Svarbiausi įvykiai:
23:13 | Kanada ateinančių metų pradžioje perduos Ukrainai sistemą NASAMS
Kanada ketina ateinančių metų pradžioje perduoti Ukrainai modernią vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu televizijos kanalui „CBC News“ pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas.
Pasak jo, Kanada dar pernai prisijungė prie JAV pateikto užsakymo pagaminti 10 sistemų NASAMS. Jas gaminanti bendrovė „Raytheon“ tikina patieksianti šias sistemas iki šių metų pabaigos.
„Mūsų sistemos bus šios partijos dalis ir mes nedelsdami išsiųsime jas į Ukrainą“, – sakė B. Blairas.
Jis patikslino, kad NASAMS turėtų pasiekti Ukrainą 2025 metų pradžioje.
„Ukrinform“ primena, kad Kanada apie ketinimą perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą NASAMS, kuri kainuos daugiau nei 300 mln. dolerių, pranešė 2023 metų sausio 10 d. Iš pradžių buvo numatyta, kad Kanada kompensuos JAV visas išlaidas, susijusias su nauja sistema NASAMS, o Jungtinės Valstijos sudarys tiesioginę sutartį su Ukraina dėl šios ginkluotės tiekimo. Tai turėjo leisti Kanadai apeiti reikalavimą gauti JAV leidimą reeksportuoti NASAMS į Ukrainą. Tačiau įgyvendinant šį projektą iškilo nemažai biurokratinių kliūčių, kurios pristabdė jo įgyvendinimą. Be to, kiekviena sistema NASAMS gaminama maždaug dvejus metus.
Kanada dar 2023 metų balandžio mėnesį nusiuntė Ukrainai šaudmenų sistemai NASAMS.
22:41 | JAV pateikė kaltinimus penkiems Rusijos kariuomenės pareigūnams dėl kibernetinių atakų Ukrainoje
JAV ketvirtadienį pateikė kaltinimus penkiems Rusijos kariuomenės pareigūnams dėl įtarimų vykdžius kibernetines atakas prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje prieš Rusijos invaziją.
Pasak generalinio prokuroro padėjėjo Matthew Olseno, kibernetinės kampanijos „WhisperGate“ taikinyje atsidūrė avarinės tarnybos Ukrainoje, teismų sistema ir agentūros, atsakingos už maisto saugą ir švietimą.
22:25 | O. Syrskis: Rusijos kariai nepajudėjo nė metro Pokrovsko link
Ukrainos gynėjai sugebėjo sustabdyti rusų kariuomenės veržimąsi rytinėje fronto dalyje netoli Pokrovsko miesto, interviu CNN teigė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Būtent Pokrovsko miesto užėmimas yra vienas iš pagrindinių Rusijos tikslų Donecko srityje.
Be to, Pokrovsko miestas yra itin svarbus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, mat ši teritorija yra laikoma logistiniu centru.
Ir nors netoli šios teritrorijos ukrainiečių kariuomenė patyrė itin didelį rusų spaudimą, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas patvirtinto – agresoriaus puolimas buvo sustabdytas.
„Per pastarąsias 6 dienas priešas Pokrovsko krypties link nepajudėjo nė metro. Kitaip sakant, mūsų strategija veikia“, – kalbėjo O. Syrskis.
Jo pastebėjimu, Rusija buvo priversta permesti dešimtis tūkstančių karių į Kursko sritį, o tai padarė įtaką rytinėse fronto linijose.
„Mes atėmėme iš jų [rusų kariuomenės] galimybę manevruoti ir dislokuoti daugiau pajėgų iš kitų krypčių ir šis susilpnėjimas, suprantama, jaučiamas kitose teritorijose.
Pastebime, kad sumažėjo artilerijos apšaudymų skaičius, taip pat puolimo intensyvumas“, – sakė O. Syrskis.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad papildomos šalies gynėjų pajėgos yra telkiamos Pokrovsko kryptimi.
22:00 | „Politico“: Putinas prakalbo apie taikos derybas su Ukraina
Rusijos Federacijos vadovas Vladimiras Putinas įvardijo, ką norėtų matyti tarpininkų rate galimų derybų su Ukraina metu.
