Jo duomenimis, iki sekmadienio ryto daugelį Ukrainos karinių dalių ir arsenalų Kryme kariškiai paliko. Dabar juos kontroliuoja Krymo savigynos pajėgos.
Pranešama, kad Ukrainos kariškiai masiškai rašo raportus dėl atleidimo. Taip pat vyksta masinis perėjimas į naujosios Krymo vadovybės pusę.
Be to, savigynos pajėgos perima apleistų kariškių sandėlių kontrolę.
(papildyta 10.21) Ukrainos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Europos Sąjungą (ES), JAV ir NATO apsvarstyti visus įmanomus mechanizmus jos teritoriniam vientisumui apginti.
„Aš ką tik buvau susitikęs su partneriais iš JAV ir Europos Sąjungos. Mes perdavėme atitinkamus kreipimusi ir laiškus jiems“, - trumpoje spaudos konferencijoje sekmadienį naktį sakė šalies laikinasis diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia.
„Mes taip pat perdavėme kreipimąsi į NATO prašydami panaudoti visas galimybes apginti Ukrainos vientisumą ir suverenumą, apginti Ukrainos žmones ir apginti Ukrainos teritorijoje esančius branduolinius objektus“, - sakė jis.
(papildyta 01.59) JAV atstovė JT Samantha Power pabrėžė, kad "atėjo laikas nutraukti Rusijos veržimąsi į Ukrainą". Taip pat ji pasiūlė į Krymą įvesti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir JT taikdarius, kurie "padėtų sušvelninti situaciją".
(papildyta 01.23) Rusija išdėstė savo reikalavimus, pagal kuriuos ji patrauktų savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos Kryme. Kremlius priminė, kad Ukrainos opozicija privalo laikytis vasario 21 susitarimo, praneša "RIA Novosti".
Rusija siūlo situaciją Ukrainoje išspręsti grįžtant į politinių derybų kelią, pareiškė Rusijos atstovas JT Vitalijus Čurkinas, praneša „RIA Novosti“.
„Reikėtų gražinti problemos sprendimą į politinį kelią, į konstitucinius rėmus, grįžti prie vasario 21-osios susitarimo ir bendros vyriausybės kūrimo, bei nustoti kalbėti su savo oponentais, politiniais ar atniniais, jėgos kalba“, - kalbėjo V. Čurkinas.
(papildyta 22.34) Ukrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rado pirmininkas Oleksandras Turčynovas šeštadienį įsakė paskelbti kovinę parengtį šalies ginkluotosiose pajėgose, reaguodamas į Rusijos parlamento leidimą pasiųsti karius į jo šalį.
„Atsižvelgdamas į potencialią agresiją, daviau įsakymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į visišką kovinę parengtį. Sustiprinta atominių elektrinių, oro uostų, strateginių infrastruktūros objektų apsauga“, – jis sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
O.Turčynovas pridūrė, kad saugumo taryba parengė išsamų planą tam atvejui, jeigu tektų surengti karinę operaciją.
Laikinasis prezidentas pažymėjo, kad Rusijos valdžios pareiškimai, jog kyla pavojus Ukrainos rusakalbiams arba šalyje esantiems Rusijos piliečiams, yra „išgalvoti“.
„Ukrainos valstybė gina visus Ukrainos piliečius – kad ir kokiame regione jie gyvena, kad ir kokia kalba jie kalba, kad ir kokią lanko cerkvę“, – sakė O.Turčynovas.
„Noriu kreiptis į visus Ukrainos piliečius, prašydamas išsaugoti ramybę, pasitikėjimą ir tikėjimą Ukraina, užmiršti visus barnius ir prieštaravimus. Šiandien nesvarbu, kas kairysis arba dešinysis, kas priklauso kokia nors partijai arba visuomeninei organizacijai. Mes visi – ukrainiečiai. Turime susivienyti dėl savo šalies“, – pabrėžė jis.
O.Turčynovas paragino užkirsti kelią provokacijoms, plėšikavimui ir linčo teismams.
