„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sakė abejojanti, kad tokiu ribojimu bus suduotas mirtinas smūgis šešėlinei ekonomikai, nes jai tarpti paliekama kita išeitis – atsiskaitinėti eurais. steveniko.com nuotr. „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sakė abejojanti, kad tokiu ribojimu bus suduotas mirtinas smūgis šešėlinei ekonomikai, nes jai tarpti paliekama kita išeitis – atsiskaitinėti eurais. steveniko.com nuotr. Kovos su šešėliu
Vyriausybėje sudaryta „antišešėlinė“ komisija pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Finansų ministerijai parengti Civilinio kodekso ir Pinigų įstatymo pakeitimus, drausiančius atsiskaitymus grynaisiais (jei suma viršys 10 tūkst. Lt). Jei Seimas pritars šioms pataisoms, nuo 2014 m. sausio 1 d. gyventojai nebegalės susimokėti už įsigytus automobilius ar nekilnojamąjį turtą grynaisiais.
„Visuotinai pripažįstama, kad grynieji pinigai – šešėlinės ekonomikos instrumentas ir terpė, – teigė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis. – Už kontrabandą, nelegalų darbą ir neoficialus darbo užmokestis mokami grynaisiais pinigais, kaip ir prekiaujant narkotikais, ginklais.“
Pasak A.Mačiulio, komisija atsižvelgė į 2010 m. Europos centrinio banko (ECB) rekomendacijas, kad verslininkų atsiskaitymai grynaisiais pinigais neturėtų viršyti 3 tūkst. eurų.
„Vartotojai, tai yra gyventojai, neturėtų atsiskaityti grynaisiais, jei suma viršija 1,5 tūkst. eurų (5 tūkst. Lt). Vien todėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą Lietuvoje siūloma taikyti vienam sandoriui, viršijančiam 10 tūkst. Lt“, – paaiškino A.Mačiulis.
„Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis – vienas didžiausių Europoje ir yra 30 proc. (euro zonos šalyse vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – kiek daugiau nei 5 proc.).
Bus galima atsiskaityti eurais
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sakė abejojanti, kad tokiu ribojimu bus suduotas mirtinas smūgis šešėlinei ekonomikai, nes jai tarpti paliekama kita išeitis – atsiskaitinėti eurais.
„Atsiskaitymo eurais Lietuva riboti negali – tai yra ECB prerogatyva. Stambiausi pažeidėjai neabejotinai ims atsiskaitinėti eurais, kurių cirkuliacijos paveikti negalime“, – sakė analitikė.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad toks atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas ne šalina šešėlines ekonomikos priežastis, bet gali padėti identifikuoti nelegalių pajamų gavusius asmenis.
„Pastaruoju metu dažnai už naują automobilį ar net butą pirkėjas sumoka grynaisiais pinigais. Akivaizdu, kad pirkėjas, atsiskaitydamas grynaisiais, o ne mokėjimo pavedimu bando išvengti „elektroninio pėdsako“, galinčio padėti mokesčių inspekcijai ar kitoms atsakingoms institucijoms susekti tokį sandorį“, – aiškino jis.
N.Mačiulis tvirtino, kad Lietuvoje pasirinkta labai aukšta atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo kartelė – juk fiziniai asmenys tokią didelę grynųjų pinigų sumą turi retai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje fiziniams asmenims draudžiamos operacijos grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 8,8 tūkst. Lt, Danijoje – 5 tūkst. Lt, Ispanijoje ir Slovakijoje – 50 tūkst. Lt, Italijoje – 3,4 tūkst. Lt.
Per dideli mokesčiai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai kritikuoja Vyriausybės planus riboti atsiskaitymus grynaisiais. „Geriausia būtų šio ribojimo neįvesti arba riboti kuo didesnę atsiskaitymo grynaisiais sumą“, – įsitikinęs LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra tinkamas sprendimas kovojant su šešėliu, be to, jis gali turėti ir neigiamų pasekmių. „Dabar žmonės gali pasirinkti, ar atsiskaityti grynaisiais pinigais, ar naudotis bankų paslaugomis ir atsiskaityti negrynaisiais, taigi, skirtingi atsiskaitymo būdai konkuruoja“, – aiškino V.Žukauskas.