UNIAN, remdamasi „Politico“, rašo, kad Kinija, Brazilija arba Indija galėtų tapti tomis valstybėmis, kurių atstovai taptų tarpininkais derybose dėl karo užbaigimo Ukrainoje.
Pastebima, kad V. Putinas pastaruosius teiginius išsakė Vladivostoke vykusiame Rytų ekonomikos forumo surengtoje diskusijoje.
„Pirmiausiai, Kinijos Liaudės Respublika, Brazilija, Indija. Palaikau ryšius su savo partneriais, mes pasitikime vieni kitais. Jei Ukraina nori tęsti derybas, aš tai galiu padaryti“, – kalbėjo jis.
V. Putino komentarai buvo išsakyti po to, kai Kyjivas savo ruožtu pareiškė, jog tiesioginėse derybose su Rusijos atstovais nedalyvaus, tačiau yra siekiama sukurti tarpininkų koaliciją, kuri padėtų užbaigti Rusijos pradėtą karą.
Kyjivas savo ruožtu viliasi, kad sudaryta koalacija, į kuria būtų įtrauktos ir tos valstybės, kurios palaiko glaudžius santykius su Rusija, supažindinis Maskvą su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlyta 10 punktų taikos formule bei privers nutraukti ilgai trunkančią agresiją.
Ukraina taip pat pareiškė siekianti, kad kito Taikos viršūnių susitikimo dalyvautų Maskvos atstovai, o iki to laiko turėtų būti parengtas išsamus karo užbaigimo planas.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuo daugiau šalių prisijungs prie šio proceso, tuo daugiau šailių gebės suprasti tokio plano tikslus.
21:20 | V. Zelenskis: kol vyksta tyrimas, išsamesnė informacija apie incidentą su F-16 nebus atskleista
Prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „NBC News“ pareiškė, kad išsami informacija apie naikintuvo F-16 sudužimą Ukrainoje rugpjūčio 26 d. ir katastrofos priežastys bus atskleistos, kai bus baigtas tyrimas.
„Negaliu išsamiai atskleisti šios informacijos pagal mūsų teisės aktus. Turime užbaigti tyrimą ir tik tada atskleisime informaciją savo partneriams: kas buvo padaryta, kokia buvo priežastis”, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad šiuo metu Ukraina neturi pakankamai naikintuvų F-16.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina prarado naikintuvą F-16, atremdama plataus masto Rusijos raketų ir dronų smūgį rugpjūčio 26 dieną. Per katastrofą žuvo naikintuvo pilotas Oleksijus Mesis. Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad per mūšį ore naikintuvai F-16 buvo labai veiksmingi, numušė keturias sparnuotąsias raketas.
21:00 | Ukraina atšaukė Pokrovsko evakuacinį traukinį
Baimindamasi galimos Rusijos atakos, Ukraina ketvirtadienį atšaukė traukinį, kuriuo turėjo būti išvežti iš Pokrovsko miesto rytinėje Donecko srityje bėgantys žmonės.
Maskvos pajėgos jau ne vieną mėnesį žengia link šio svarbaus logistikos centro ir yra per 10 km nuo miesto, kuriame tebegyvena apie 27 tūkst. žmonių, kuriuos pareigūnai ragina išvykti.
„Saugumo situacijai tapus labiau komplikuotai, įlaipinimas į evakuacinius traukinius Pokrovsko stotyje (Donecko srityje) buvo atšauktas“, – ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė šalia esančio Myrnohrado miesto administracija.
Pasak administracijos, vietoj to traukinys, skirtas iš Donecko srities evakuojamiems žmonėms, išvyks iš Pavlohrado miesto, esančio už 100 km į vakarus, netoli Dniepro miesto.
Ukrainos valstybinė geležinkelių operatorė „Ukrzaliznycia“ pranešė, kad specialių kasdienių evakuacinių traukinių išvykimo vietos nuo šiol keisis, ir paaiškino, kad tai bus daroma remiantis naujais „saugos protokolais“.
Bendrovė pridūrė, kad įprasti traukiniai toliau važiuoja į Pokrovską ir iš jo.
Ukrainos pareigūnai stengiasi, kad tokiose vietose, kaip traukinių stotys, esančios netoli fronto linijos, nesirinktų daug civilių gyventojų.