Tuo tarpu laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereina į aukščiausio lygio kovinę parengtį.
„Ukraina turi ginkluotąsias pajėgas, pajėgas įvykdyti savo konstitucinę pareigą“, – jis sakė po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
(papildyta 22.08) Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas šeštadienį paragino Rusiją grąžinti savo karius į nuolatinės dislokacijos vietas Krymo pusiasalyje ir užmegzti politinį dialogą, pabrėždamas, kad Kijevas pasiryžęs ginti valstybės suverenumą.
„Raginame Rusijos pusę nedelsiant grąžinti savo Juodosios jūros laivyno pajėgas į nuolatinės dislokacijos vietas, sumažinti įtampą – tuomet mes politiniu dialogu su mūsų partneriais Vakaruose, su Rusijos Federacija ir, svarbiausiai, politiniu dialogu šalies viduje išspręsime visus sudėtingus klausimus“, – A.Jaceniukas sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
Jis pabrėžė, kad „karinė intervencija į Ukrainos teritoriją nepriimtina“.
„Esame pasiruošę ginti savo suverenumą, ir esu įsitikinęs, kad Rusija nesiims karinės intervencijos Ukrainos teritorijoje. Tokia karinė intervencija reikštų karą ir bet kokių santykių tarp Ukrainos ir Rusijos nutraukimą“, – pareiškė vyriausybės vadovas.
(papildyta 21.48) Ukrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rado pirmininkas Oleksandras Turčynovas šeštadienį įsakė paskelbti kovinę parengtį šalies ginkluotosiose pajėgose, reaguodamas į Rusijos parlamento leidimą pasiųsti karius į jo šalį.
„Atsižvelgdamas į potencialią agresiją, daviau įsakymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į visišką kovinę parengtį. Sustiprinta atominių elektrinių, oro uostų, strateginių infrastruktūros objektų apsauga“, – jis sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
(papildyta 20.53) Dalyje Rusijos oro desantininkų ir jūrų pėstininkų dalinių šeštadienį paskelbta kovinė padėtis, pranešė Rusijos naujienų portalas LiveNews.ru.
Naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi LiveNews.ru informacija, nurodė, kad kovinė parengtis parengta Vakarų ir Centrinės karinės apygardos oro desantininkų daliniuose, taip pat Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų daliniuose.
Kaip pranešama, Kaliningrade besibazuojančiam 7-ajam atskirajam motorizuotųjų šaulių pulkui paskelbtas įsakymas dėl kovinės parengties, tačiau kariai ir karinė technika dar nepaliko savo bazių.
Be to, kai kurie Centrinės karinės apygardos daliniai, įskaitant dvi Samaroje dislokuotas motorizuotųjų šaulių brigadas, perkelti prie sienos su Ukraina ties Charkovo sritimi.
„Apygardos viršininkas generolas pulkininkas Bogdanovskis šiuo metu yra Kazanėje, iš kur koordinuos pajėgų perkėlimą“, – LifeNews.ru citavo šaltinius Centrinėje karinėje apygardoje.
Pajėgos iš Samaros į Kazanę buvo nuskraidintos lėktuvais An-12 per nepaprastąjį kovinės parengties patikrinimą, kurį anksčiau šią savaitę įsakė surengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nurodė „Intrerfax“.
Šių žingsnių Rusija ėmėsi tuo metu, kai šalies parlamento aukštieji rūmai šeštadienį suteikė leidimą V.Putinui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir karius.
(papildyta 20.31) Aukšti Rusijos pareigūnai šeštadienį pareiškė, kad potencialus Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimas Ukrainoje padėtų atkurti įstatymų viršenybę toje šalyje ir užtikrinti jos žmonių saugumą.
Rusijos Federacijos Tarybos šeštadienį vienbalsiai priimtas sprendimas leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje „visiškai atitinka konstituciją, tarptautinės teisės normas, o svarbiausia – juo siekiama apsaugoti (žmonių gyvybes) ir (užtikrinti) saugumą. Iš esmės tai absoliučiai humanitarinis sprendimas“, žurnalistams sakė Valstybės Dūmos saugumo komiteto pirmininkė Irina Jarovaja.
