Visame pasaulyje 70 proc. gėlo vandens yra naudojama žemės ūkyje ir mažiausiai 10 proc. gyvūnų gyvena tik gėlo vandens aplinkoje.
Daugiau nei prieš dešimtmetį mokslininkai įspėjo, kad jei vyriausybės nesiims veiksmų, iki 2050 m. vandens trūkumas paveiks didelę dalį žmonijos.
Gėlo vandens nykimas gali reikšti pokyčius, rodančius, kad žemynai perėjo į sausringą etapą.
Tarptautinė mokslininkų grupė gėlo vandens nykimą nustatė naudodama NASA ir Vokietijos palydovus „Gravity Recovery and Climate Experiment“.
Analizuodami stebėjimų metu surinktus duomenis, jie rado įrodymų, kad nuo 2015 m. iki praėjusių metų vidutinis gėlo vandens kiekis sausumoje buvo 1200 kubinių kilometrų mažesnis nei vidutinis 2002-2014 m. lygis.
„Tai du su puse karto daugiau nei prarastas Erio ežero tūris“, – sakė agentūros Godardo kosminių skrydžių centro hidrologas Matthew Rodellas.
Gėlo vandens mažėjimas
Šv. Lauryno upės, esančios Kanadoje, baseinas yra didžiausias pasaulyje, kuriame yra daugiau kaip 20 proc. pasaulio paviršinio gėlo vandens atsargų ir apie 84 proc. Šiaurės Amerikos paviršinio gėlo vandens.
Palydovai matuoja Žemės gravitacijos svyravimus mėnesio laiko skalėje, nustatydami vandens kiekio pokyčius žemėje ir po ja.
Tyrime aprašytas gėlo vandens mažėjimas prasidėjo nuo visuotinės sausros Brazilijoje, po kurios sekė kitos didelės sausros Amerikoje, Europoje, Afrikoje ir Australijoje.
M. Rodellas pažymėjo, kad vienas iš labiausiai nuo 1950 m. pasireiškusių El Ninjo reiškinių, dėl kurio Ramiojo vandenyno srovė pasislenka į Pietus ir Rytus, lemia šiltesnes ir sausesnes sąlygas JAV Šiaurėje, o 2010 m. viduryje šis reiškinys pakeitė orų ir kritulių režimą visame pasaulyje.
Net ir pasibaigus šiam reiškiniui, pasaulio gėlo vandens lygis neatsigavo, o nuo 2015 m. sausio mėn. įvyko 13 didžiausių pasaulyje palydovų stebėtų sausrų.
Nors gėlo vandens sumažėjimą sunku susieti su pasauliniu atšilimu, nes klimato prognozės nėra apibrėžtos, tačiau pranešama, jog klimato kaita visgi galėjo prisidėjo prie gėlo vandens sumažėjimo.
Dėl klimato kaitos daugėja ekstremalių reiškinių. Dėl ilgų laikotarpių tarp intensyvių kritulių dirvožemis išdžiūsta, todėl kai iškrenta krituliai sumažėja vandens kiekis, kurį jis gali sugerti.
„Ekstremalių kritulių problema yra ta, kad vanduo, užuot įsigėręs ir papildęs požeminio vandens atsargas, galiausiai nuteka“, – sakė NASA Goddardo meteorologas Michaelas Bosilovichius.
„Dėl šiltėjančios temperatūros didėja vandens garavimas nuo paviršiaus į atmosferą, todėl sausros dažnėja ir intensyvėja“, – pažymėjo jis.
Prognozuojama, kad šie metai Žemėje bus šilčiausi per visą istoriją. M. Rodellis pažymėjo, kad devyneri šilčiausi metai per visą temperatūros fiksavimo laikotarpį sutapo su nuosmukiu.
„Nemanome, kad tai sutapimas, todėl besikeičiantis klimatas gali būti pranašystė to, kas mūsų laukia ateityje“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
geria is buteliuku
ot tai problema, chemijos ipils ir gersim, bet koky marmala.