2022 metų balandį per Rusijos smūgį Kramatorsko traukinių stotyje Donecko srityje žuvo daugiau kaip 60 civilių, įskaitant vaikus, ir buvo sužeista daugiau kaip 160 civilių, bėgančių nuo Rusijos puolimo.
„Ukrzaliznycia“ nurodė, kad ateityje žmonių bus prašoma susirinkti „tam tikruose saugiuose punktuose“, o bėgantiems asmenims patarė dėl išsamesnės informacijos skambinti į vietos karštąją liniją.
Per pastarąjį mėnesį iš Pokrovsko pabėgo apie 13 tūkst. žmonių, trečiadienį valstybinei televizijai sakė Donecko gubernatorius Vadimas Filaškinas.
Prieš Rusijos invaziją 2022 metais mieste gyveno apie 60 tūkst. gyventojų.
20:42 | O. Scholzas penktadienį Frankfurte susitiks su V. Zelenskiu – Vokietijos vyriausybė
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiks Frankfurte, naujienų agentūrai AFP pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.
Dviejų lyderių asmeninis susitikimas įvyks tuo metu, kai Ukrainos kariniai rėmėjai, įskaitant Jungtines Valstijas, susirinks JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje koordinuoti savo paramos Kyjivui.
Atstovas spaudai nepateikė išsamesnės informacijos apie V. Zelenskio programą Vokietijoje, tačiau naujienų leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad jis taip pat dalyvaus susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje, esančioje į pietvakarius nuo Frankfurto.
Žurnalo teigimu, V. Zelenskio dalyvavimu siekiama pabrėžti „padėties Ukrainoje rimtumą“, praėjus kelioms dienoms po to, kai per Rusijos raketų smūgį Poltavos miestui žuvo 55 žmonės ir 300 buvo sužeisti.
Susitikimui pirmininkaus JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Susitikimas rengiamas Maskvos pajėgoms žengiant į priekį Donbase, kurio užėmimas, kaip ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra jo "pagrindinis tikslas" konflikte.
20:00 | „The Financial Times“: Putinas tiki, kad gali laimėti kare prieš Ukrainą, situacija tampa pavojingesnė
UNIAN, remdamasi minėtu leidiniu, rašo, kad praėjus mėnesiui po Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją, vienas dalykas tapo aiškus: Kremlius yra pasiruošęs toliau tęsti karą, kurį, kaip mano V. Putinas, įmanoma laimėti.
„Viltys, kad karą būtų galima greitai užbaigti kokiu nors kariniu ar ekonominiu būdu, žlugo. O dabar tai, kas buvo laikoma kaip V. Putino karas, vis labiau tampa Rusijos karu, tad tai stiprina Kremliaus gebėjimą ignoruoti išlaidas“, – rašo „The Financial Times“.
Ir nors invazija į Kursko sritį iš tiesų buvo pažeminimas V. Putinui, tačiau mažai tikėtina, kad tai sukels politinį nepasitenkinimą šalies viduje, sakoma leidinyje.
Be to, užsimenama, kad rusai, ypač tie, kurie gyvena pasienio srityse su Ukraina, išreiškia paramą savo šalies kariuomenei – parama Rusijos kariniams veiksmams yra didesnė nei vidutiniškai šalyje.
Ir nors palankios rusų nuotaikos, remiant V. Putino pradėtą karinę invziją, nebūtinai reiškia didesnį skaičių asmenų kariuomenėje, tačiau Kremliui lengviau įtikinti savo šalies piliečius dėl būtinybės tęsti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.
Taigi, kaip pažymima leidinyje, V. Putinas neskuba bet kokia kaina išstumti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų iš Kursko srities, mat jo dėmesys sutelktas Rytų Ukrainos teritorijų užėmimui, kur ir dabar vyksta intensyvūs mūšiai. veržiasi per Ukrainos gynybą.
Tad svarstoma, kad kol kas Kremliui tereikia užlopyti skyles Kursko srityje, perkeliant karius iš visos Rusijos. O Donbase toliau siekiama sutelkti patyrusius kovotojus.
Leidinyje pažymima, kad V. Putinas įsitikinęs, jog iki žiemos pradžios jam reikia žengti kuo toliau Ukrainos teritorijoje, o su Kursku jis esą gali sau leisti susitvarkyti vėliau.