Pasak jos, priimdama šį sprendimą Rusija siekia ginti „svarbiausias vertybes“: visų Ukrainoje gyvenančių etninių bendrijų saugumą, įstatymų viršenybę ir taiką, pagarbą Ukrainos liaudies konstitucinėms teisėms, nepriklausomos Ukrainos valstybės saugumą ir saugumą.
Komentuodama JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) komentarus dėl padėties Ukrainoje, I.Jarovaja pareiškė, kad juose nuskambėjo „grasinimai Rusijos adresu“.
Pasak jos, B.Obamos pareiškimas „visiškai demaskavo JAV politiką, grindžiamą šiurkščiu kišimusi į kitų šalių suverenias teises ir agresyviu savų interesų primetinėjimu“.
Tuo tarpu Rusija siekia apsaugoti Ukrainoje esančių Rusijos piliečių gyvybes ir „apginti konstitucinę santvarką“ Ukrainoje, pažymėjo I.Jarovaja.
„Mes ne kartą perspėjome tarptautinę bendruomenę ir JAV, kad neleistina kištis į Ukrainos vidaus reikalus. Tai, kad kai kuriems Europos ir JAV politikams tenka tiesioginė atsakomybė dėl krizę Ukrainoje, kraujo praliejimą ir smurtinį perversmą, yra akivaizdu“, – teigė ji.
Tuo tarpu Valstybės Dūmos informacinės politikos komiteto pirmininkas Aleksejus Mitrofanovas pareiškė, kad Vakarų šalys atmeta griežtus Maskvos sprendimus Kijevo atžvilgiu, nes nesupranta, kokia sunki padėtis susiklostė Ukrainoje.
„Ukrainoje – jeigu nebūtų ryžtingų Rusijos veiksmų – gresia kruvinas pilietinis karas. Mums kyla pasirinkimas: sėdėti ir laukti, kol prasidės masinės fizinės represijos prieš milijonus žmonių arba veikti ryžtingai“, – A.Mitrofanovas šeštadienį sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Pasak jo, Rusija negali laukti, kol naujoji Ukrainos valdžia įsitvirtins rytiniuose ir pietrytiniuose regionuose, kur ji „visiškai nepripažįstama“.
„Laukti – reiškia ramiai stebėti besivystančias pilietines skerdynes Ukrainoje“, – teigė įstatymų leidėjas.
Pasak A.Mitrofanovo, Vakarų šalių ir JAV reakcija į Rusijos sprendimą „aišku, bus labai neigiama“.
„Galbūt Vakarai tiesiog nesupranta, kad Ukrainoje reikalai krypsta į pilietinę priešpriešą. Negi turime laukti, kol Donecko kalnakasiai susirems žūtbūtinėje kovoje su išeiviais iš vakarų Ukrainos? Arba kol banderininkai atvyks užimti Krymo?“ – klausė jis.
A.Mitrofanovas sakė, jog būtų pateisinami netgi griežčiausi Rusijos veiksmai, jeigu jais būtų siekiama užtikrinti žmonių saugumą.
„Dėl besivystančių įvykių taip pat reikėtų ypatingai pagalvoti apie Padniestrę, nes tos respublikos gyventojai, esant tokioms sąlygoms Ukrainoje, gali tapti padėties įkaitais“, – .sakė Rusijos deputatas, turėdamas omenyje savavališkai nepriklausomybę nuo Moldovos paskelbusį prorusišką regioną.
(papildyta 19.22) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas nepriėmė sprendimų dėl ginkluotųjų pajėgų pasiuntimo į Ukrainą, taip pat dėl pasiūlymo atšaukti Rusijos ambasadorių iš Jungtinių Valstijų, šeštadienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
"Aišku, jis priims tuos sprendimus, atsižvelgdamas, kaip vystysis padėtis. Norisi tikėtis, kad padėtis nesivystys ta kryptimi, kuria vystosi dabar - tai yra įtampos didinimo kryptimi, didinant grėsmę rusams Krymo pusiasalyje", - D.Peskovas sakė televizijai "Rossija 24".
