Kad išlieka nemaža tikimybė, jog dabartinio Seimo priimtas kitų metų biudžeto įstatymas bus peržiūrimas naujojo, patvirtino ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokia padėtis susiklosto beveik visuomet, jei Seimo rinkimus laimi opozicinės partijos, todėl geriausia būtų, kad rinkimai vyktų ne rudenį, o pavasarį. Taip biudžeto rengimą pradėtų ir baigtų tas pats Seimas ir Vyriausybė.
„Dabar situacija nelabai produktyvi, nes vienos Vyriausybės rengiamas biudžetas gali visiškai neatitikti kitos politinių postulatų, – teigė finansų ministrė. – Be to, biudžetas tampa lengvu „rinkimų grobiu“ – per kampaniją galima žadėti „pasaulį seną išardyti“, nors žinoma, kad tam nėra nei teisinių, nei ekonominių galimybių. Vėliau biudžeto projektas arba turi būti keičiamas paskubomis ir drastiškai, kaip buvo 2008-aisiais, vien todėl, kad jis nebeatitiko gyvenimo realijų, arba nekeičiamas iš viso.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtina, kad dėl šios priežasties pramonininkai atidžiai net neanalizavo dabartinio biudžeto 2013-iesiems projekto ir nerengė jo pristatymo konfederacijos nariams, kaip tai visuomet daro kviesdamiesi finansų ministrę.
„Todėl man sunku ką nors pasakyti apie biudžeto projektą. Nesu įsigilinęs“, – teigė jis.
Pokyčių nežada
Valdančiųjų kėdes jau besidalijančios partijos – Socialdemokratų, Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ – artimiausiu metu ketina sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti biudžeto projektą, pavyzdžiui, analizuojant galimybes didinti minimalią mėnesinę algą. Vis dėlto praėjusią savaitę į premjero postą pretenduojantis Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tvirtino, kad biudžeto rodikliai smarkiai kisti neturėtų: bus siekiama išlaikyti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto biudžeto deficito rodiklį. Tačiau kaip suderinti didesnes išlaidas ir finansinę drausmę, parlamentarams teks gerai pagalvoti, nes kitąmet išlaidų ir taip jau bus daugiau dėl naujų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva jau seniau savaitraščiui „Ekonomika.lt“ ne kartą minėjo, kad dabartinis Seimas nėra linkęs laikytis pažadų ir nesumažina 2009-aisiais padidintų mokesčių tarifų, nors anksčiau kalbėjo kitaip. Anot jos, didesni mokesčių tarifai nereiškia didesnio biudžeto.
„Analizuojant 2013-ųjų biudžeto pajamas pastebima, kad didėja ne visų mokesčių pajamos, – sako K. Leontjeva. – Nors kai kurių mokesčių pajamos mažėja, deja, tai nebūtinai gera žinia mokesčių mokėtojams. Kitų metų biudžete planuojama surinkti 20 mln. litų, arba 10,5 proc. mažiau iš transporto priemonių mokesčių. Svarbu, kad šis mokestis buvo padidintas nuo 2012 m. ir per šių metų 9 mėnesius buvo įvykdyta tik 94 proc. jo plano. Nuo plano atsilikta daugiau nei 8 mln. litų.“
Taigi, anot K. Leontjevos, užuot pripažinus, kad transporto priemonių mokesčio didinimas nepasiteisino taip, kaip buvo žadėta, ir kartu su biudžetu siūlius mažinti šį mokestį, kitąmet siūloma paprasčiausiai mažinti šio mokesčio pajamų planą.