O tai, pasak „The Financial Times“ leidinyje pateikiamos informacijos, paaiškina, kodėl Kremlius, nepaisydamas patirtos gėdos, nepanaudoja ir taktinių branduolinių ginklų.
„Šiame kare V. Putino laukia dar daugiau skaudžių pasikeitimų, nes Kyjivas siekia Vakarų pritarimo, kad NATO suteiktos ilgo nuotolio raketos būtų panaudojamos Rusijos gilumoje“, – teigiama leidinyje.
„The Financial Times“, vertindami Maskvos ir Kyjivo norą tęsti kovą, abejoja, ar kuri nors pusė ras trumpiausią kelią į greitą pergalę. O artimiausiais mėnesiais diplomatijos perspektyvos gali mažėti, todėl, kaip manoma, karas gali užsitęsti.
Be to, užsimenama, kad karas Ukrainoje išlieka nenuspėjamas ir tampa pavojingesnis.
19:33 | D. Šmyhalis pakomentavo naujų ministrų paskyrimą
Naujųjų ministrų laukia nelengvi uždaviniai, tačiau jų patirtis padės įgyvendinti strateginius Ukrainos tikslus.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“.
„Aukščiausioji Rada šiandien pritarė naujų vyriausybės narių paskyrimui... Naujųjų ministrų laukia sunkūs uždaviniai, bet aš neabejoju, kad jų patirtis ir įgūdžiai padės įgyvendinti strateginius mūsų valstybės tikslus. Linkiu stiprybės ir sėkmės darbe dėl mūsų pergalės ir stiprios bei klestinčios Ukrainos“, – parašė jis.
D. Šmyhalis patikslino, kad Olha Stefanišyna paskirta premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimams, teisingumo ministre, Andrijus Sybiha – užsienio reikalų ministru, Vitalijus Kovalis – agrarinės politikos ir maisto ministru, Svitlana Hrynčuk – aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministre.
Oleksijus Kuleba tapo premjero pavaduotoju atstatymui, bendruomenių ir teritorijų plėtros ministru, Hermanas Smetaninas – strateginių pramonės šakų ministru.
Kultūros ir strateginės komunikacijos ministerijai vadovaus Mykola Točyckis, Veteranų reikalų ministerijai – Natalija Kalmykova, Jaunimo ir sporto ministerijai – Matvijus Bidnijus.
„Ačiū Irynai Vereščuk, Denysui Maliuskai, Dmytro Kulebai, Oleksandrui Kamyšinui ir Ruslanui Strilecui už kasdienį kruopštų darbą ypatingomis sąlygomis. Kartu mes Vyriausybėje įveikėme daug iššūkių. Stūmėme Ukrainą į priekį", – pridūrė premjeras.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokyčius Ministrų kabinete aiškino būtinybe stiprinti kai kurias Vyriausybės veiklos sritis.
18:48 | Ukraina gavo oro gynybos sistemą „Patriot“
Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“. Po teigiamo sprendimo parlamente atitinkamas įsakas ketvirtadienį paskelbtas šalies prezidento Klauso Iohannio tinklalapyje, praneša UNIAN.
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas patvirtino, kad sprendimas perduoti Ukrainai Rumunijos oro gynybos sistemą „Patriot“ priimtas. Jis padėkojo už tai.
„Ačiū už „Patriot“, – parašė „Telegram“ kanale A. Jermakas.
UNIAN primena, kas anksčiau Rumunijos Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, leidžiančiam perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, ir nusiuntė jį parlamentui galutiniam balsavimui.
Trečiadienį žiniasklaida pranešė, kad Rumunijos parlamento žemieji rūmai priėmė įstatymo projektą, leidžiantį perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“.
Birželio mėnesį Bukareštas pareiškė, kad perduos Ukrainai vieną iš dviejų veikiančių sistemų „Patriot“, jei sąjungininkai ją pakeis panašia oro gynybos sistema. Šis zenitinis kompleksas yra viena iš penkių sistemų „Patriot“, kurias NATO šalys pastaraisiais mėnesiais žada perduoti Kyjivui.
18:15 | Baltieji rūmai paragino V. Putiną „liautis kišusis“ į JAV rinkimus
Baltieji rūmai ketvirtadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „liautis kišusis“ į JAV rinkimus.
