Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) strateginės partnerystės interesai turi būti viršesni už atskirų valstybių interesus, mano Maskva.
„Dabar kai kurios šalys bando pasinaudoti Rusijos ir ES santykiais, spręsdamos perdėm dvišales problemas. Visos tos problemos žinomos, jos buvo svarstytos, dėl jų ES negavo mandato vesti derybas ir mes praradome pusantrų metų, bet vis dėlto ES išsprendė šią problemą“, - pareiškė spaudos konferencijoje antradienį užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško, veikiausiai omenyje turėdamas Lietuvą ir Lenkiją.
„Mes tai vertiname kaip akivaizdų supratimą, jog strateginio bendradarbiavimo interesai turi būti aukščiau nei dvišaliai, vietininkiški interesai, susiję su savo gamintojų gynimu ar siaurais nacionaliniais interesais atskirose šakose“, - pabrėžė diplomatas.
Pasak A.Gruško, „būtina plačiau žvelgti į visą Rusijos ir ES santykių paletę“. Rusija, pažymėjo jis, „supranta, kad derybos bus labai sunkios, nes teks aprėpti visą bendradarbiavimo spektrą“.
A.Gruško priminė, kad Rusijos ir ES bazinis susitarimas, startuosiantis Chanty Mansijske vyksiančiame viršūnių susitikime, apims ne tik ekonomiką, bet ir saugumo, judėjimo laisvės, sąveikos tarptautinėje arenoje problemas.
„Rusija vadovaujasi tuo, kad tai vienas pagrindinių Rusijos ir ES bendradarbiavimo komponentų, ir būtent todėl mes siūlome, kad šiai tarpusavio sąveikai būtų skirtas pirmasis būsimosios sutarties skyrius“, - pabrėžė diplomatas.
Jis pridūrė, kad dokumente atsispindės ir bendradarbiavimo kultūros, mokslo ir švietimo srityse aspektai.
ES užsienio reikalų ministrai formalų sutikimą pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties po beveik dvejus metus trukusios aklavietės davė gegužės gale.
Toks sutikimas buvo duotas po to, kai į mandatą buvo įtraukti Lietuvos iškelti reikalavimai.
Analitikai sako, kad derybos su Rusija ir bet kokio susitarimo ratifikavimas ES sostinėse tikriausiai užtruks kelerius metus.
„Derybos tikrai nebus lengvos, tai bus sudėtingos derybos. Šiuo metu nenoriu spėlioti, bet manau, kad jos užtruks nemažai laiko“, - tada sakė ES išorės santykių komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero-Valdner).
Balandžio pabaigoje Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią, pasiūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
2006 metais derybas dėl naujo susitarimo su Rusija buvo užblokavusi Lietuva ir Lenkija. Varšuva tada buvo nepatenkinta dėl to, kad buvo uždraustas mėsos ir kitų maisto produktų importas iš Lenkijos į Rusiją, o Vilnius prieštaravo, kad buvo nutrauktas Rusijos naftos tiekimas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Vėliau Lenkija atšaukė savo veto deryboms.
Rusija yra vienintelė naftos ir dujų tiekėja į Baltijos šalis.