Pirma, tie žmonės, kurie nėra užtikrinti bankų veikla, turi teisę jais nesinaudoti. „Antra, konkurencija tarp skirtingų atsiskaitymo būdų, žmonių teisė naudoti grynuosius neleidžia bankams didinti (arba didinti dar sparčiau) savo paslaugų įkainių“, – pabrėžė V.Žukauskas.
LLRI įsitikinęs, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažina konkurenciją, apriboja gyventojų galimybę rinktis, todėl ateityje žmonės gali patirti daugiau išlaidų naudodamiesi savo uždirbtais pinigais.
V.Žukausko nuomone, kovojant su šešėliu reikia šalinti ne pasekmes, o su priežastis. „Pavyzdžiui, viena iš priežasčių, kodėl kai kurios įmonės neapskaito visų pajamų, yra ta, kad dėl didelio darbo jėgos apmokestinimo jos atlyginimus išmoka „vokeliuose“, o tam reikia neapskaitytų grynųjų pinigų“, – sakė LLRI ekspertas V.Žukauskas.
Bankai neneigia naudos
Vyriausybės kancleris A.Mačiulis atmetė įtarimus, kad įstatymų pakeitimai bus palankūs bankams, kurie nuolat didina savo paslaugų įkainius, o šiuo atveju padaugėtų pervedimų per elektroninės bankininkystės sistemas.
„Daugumos gyventojų tokie ribojimai nepalies, nes dažniausiai vykdomi nedidelės vertės mokėjimai grynaisiais pinigais“, – aiškino A.Mačiulis. Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. I ketvirtį įvykdyti mokėjimai iki 10 tūkst. Lt sudarė net 94,3 proc. visų atliktų operacijų.
„Atsiskaitymų kortelėmis sąnaudos ir mastas irgi nesikeis, nes vienos atsiskaitymo operacijos suma ribojama nuo 2 iki 4 tūkst. Lt, o vienos dienos atsiskaitymo operacijų suma ribojama iki 10 tūkst. Lt, todėl atsiskaitymai didesnėmis sumomis nevykdomi“, – sakė A.Mačiulis.
Tačiau kanclerio argumentus paneigė banko DNB atstovas spaudai Andrius Vilkancas. „Viena vertus, natūralu, kad padaugėjus pervedimų elektroniniu būdu bankas turėtų naudos, kita vertus, iš savo verslo klientų girdime, kad jiems sąžiningai dirbti trukdo šešėlinė ekonomika“, – teigė A.Vilkancas.
Pasak jo, bankai didžiausius nuostolius patiria aptarnaudami klientus, kurie į banką atsineša grynuosius pinigus. „Elektroninės paslaugos yra 3–4 kartus pigesnės už operacijas grynaisiais pinigais, kur reikia inkasacijos, taip pat žmogaus tiesioginio darbo, kurį reikia apmokėti“, – sakė A.Vilkancas.
Savo ruožtu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis neįžvelgia jokios naudos bankams. „Bankai didino įkainius už pinigų išgryninimą, o Vyriausybė apriboja grynųjų pinigų naudojimą. Tai iš kur ta finansinė nauda bankams? Banko mokėjimo pavedimai nebrango tiek mokant 10 tūkst., tiek 100 tūkst. Lt ir kainuoja tiek pat – apie 2 Lt. Tad didžiausią naudą gaus valstybė, o ne finansinės institucijos“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Šių metų I ketvirtį gyventojai vien per bankomatus į sąskaitas įnešė 1,3 mlrd. Lt, arba 29 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Žala smulkiam verslui
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė mato akivaizdžią šio draudimo žalą smulkiam verslui, nes padidės išlaidos pinigų apyvartai, iš gyventojų surinktiems pinigams nuvežti iki artimiausio banko skyriaus, jiems įnešti į banko sąskaitą. Ji įžvelgia, jog bankai dėl mažos šalies rinkos galėtų įgyti dar didesnę derybinę galią nustatant aukštus piniginių operacijų ir komisinius mokesčius. „Išlieka galimybė bankams tarpusavyje susitarti nustatant paslaugų kainų ribas, panašiai, kaip dabar susitariama nustatant tarpbankinių skolinimų palūkanų dydžius, turinčius labai daug įtakos visai valstybės ekonomikai. Be to, dėl daugybę kartų išaugsiančios nors ir neilgai banko sąskaitoje gulinčių pinigų bendros masės, bankai įgytų galimybę uždirbti labai dideles pinigines sumas juos skolindami už palūkanas“, – sakė ji.
