Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai.
„Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė. Tai matyti iš didesnių santaupų, mažesnių finansinių įsipareigojimų naštos ir sumažėjusio vartojimo“, – apžvelgdama 2011 metų namų ūkių finansinę padėtį komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Pajamos augo, darbo užmokestis – ne
Palyginti su 2010 m. III ketvirčio statistiniais duomenimis, 2011 m. Lietuvos namų ūkių vartojimas augo daugiau kaip 10 proc. Tai – didžiausias kilimas visoje Europos Sąjungoje, bet buvo užfiksuota, kad tuo pačiu laikotarpiu atlyginimai kilo vos 1,5 proc. Kadangi infliacija tuo pat metu siekė 4,5 proc., atlyginimų augimas buvo visiškai jos užgožtas. Galima daryti išvadą, kad realus darbo užmokesčio pokytis išliko neigiamas.
„Tokią situaciją galima paaiškinti tuo, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje neatspindi realiai disponuojamų pajamų kiekio namų ūkiuose, o vartojimo augimas sufleruoja apie su darbo santykiais nesusijusias pajamas, šiek tiek išaugusį gyventojų verslumą ir sumažėjusį nedarbą“, – aiškino O. Bložienė.
Gyventojai optimizmu netrykšta
Apibendrindami 2011-ųjų finansines tendencijas „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad dėl lėtėjančių ES šalių ekonomikų, beveik neaugsiančio vidutinio atlyginimo ir lėtai mažėjančio nedarbo bei pastarųjų įvykių bankiniame sektoriuje gyventojų nuotaikos yra adekvačios bendram finansiniam klimatui.
„Gyventojų finansinė elgsena ir nuotaikos primena recesijos pradžią, o jas dar labiau sustiprinti gali šiuo metu svarstomų mokestinių lengvatų įgyvendinimas“, – atkreipė dėmesį O. Bložienė. Jos teigimu, artimiausiu metu finansiškai jautriausiai gyventojai sureaguotų į PVM didinimą, o vėliau skausmingesnis būtų įmokų į pensijų fondus sustabdymas.
Finansų ekspertė prognozuoja, kad dėl galimų mokestinių pakeitimų kitąmet didžiausiosios dalies dirbančių gyventojų perkamoji galia neaugs iš viso, bet gali padidėti vartojimo išlaidos.
O. Bložienė tai siejo su pensininkų pajamomis, kurios kiek padidės, atkūrus buvusių pensijų lygį.
Didžiausia našta – jauniems specialistams
Didžiausią finansinę naštą kitąmet pajaus jauni dirbantys specialistai. Taip nutiks dėl to, kad jiems atsilieps sumažintas procentas pervedamų lėšų į privačius pensijų fondus. Jei bus pakeltas PVM, sumažės ir jų perkamoji galia.
„Net jeigu jie kaupia ne tik iš „Sodros“ mokamose privačiuose fonduose, bet ir savarankiškai, jų indėlis bus apmokestintas. Tiems žmonėms, kurių mes norime turėti daugiausiai, žmonių su didesniais darbo užmokesčiais ir patiems save išsilaikančius, jiems finansinė netektis bus didžiausia“, – sakė O. Bložienė.
Didžiausiais kitąmet Lietuvos gyventojų laukiančiais iššūkiais finansų ekspertė įvardijo: mokesčių pasikeitimus, pradelstus išaugusius mokėjimus, finansinių institucijų pasitikėjimo atkūrimą bei bendrus gyventojų lūkesčius ir žinoma asmeninių išlaidų suvaldymą.