Jis pabrėžė, kad Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams anksčiau šeštadienį suteikus leidimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, V.Putinas įgijo "visą arsenalą priemonių, būtinų sureguliuoti šiai padėčiai - dėl pajėgų panaudojimo, taip pat dėl sprendimo, susijusio su mūsų diplomatinės misijos Jungtinėse Valstijose vadovu".
"Tačiau, žinoma, reikia pabrėžti, kad nei pirmojo, nei antrojo sprendimo prezidentas kol kas nepriėmė. Tų sprendimų nėra", sakė D.Peskovas.
(papildyta 18.53) Ukrainos judėjimas „Pravyj Sektor“, remdamasis Rusijos Federacijos nutarimu dėl kariuomenės įvedimo į Krymą, paskelbė visuotinę mobilizaciją ir ginklavimasi, praneša censor.net.ua.
„Suvokdami visus pavojus, kurie pakibo virš Ukrainos valstybės, „Pravyj sektor“ pagrindinis štabas skelbia visų savo dalinių visuotinę mobilizaciją ir apsiginklavimą, o taip pat, priklausomai nuo konkrečios situacijos regione – maksimaliai koordinuoti veiksmus su Saugumo tarnyba, VRM ir kariuomene“, - teigiama „Pravyj sektor“ pranešime.
(papildyta 18.28) Europos sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks neeiliniam susirinkimui Briuselyje, kuris bus skirtas aptarti situaciją Ukrainoje, praneša „BBC“.
Be to, pasak „RIA Novosti“ šią naktį vyks Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.
(papildyta 18.23) NATO ir JAV, kitaip negu Rusija, neturi jokio pagrindo siųsti savo ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, šeštadienį pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.
„Kokiu pagrindu? Mes veikiame griežtai laikydamiesi įstatymų ir konstitucijos. Kad būtų panaudota tokia kraštutinė priemonė, reikia turėti pagrindą“, – ji sakė po to, kai Federacijos Taryba per šeštadienį surengtą nepaprastąjį posėdį vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo suteikė leidimą prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, kol toje šalyje bus normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkę aiškino, kad tokį Maskvos sprendimą nulėmė pavojus, kylantis Rusijos piliečių ir rusų gyvybėms Kryme.
(papildyta 18.06) Rusijos Federacijos Tarybos nutarimas, leidžiantis prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, nereiškia, kad toks žingsnis bus žengtas artimiausiu laiku, šeštadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
„Sutikimas, kurį gavo mūsų prezidentas, tiesiogine prasme nereiškia, kad ši teisė bus realizuota greitai“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas, kuris buvo paskirtas V.Putino atstovu, parlamento aukštiesiems rūmams nagrinėjant prezidento prašymą leisti įvesti ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją.
Federacijos Taryba šeštadienį per šeštadienį surengtą nepaprastąjį posėdį vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo duoda leidimą prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, kol toje šalyje bus normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis.
Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko nurodė, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.
„Šis sprendimas yra savalaikis ir svarbus bei suteikia mūsų prezidentui galimybę teisėtai veikti, ginant mūsų žmonių interesus ir teises“, – ji sakė senatoriams.
V.Matvijenko pabrėžė, kad tokiu žingsniu siekiama „tik padėti stabilizuoti visuomeninę ir politinę padėtį“ Ukrainoje, konkrečiai – strategiškai svarbiame autonominiame Krymo regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai ir kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Pasak jos, „Rusija pasiruošusi palaikyti ekonominę ir finansinę padėtį Kryme, palaikyti mūsų tėvynainius, Krymo liaudį“.
(papildyta 17.38) Rusijos Federacijos Taryba šeštadienį patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir kariškius.