Asociacija pritaria, kad siekiant geresnės gyventojų piniginių lėšų apskaitos, bankai ar gyventojai turėtų deklaracijomis informuoti mokesčius prižiūrinčias institucijas apie stambesnius turto įsigijimus, pavyzdžiui, viršijančius 25 tūkst. Lt. Prezidentė primena, kad Nekilnojamojo turto, Automobilių registrai veikia ir dabar, o bankai yra įpareigoti informuoti apie didesnius sandorius.
„Be to, jei verslininkams patogu, jie vykdo visus atsiskaitymus negrynaisiais, pavyzdžiui, darbuotojams moka algas į mokėjimų korteles“, – teigė D.Pranckėnienė.
KOMENTARAI:
Pinigus pasiglemš juodoji rinka
Kęstutis Kupšys , asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdantysis direktorius
Vyriausybė daro daug, kovodama su šešėliu, ir tai sveikintina, bet apribojus atsiskaitymus grynaisiais, tie pinigai, dabar esantys „pilkojoje zonoje“, atsidurs „juodojoje zonoje“, ir valstybė neturės galimybių apskritai juos ištraukti į šviesą. Grynieji apskritai bus branginami dar labiau nei iki šiol. Šiais pinigais bus atsiskaitoma ne tik už paslaugas, pavyzdžiui, statybininkų, bet ir prekes, o valstybė neturi jokio tokių atsiskaitymų kontrolės mechanizmo. Labai abejoju, ar bankams iš to bus nauda. Juk tada sumažės indėlių. Greičiausiai nelaimės niekas. Tie pinigai necirkuliuos legalioje atsiskaitymų rinkoje, nors dabar kai kada už juos gyventojai perka legalias prekes ir paslaugas. Aišku, paslaugų įkainius bankai turėtų keisti, nes dabar neaišku, kodėl už pinigų įskaitymą į sąskaitą per elektroninę bankininkystę turi po 1,4 Lt turi susimokėti ir pavedimo siuntėjas, ir jo gavėjas. Operacija viena, o už ją mokama du kartus.
Nusikaltėliai vengia bankų
Jonas Čičinskas , ekonomistas
Rengiamą įstatymo projektą vertinu teigiamai. Jį, žinoma, turėtų lydėti keli kiti reikalavimai, leidžiantys griežčiau aiškintis didelių grynųjų pinigų apyvartos kilmę ir atsiskaitymų jais tikslus. Juk atsiskaitymų grynaisiais stambiomis sumomis tokia norma nepanaikins, nes nusikaltėliams pervedimai per bankus visiškai nepriimtini. Jei papildomų veiksmų nebus imtasi, galima sulaukti neigiamų pokyčių šešėlinėje ūkinėje veikloje. Šešėlinio verslo mastą lemia ir vartotojų kultūros lygis, kuris pas mus dar nėra aukštas. Reikšmės turi ir teisės normų veiksmingumas – ar tikrai vykdomi galiojantys teisės aktai, ar jų vykdymą kontroliuojančios institucijos pajėgios atlikti savo funkciją ir stengiasi tą daryti. Ir tik trečioje vietoje pagal svarbą yra teisės normų griežtumas. Jei įvestos normos kontrolė bus menka, geriau jos iš viso neturėti ir nekompromituoti teisinės sistemos.
Žžurnalistai Eglė Kijauskienė ir Gediminas Stanišauskas
