funkcijas (susitikimus, dokumentų ir drabužių spintas, spausdintuvus, virdulius, telefonus ir kitus biuro elementus) viename kabinete, rašoma Turto banko parengtoje ministerijų miestelio investicinio projekto santraukoje, kurią pavyko gauti portalui tv3.lt.
Joje rekomenduojama, kad naujo ministerijų miestelio kabinetuose būtų atsisakyta didelių spintų dokumentams, užapvalintų susitikimų kampų, virdulių ir asmeninės biuro technikos, taip pat siūloma riboti stalų dydžius.
Kaina siektų 62,5 mln. eurų
Investiciniame projekte skaičiuojama, kad naujose patalpose vienam darbuotojui tenkantis plotas galėtų sumažėti per 43 proc. – iki 13,1 kv. m vienam darbuotojui, darbo vietos metinė kaina – iki 632 eurų.
Kaip teigiama ministerijų miestelio investicinio projekto santraukoje, ministerijų miestelyje valdininkų kabinetai būtų visiškai kitokie, nei yra dabar.
40 proc. patalpų ploto sudarytų fiksuotos darbo erdvės (iš jų po 20 proc. – vienviečiai ir dviviečiai kabinetai), 25 proc. – lanksčios darbo erdvės (susitikimų, komandinio darbo erdvės), 35 proc. – bendros erdvės (virtuvėlės, poilsio erdvės, koridoriai).
Turto banko atlikta analizė parodė, kad iš penkių alternatyvų ministerijų miesteliui optimaliausia būtų prie Seimo statyti naujus pastatus tradicinės rangos būdu, o ne, pvz., pirkti jau pastatytą ar nuomotis.
Skaičiuojama, kad 24 tūkst. kv. m bendrojo ploto ministerijų miestelio statyba (kartu su 760 vietų Seimo ir ministerijų darbuotojų automobiliams) kartu su projektavimo ir kitomis išlaidomis sudarytų apie 62,5 mln. eurų.
Bus siūloma kita vieta
Ministerijų miesteliui įkurti buvo svarstoma 11 vietų skirtinguose Vilniaus rajonuose. Kaip tikslingiausia buvo siūloma vieta prie Seimo – čia nėra jokių pastatų, tad naujos statybos nesukeltų daug keblumų.
Vis dėlto panašu, kad bus svarstoma kita alternatyva. Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas informavo, kad rugsėjį projektas buvo pristatytas Seimo valdybai:
„Išklausiusi argumentus Seimo valdyba bendru sutarimu projektui nepritarė. Vyriausybės kancleriui išsakyti argumentai nepritarti neapsiribojo Seimo kanceliarijos darbuotojų ir parlamento lankytojų automobilių parkavimo klausimu. Pavyzdžiui, suabejota dėl transporto srautų suvaldymo centrinėje miesto dalyje iškilus tokiam objektui.“
Tuo metu Vyriausybės kanceliarija pranešė, kad Seimui nepritarus, projektas iš naujo svarstytas Finansų ministerijoje: „Viena iš galimybių – realizuoti projektą kitoje vietoje, kuri Turto banko studijoje įvardinta kaip antroji geriausia alternatyva, t. y. buvusio Lietuvos edukologijos universiteto teritorijoje.“
Galiausia Finansų ministerija spalio pabaigoje tv3.lt patvirtino, kad siūlys Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijai apsispręsti dėl ministerijų miestelio projekto tęsimo kitoje vietoje, t. y., buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto teritorijoje.
Privalumai ir trūkumai
Kaip nurodoma investicinio projekto analizėje, buvusio universiteto teritorijos galimas užstatymo tankumas yra 80 proc. Leistinas užstatymo aukštis – 25 metrai arba 9 aukštai.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ši teritorija yra šalia intensyvaus eismo T. Narbuto ir Geležinio vilko gatvių. Pastarąja pravažiuoja 8 tūkst. automobilių per valandą.
Kadangi didelis triukšmo lygis ir oro tarša sklinda nuo žiedinės sankryžos, siekiant jį sumažinti statiniai turėtų būti atitinkamai projektuojami. Pastatų tūriai turėtų uždengti vidines erdves, reikėtų stengtis nepalikti atvirų erdvių į intensyvias gatves.
Projektuose reikėtų naudoti triukšmo sklidimą mažinančias medžiagas, pastatų konstrukcijose turi būti įvertinama transporto priemonių keliama vibracija, kiemai turėtų būti apželdinami.
Dokumentuose taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad universiteto teritorijoje statant ministerijų miestelį būtų reikalingas esamų pastatų ir konsolinių perėjimų tarp jų griovimas. Griovimo metu svarbu būtų nepažeisti šlaito iš Upės gatvės.
Sprendžiant iš analizės, pagrindiniai senieji universiteto rūmai liktų nenugriauti, už jų (žiūrint nuo upės) esantys pastatai būtų perstatomi, tačiau išliktų panašiose vietose, kad per statybas nebūtų pažeisti esami inžineriniai tinklai.
