Portalo „The Washington Post“ teigimu, visos NATO narės moka įmokas organizacijai, kuri buvo įkurta po Antrojo pasaulinio karo siekiant padėti Vakarų Europai kovoti su Sovietų Sąjunga. Prie NATO prisijungė ir Kanada, ir JAV, kurios padeda padengti veiklos išlaidas. Tačiau šios šalys nemoka nario mokesčio, kad liktų aljanso narėmis, todėl nėra jokių delspinigių, apie kuriuos būtų galima kalbėti.
Tačiau šalys įsipareigoja kasmet gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), siekdamos užtikrinti aljanso karinę parengtį tam, kad gynyba nuo galimų išpuolių būtų įmanoma. Šis įsipareigojimas yra gairė, o ne reikalavimas, galiojantis jau beveik du dešimtmečius.
Praėjusiais metais, remiantis NATO statistiniais duomenimis, šį tikslą pasiekė arba viršijo 11 šalių. Likusios šalys gynybai skyrė mažesnes savo BVP dalis. (Islandija, vienintelė valstybė narė, neturinti ginkluotųjų pajėgų, į duomenų rinkinį neįtraukta).
Kiek šalys išleido?
Dauguma šalių, kurių išlaidos viršijo 2 proc. ribą, arba ribojasi su Rusija, arba yra netoli karo Ukrainoje fronto linijos. Donaldo Trumpo pareiškimai, kad jos nemoka savo dalies, yra klaidingos.
Lenkija, kurios dalis šiaurinės sienos ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu, o ilgas pietryčių sienos ruožas – su Ukraina, praėjusiais metais gynybai išleido didesnę BVP dalį nei bet kuri kita valstybė narė – 3,9 proc.
Antroje vietoje – Jungtinės Valstijos (3,49 proc.). Tačiau, vertinant grynaisiais skaičiais, 860 mlrd. dolerių (803 mlrd. eurų), JAV gynybos biudžetas yra daugiau nei dvigubai didesnis nei visų kitų NATO sąjungininkių kartu sudėjus.
Kitos valstybės narės, išleidžiančios daugiau nei 2 proc. savo BVP, yra Estija, Lietuva, Rumunija ir naujausia NATO narė Suomija, kuri prie aljanso prisijungė 2023 m.
Šalys, esančios toliau nuo Rusijos, išleido mažiau nei 2 proc. Kai kurios iš jų, įskaitant Vokietiją, Italiją ir Kanadą, išleido gerokai mažiau, nors jos ekonomiškai stipresnės, o BVP viršija 1 trilijoną JAV dolerių (933 mlrd. eurų). Kitos šalys, pavyzdžiui, Liuksemburgas, gali sunkiai pasiekti šią ribą, nes jų kariuomenės ir gynybos pramonė yra nedidelės.
Dauguma NATO sąjungininkių gynybai skiria didesnę savo BVP dalį nei 2014 m. Tais metais, kai Rusija įsiveržė į Krymo pusiasalį ir jį aneksavo, taip padidindama įtampą Rytų Europoje ir paskatindama NATO dvigubai padidinti savo 2 proc. išlaidų tikslą.
Nuo trijų iki septynių
Tuo metu tik trys sąjungininkės vykdė šį tikslą. 2022 m. šis skaičius padidėjo iki septynių. Po to, kai Rusija tų metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, keliose šalyse išaugo išlaidos gynybai.
Sąrašo viršuje vėl atsidūrė Lenkija, kurios išlaidos gynybai padidėjo nuo 2,4 proc. iki 3,9 proc. jos BVP. Iš viso Lenkija pernai gynybai išleido daugiau kaip 29 mlrd. dolerių (24 mlrd. eurų), t. y. beveik 12 mlrd. dolerių (11 mlrd. eurų) daugiau nei 2022 m. ir tris kartus daugiau nei prieš dešimtmetį. Prancūzija, Slovakija, Vengrija ir kelios kitos šalys taip pat padidino gynybos išlaidas po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Šių metų pradžioje Turkija po kelis mėnesius trukusio delsimo nubalsavo už Švedijos narystę. Tikimasi, kad Švedija, kol Vengrija ratifikuos sprendimą, šiais metais įstos į NATO kaip 32-oji narė ir įsipareigojo skirti 2,1 proc. savo BVP.
Kai kurios valstybės narės skiria daugiau, tačiau dar neviršija 2 proc. ribos. Kitų išlaidos sumažėjo. Tačiau spaudimas didinti išlaidas gynybai neliko nepastebėtas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad 18 iš 31 NATO šalies narės 2024 metais pasieks dviejų procentų BVP išlaidų gynybai tikslą.
„Tai dar vienas rekordinis skaičius ir šešis kartus daugiau nei 2014 metais, kai šį tikslą buvo pasiekusios tik trys sąjungininkės“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
