Pastarąjį pusmetį akcijų rinkoms smukus dešimtadaliu ir panašiai ištirpus lietuvių santaupoms antroje pensijų pakopoje, Lietuvos banko vadovas vis tiek valdančiuosius ragina remti antrąją pensijų pakopą.
Banko vadovas nepritaria ministrės I. Ruginienės pristatytam antrosios pensijų pakopos projektui, leisiančiam dalyviams atsiimti dalį pinigų ir pasitraukti iš antrosios pakopos.
Lietuvos bankas gąsdina, kad bent 700 tūkst, tai yra apie pusei antros pakopos dalyvių atsiėmus pinigus, Lietuvoje padidės infliacija, mat žmonės ims leisti pinigus, o po to esą ekonomika sulėtės ir esą pensijos bus mažos.
„Trumpas ekonomikos pagyvėjimas metus kitus, šiek tiek infliacijos padidėjimas. O po to, kadangi didžioji dalis būtų investuojama arba pasitrauktų iš Lietuvos importo forma – ekonomikos palėtėjimas“, – įsitikinęs Lietuvos banko vadovas G. Šimkus.
Tačiau tokius centrinio banko vadovo perspėjimus atmeta ministrė I. Ruginienė ir parlamentinio finansų komiteto vadovas.
„Žmonės moka skaičiuoti, mato rezultatus, neišeis. Bet jei rezultatai nėra geri, fondai neįdės pastangų į konsultavimą, informavimą, kaltinti žmogų, kad jis nori apsisręsti dėl savo pareigų, nereikėtų“, – teigė I. Ruginienė.
„Reikia nustoti visus gądinti, tai maras, tai badas, pandemija, karas, D. Trumpas sugalvoja ką nors. Reikia realiai žiūrėti į gyvenimą. Bankas siūlo stiprinti antrą pakopą vietoje to, kad reikėtų stiprinti „Sodrą“, – teigė Seimo finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Žemaitaitis siūlo pratęsti solidarumo mokestį
Na o „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Lietuvos banko darbuotojus netgi įtaria ginant komercinių bankų ir jų valdomų pensijų fondų interesus.
„Turi dirbti komerciniams bankams, nes išėję iš darbo dažniausiai suka į panašias arba finansines institucijas, bankus, kredito unijas, turi artimus ryšius“, – svarstė R. Žemaititis.
O štai finansų ministro paruoštą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, kuris labai neramina lietuvius, Lietuvos bankas giria. Bankas pasisako už tai, kad mokestį mokėtų kuo daugiau savininkų. Tokia banko pozicija patenkintas ir socialdemokratų vienas lyderių Algirdas Sysas.
„Norėtume pasveikinti, kad finansų ministerija kalba apie NT mokesčio visuotinumą, tai ne prabangos apmokestinimas, tampa visuotiniu mokesčiu, kaip yra daugelyje kitų valstybių“, – džiaugėsi G. Šimkus.
Mokesčiui pritaria ir G. Sysas.
„Jei grindis kelsime vis aukščiau, tai mokesčių skaičius mažės. Tai ima daryti pakeitimus ir triukšmą vietoje to, kad artėtume prie standartų, kokie yra kitose ES valstybėse?“ – sakė socialdemokratas.
Tačiau koalicijos partneris R. Žemaitaitis reikalauja didinti neapmokestinamąją turto vertę, kad mokesčio netektų mokėti bent mažų miestelių gyventojams.
„Lietuvos bankas imperatyviai dar 2019 m. būnant V. Ąžuolui, komiteto pirmininku, siūlė NT mokestį ribą mažinti iki 100 tūkst. Seimas paprieštaravo ir grindys nustatytos 150 tūkst. eurų. Nestebina...“, – pastebėjo R. Žemaitaitis.
Palankiai vertindamas nekilnojamojo turto mokesčius, Lietuvos bankas politikus visgi ragina nebepratęsti bankų solidarumo mokesčio, kurio komerciniai bankai pernai sumokėjo per 200 mln. eurų ir nepaisant jo, vis tiek uždirbo 1 mlrd. eurų grynojo pelno.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