Kiek anksčiau jis kandžiai pareiškė, kad palaiko Kamalą Harris, o ne Donaldą Trumpą, kuris yra išreiškęs susižavėjimą Kremliaus šeimininku.
„Vieninteliai žmonės, kurie turėtų spręsti, kas bus kitas Jungtinių Valstijų prezidentas, yra Amerikos žmonės, ir mes būtume labai dėkingi, jei ponas Putinas a) liautųsi kalbėjęs apie mūsų rinkimus ir b) liautųsi į juos kišęsis“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is.
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad lapkričio mėnesį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose remia K. Harris, nors yra žinomas D. Trumpo šalininkas, ir tai buvo akivaizdžiai kandi pastaba kitą dieną po to, kai Vašingtonas apkaltino Maskvą bandymu daryti įtaką rinkimams.
V. Putinas dažnai su sarkazmu komentuoja JAV politinius ir socialinius reikalus.
Pernai jis sakė, kad JAV politinė sistema yra „supuvusi“ ir kad Vašingtonas negali pamokslauti kitoms šalims apie demokratiją.
„Pirma, (JAV prezidentas Joe) Bidenas rekomendavo visiems savo šalininkams palaikyti ponią Harris“, – per klausimų ir atsakymų sesiją Rusijos Rytų ekonomikos forume Vladivostoke tvirtino V. Putinas.
„Na va, tai mes tą ir padarysime, palaikysime ją, – pridūrė jis, kreivai šypsodamasis. – Ji taip užkrečiamai juokiasi, kad tai rodo, jog su ja viskas gerai.“
„D. Trumpas įvedė Rusijai tiek sankcijų, kiek joks prezidentas iki šiol nebuvo įvedęs, ir jei su K. Harris viskas gerai, galbūt ji susilaikys nuo tokių veiksmų“, – sakė V. Putinas.
Vasario mėnesį V. Putinas palaikė J. Bideną, o ne D. Trumpą, pavadinęs dabartinį prezidentą labiau „nuspėjamu“.
17:40 | O. Kuleba gavo naujas pareigas
Aukščiausioji Rada pritarė Oleksijaus Kulebos paskyrimui į Ukrainos premjero pavaduotojo atstatymui, bendruomenių ir teritorijų plėtros ministro pareigas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė liaudies deputatas iš parlamentinės frakcijos „Holos“ („Balsas“) Jaroslavas Železniakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Anot jo, už O. Kulebos paskyrimą balsavo 240 liaudies deputatų.
Nuo 2019 metų lapkričio mėnesio O. Kuleba ėjo Kyjivo miesto tarybos vykdomosios institucijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pareigas.
2021 metų sausį jis buvo paskirtas Kyjivo miesto valstybinės administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju savivaldos įgaliojimų vykdymo klausimams.
Nuo 2022 metų vasario mėnesio dirbo Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovu.
2022 metų kovą jis buvo paskirtas Kyjivo srities karinės administracijos viršininko globos tarnybos patarėju.
2022 metų gegužę O. Kuleba buvo paskirtas Kyjivo srities administracijos vadovu.
2023 metų sausio 24 d. Ukrainos prezidento įsaku jis buvo paskirtas Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoju.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 9 d. Aukščiausioji Rada priėmė nutarimą dėl Oleksandro Kubrakovo atleidimo iš premjero pavaduotojo atstatymui, bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministro pareigų.
Stasys Gimbutis (ELTA)
17:18 | V. Putinas pareiškė: Europa nukentės labiau
Ukrainos sprendimas nutraukti susitarimą, leidžiantį Rusijai pumpuoti dujas per jos teritoriją, Europai pakenks labiau nei Maskvai, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
2019 m. pasirašyta sutartis duoda pajamų ir Kyjivui, ir Maskvai, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad metų pabaigoje pasibaigsianti sutartis nebus pratęsta.
„Ukraina atsisako mūsų dujų tranzito, o tai reiškia, kad į Europą patenkančių dujų kiekiai sumažės“, – sakė V. Putinas per klausimų ir atsakymų renginį Rusijos Rytų ekonomikos forume Vladivostoke. „Jie patirs žalą. Kažkiek sumažės mūsų pajamos, bet nieko tokio. „Gazprom“ tieks daugiau vidaus rinkoje“, – pridūrė V. Putinas.
