Penktadienį rusų kontroliuojamoje teritorijoje Olenivkoje, Ukrainos rytuose, buvo nužudytos kelios dešimtys Ukrainos karo belaisvių. Buvo smogta kalėjimui, o Rusija ir Ukraina dėl atakos apkaltino viena kitą.
„Pagrindinis išpuolio tikslas buvo nuslėpti visiško lėšų, skirtų ukrainiečių karo belaisvių išlaikymui, iššvaistymo faktus. Yra žinoma, kad rugpjūčio 1 d. į „įstaigą“ turėjo atvykti komisija iš Maskvos, kuri turėjo patikrinti, kaip naudojamos skirtos lėšos ir kalinių laikymo sąlygas.
Kadangi faktinė pastato būklė ir kalinių laikymo jame sąlygos neatitiko Rusijos vadovybės reikalavimų, „problema“ buvo išspręsta sunaikinant patalpas kartu su jose apgyvendintais ukrainiečiais“, – teigia Ukrainos žvalgyba.
Kitas smūgio tikslas buvo padidinti įtampą Ukrainoje.
„Atsižvelgiant į didelį visuomenės susidomėjimą „Azovstal“ didvyrių likimu, pagal įvykdyto teroristinio išpuolio scenarijaus autorių nuomonę, gynėjų žūtis turėtų padidinti socialinę įtampą Ukrainoje“, – mano ukrainiečiai.
Žvalgyba taip pat pareiškė mananti, kad išpuolyje dalyvavo Wagner grupės samdiniai, o išpuolis nebuvo derinamas su Rusijos gynybos ministerijos vadovybe.
Rytų Ukrainos prorusiški separatistai penktadienį pareiškė, kad mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisvių, paimtų į nelaisvę per kovas dėl Mariupolio, žuvo per Ukrainos pajėgų apšaudymą ir dar daug buvo sužeista. Kyjivas informaciją apie surengtą smūgį paneigė.
Donecko separatistų atstovas Danilas Bezsonovas teigė, kad ukrainiečiams apšaudžius kalėjimą Olenivkos mieste iš amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS žuvo mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisvių, o 75 buvo sužeisti.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėliau paskeltame pranešime kategoriškai paneigė separatistų ir Maskvos kaltinimus.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios visiškai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, niekada nevykdė ir nevykdo civilės infrastruktūros apšaudymų, juolab vietose, kur tikriausiai laikomi karo belaisviai“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Maždaug 2,5 tūkst. ukrainiečių karių pateko į nelaisvę gegužę, po įnirtingų kovų dėl Ukrainos Azovo jūros Mariupolio uostamiesčio, kur kelis mėnesius slėpėsi milžiniškoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.