(papildyta 17.14) Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – šeštadienį pradėjo nepaprastąjį posėdį, kuriame svarstomas prezidento Vladimiro Putino prašymas leisti įvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į krizės krečiamą Krymą.
„Kvorumas yra, ir neeilinis posėdis ... skelbiamas atidarytu“, – pranešė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.
Ji pridūrė, kad visi senatoriai buvo iškviesti į šį posėdį, o „tie, kurie nespėjo atvažiuoti, paprašė pridėti jų balsus“.
Senatoriai svarstys vienintelį klausimą – dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje.
Pasak Rusijos konstituciją, tokį leidimą gali duoti tik parlamento aukštieji rūmai. Naujienų agentūra „Interfax“ citavo Federacijos Tarybos pareigūnus, kurie sakė, kad „toks sprendimas priimamas remiantis valstybės vadovo kreipimusi“.
„Mes tokį kreipimąsi gavome, ir, pagal viską sprendžiant, jam bus pritartą“ – agentūrai sakė Federacijos Tarybos administracijos šaltinis.
V.Putinas pasirašė įsaką, kuriuo nurodė paskirti URM valstybės sekretorių Grigorijų Karasiną oficialiu atstovu posėdyje, Federacijos Tarybai nagrinėjant prezidento prašymą leisti panaudoti šalies ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, „kol bus normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis toje šalyje“.
(papildyta 17.01) Kryme ginkluoti žmonės mėgino užimti Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį.
„Apie 13 val. kolona ginkluotų žmonių su specialiųjų pajėgų ženklais 10 automobilių, apie 300 žmonių, pamėgino jėga užimti Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas Serhijus Astachovas.
Pasak jo, per derybas ginkluotos grupės vadas sakė vykdąs Rusijos gynybos ministerijos įsakymą užimti šią pasienio karinę dalį.
Tuo metu pasieniečių laivai pagal kovinio aliarmo programą išplaukė į jūrą.
Ukrainos pasienio tarnybos pirmininko pavaduotojas S.Astachovas sakė, kad jo tarnyba imsis visų teisėtų veiksmų, kad kariniai daliniai ir jūrinės apsaugos laivai nebūtų užgrobti.
Išplaukusius į Juodąją jūrą pasieniečių laivus netrukus pasitiko trys rusų raketiniai kateriai ir raketinis kreiseris „Maskva“.
Dar gauta pranešimų, kad apie 20 ginkluotų vyrų apsupo priešlėktuvinės gynybos padalinį Fiolento iškyšulyje, bet jokių veiksmų nesiima, į teritoriją nesiveržia.
Pabendravus su jais, buvo atsakyta, kad jie atsiųsti prie 174-osios zenitinės raketinės dalies apsaugoti ją.
Iš Eupatorijos pranešta, kad apie 20 rusų kariškių apie vidurdienį mėgino užimti čia esančios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų zenitinės raketinės dalies vadavietę.
Per derybas su vadavietės viršininku jie aiškino, kad jiems nereikia ginklų, o reikia tik kontroliuoti vadavietę.
Ukrainos kariškių Kryme šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad rusų kariai užėmė Kirovsko aerodromą, į kurį jie atvažiavo 10 sunkvežimių, apsupo aerodromą pagal perimetrą ir saugo jį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į Dūmą, kad šie leistų jam įvesti dar didesnę dalį į Ukrainą. Esą vadovas taip nori apsaugoti prorusiškų pažiūrų žmonės ir šalies karius, kurie ten yra jau dabar, rašo lenta.ru.
„Dėl Ukrainoje susiklosčiusios nepaprastosios padėties keliamo pavojaus Rusijos Federacijos piliečiams, mūsų tėvynainiams, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinio kontingento, dislokuojamo Ukrainos teritorijoje (Krymo autonominėje respublikoje) pagal tarptautinę sutartį, pagal Rusijos Federacijos konstitucijos 102-ojo straipsnio 1-osios dalies „g“ punktą pateikiu Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota visuomeninė politinė padėtis toje šalyje“, – sakoma dokumente.
