Tarptautinių prekybos rūmų ataskaitoje, kuri buvo paskelbta Azerbaidžane, pateikiamas įspėjamasis signalas apie klimato kaitą ir stichines nelaimes. Ataskaitoje teigiama, kad bendra ekonominė žala išaugo iki kelių trilijonų.
Prasidedant Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai, apskaičiuota, kad 2014 – 2023 m. bendra su klimato kaita susijusių ekstremalių orų reiškinių žalos kaina pasaulyje siekė apie 2 trilijonus JAV dolerių (apie 1,85 trilijonų eurų) – maždaug tiek pat, kiek kainavo 2008 m. pasaulinė finansų krizė.
Didžiausia verslo organizacija pasaulyje Tarptautiniai prekybos rūmai (International Chamber of Commerce, ICC), kuri skatina tarptautinę prekybą ir investicijas, paskelbtoje ataskaitoje teigė skatinanti vyriausybes ir įmones paspartinti politiką, kuri padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiesiogiai prisidedančių prie pasaulinės klimato kaitos, išmetimą.
„Kaip į pasaulinę krizę pasaulio lyderiai reagavo greitai, TAIP ir į klimato kaitos, kuris atsiliepia ekonomikai, (turi reaguoti greitai). Vyriausybės turi suprasti, kad į ją reikia reaguoti taip pat greitai ir ryžtingai“, – sakė ICC generalinis sekretorius Johnas Dentonas.
D. Trumpo vaidmuo
Ataskaita buvo paskelbta praėjus mažiau nei savaitei po to, kai JAV prezidentu buvo perrinktas Donaldas Trumpas.
Naujasis JAV prezidentas pažadėjo atšaukti tam tikrus, su klimato kaita susijusius sumetimus, įskaitant išmetamųjų dujų sistemų automobiliuose ir elektros jėgainių taršos apribojimų panaikinimą.
Praėjusios kadencijos metu D. Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo, teigdamas, kad jis amerikiečiams užkrauna neteisingą ekonominę naštą.
Ragina vyriausybes skirti didesnį dėmesį
ICC ataskaitoje per pastarąjį dešimtmetį net šešiuose žemynuose buvo įvertinta beveik 4 000 ekstremalių oro reiškinių.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo ekstremalių reiškinių nukentėjo maždaug 1,6 mlrd. žmonių, o laikui bėgant šis skaičius tik didės: „ICC teigimu, nuo 1980 – 1999 m. iki 2000 – 2019 m. užregistruotų klimato nelaimių padaugėjo 83 proc.“
2022 ir 2023 m. ekonominė žala siekė 451 mlrd. dolerių (apie 418 mlrd. eurų), 19 proc. daugiau, palyginti su ankstesnių aštuonerių metų metiniu vidurkiu.
„Pastarojo dešimtmečio duomenys neabejotinai rodo, kad klimato kaita nėra ateities problema: nuostolius dėl ekstremalių oro reiškinių realioji ekonomika jaučia čia ir dabar“, – sakė ICC generalinis sekretorius.
Praėjusią savaitę Europos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ paskelbti atskiri duomenys patvirtina, kad šiais metais pasaulis greičiausiai peržengs niūrią ribą. Tikėtina, kad 2024 m. bus karščiausi metai per visą istoriją.