„Tai ydinga, nes mokestis ir jo sukeliama našta nėra mažinami, – sakė LLRI ekspertė. – Deja, biudžete taip pat nėra numatyta sumažinti naktinės mokesčių reformos metu „laikinai“ padidintus mokesčius. Turint omenyje, kad ateinančiais metais jau ketvirtus metus iš eilės šalies ūkis augs, akivaizdu, kad jau seniai laikas sumažinti padidintus mokesčių tarifus.“
Biudžetas racionalus
Kad mokestinė našta Lietuvoje per didelė, ypač apmokestinant darbo jėgą, pritaria ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vis dėlto jis 2013-ųjų biudžeto projektą vadina racionaliu ir atitinkančiu Lietuvos galimybes.
„Šiame biudžeto projekte nėra nei esminių lūžių, nei pokyčių, – sakė jis. – Išlaidos didinamos nedaug: tik tiek, kiek leidžia Fiskalinės drausmės įstatymas. Tai yra svarbiausias teigiamas pokytis nuo 2008-ųjų, tačiau dėl to mes negalime tikėtis stebuklų. Biudžeto išlaidas būtų galima didinti tik jei didintume mokesčius ir surinktume papildomų lėšų į biudžetą. Tačiau tai nebūtų ekonomikos skatinimas.“
Anot N. Mačiulio, mokesčius didinti nėra gera priemonė, nes abejotina jų surinkimo sėkmė: kaip pavyzdį jis pateikia 2009-uosius, kai padidinus beveik visų mokesčių tarifus kai kurių jų pajamos biudžete gerokai krito.
„Didėjo ir pajamų bei bendrojo vidaus produkto atotrūkis, o tai rodo, kad išaugo mokesčių vengimas. Taigi šioje srityje neturime galimybių eksperimentuoti, – teigė jis. – Mokesčius mažinti yra būtina alternatyva. Mūsų analizės rodo, kad bendras optimalus mokesčių tarifas ir mokestinė našta mūsų valstybėje yra gerokai didesnė negu turėtų būti. Sumažinus darbo jėgos apmokestinimą ilgesnėje perspektyvoje būtų galima tikėtis net didesnių pajamų nei dabar.“
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, sumažinus biudžeto deficitą ir pasiekus balansą, o tai planuojama padaryti 2015 metais, bus galimybių didinti biudžeto išlaidas 5 ar net visais 7 proc. per metus ir svarstyti, kam tas papildomas lėšas skirti.
„Dabar tokios diskusijos net negali būti. Finansų ministerija prognozuoja, kad biudžeto deficitas turėtų išlikti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, bet tik jei nepradės skilinėti euro zona, nepasitrauks Graikija ar neįvyks kitų neigiamų procesų pasaulio ekonomikoje. O rizikų yra įvairių“, – teigė N. Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, Lietuva negali sau leisti ir skolos didėjimo, nes kitais metais 6,4 proc. visų viešųjų išlaidų bus skiriama vien jai valdyti ir palūkanas mokėti.
„O tai jau labai didelė suma – dešimtadalis valstybės biudžeto be Europos Sąjungos lėšų. Taigi turime ieškoti būdų, kaip sumažinti valstybės skolą, kad tie pinigai galėtų būti skiriami kur nors kitur“, – sakė N. Mačiulis.
FAKTAI: 2013-ųjų Lietuvos biudžetas
Planuojamas Lietuvos viešųjų finansų deficitas, į kurį įtraukiama ir „Sodra“, siekia 2,5 proc. BVP.
Numatytas naujo skolinimosi poreikis – 1,5 mlrd. litų – yra mažiausias nuo 2004 m. Bendras skolinimosi poreikis – 7,5 mlrd. litų.
PVM pajamos biudžete kitais metais turėtų sudaryti 9,4 mlrd. litų, GPM – 4,1 mlrd. litų, akcizų – per 3,5 mlrd. litų, pelno mokesčio – apie 1,3 mlrd. litų.
Pajamos iš mokesčių sudarys beveik 19,5 mlrd. litų, nemokestinių pajamų, tokių kaip pajamos iš taršos leidimų, žemės pardavimo, į biudžetą planuojama gauti 1,9 mlrd. litų.