Nuo 2022 m., kai Maskva užpuolė Ukrainą, Europos dujų importas iš Rusijos sumažėjo daugiau nei 90 proc., todėl Kremlius buvo priverstas Azijoje ieškoti pirkėjų, tokių kaip Kinija, kad padidintų savo pajamas. Prasidėjus karui, dauguma Maskvos dujų eksporto į Europą tranzito maršrutų buvo uždaryti arba tapo netinkami naudoti, įskaitant nebeveikiančius dujotiekius „Nord Stream“, susprogdintus 2022 m. rugsėjį.
Rusija vis dar gali pumpuoti dujas per Sudžą, kurią Ukraina užėmė, praėjusį mėnesį per sieną įsiveržusi į Rusijos Kursko sritį, tačiau šis kelias taip pat užsidarys, kai baigsis 2019 m. sutartis.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ gaudavo didžiules pajamas Rusijos vyriausybei, tačiau, Europos Sąjungai sumažinus pirkimus, susiduria su finansiniais sunkumais.
Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ cituojami ekspertai mano, kad tranzito per Ukrainą praradimas bendrovei gali atsieiti dar 5,5 mlrd. JAV dolerių per metus, arba 6 proc. pajamų. Šiuo metu Ukraina iš sandorio gauna maždaug 800 mln. JAV dolerių, arba maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto, neįskaitant sistemos eksploatavimo išlaidų
16:37 | ES perspėjo Serbiją dėl ryšių su Rusija
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įspėjo Serbiją, kad tvirtų ryšių su Rusija palaikymas nėra suderinamas su jos siekiu prisijungti prie bloko.
Šis perspėjimas nuskambėjo po to, kai vienas aukštas Serbijos vyriausybės pareigūnas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Serbijos vicepremjeras Aleksandaras Vulinas, trečiadienį susitikdamas su V. Putinu Vladivostoke rengiamo ekonomikos forumo kuluaruose, apibūdino savo šalį kaip „Rusijos sąjungininkę“.
„Ryšių su Rusija palaikymas ar netgi stiprinimas vykstant jos neteisėtai agresijai prieš Ukrainos žmones nėra suderinamas su ES vertybėmis ir stojimo į ES procesu“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.
2012 m. Serbijai buvo suteiktas ES šalies kandidatės statusas ir nuo tada ši šalis laukia, kada galės prisijungti prie Bendrijos.
Stojimo procese šalys įsipareigoja suderinti savo užsienio politiką su ES užsienio politika, pažymėjo P. Stano.
„Tad mes tikimės, kad Serbija susilaikys nuo ryšių ir kontaktų su Rusija stiprinimo“, – spaudos konferencijoje Briuselyje dėstė jis.
Serbiją ir Rusiją sieja istoriškai glaudūs ryšiai. Serbija yra beveik visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Ji Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau atsisakė įvesti sankcijas Kremliui.
Serbija „niekada netaps NATO nare, neįves sankcijų Rusijos Federacijai ir neleis, kad iš jos teritorijos būtų vykdomi antirusiški veiksmai“, pareiškė A. Vulinas, kurį citavo Rusijos televizija.
15:45 | Zelenskis: Rusijos teritorijos puolimas yra plano, kurio dabar atskleisti negaliu, dalis
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Kursko srityje buvo nuspręsta veikti po to, kai pasimatė tolimojo nuotolio ginkluotės trūkumas. Ukrainai negalint pasiekti Rusijos karinių bazių šalies gilumoje teko, anot jo, improvizuoti ir kitais būdais bandyti sumažinti Rusijos karinį potencialą fronte.
„Kursko operacija nereiškia, kad mes keisime vieną teritoriją į kitą. Mes nenorime ukrainiečių gyvenimo būdo perkelti į Rusijos teritoriją. Kitų žingsnių atskleisti negaliu, tačiau viskas, ką dabar matote, yra dalis mūsų plano“, – aiškino V. Zelenskis
Jis taip pat patikino, kad nei J. Bideno administracija, nei daugelis pačios Ukrainos institucijų, nebuvo informuotos apie Kursko srityje vyksiančią karinę operaciją.
„Ji buvo slapta ne dėl nepasitikėjimo, o dėl nuolatinio informacijos nutekėjimo“, – aiškino V. Zelenskis.
V. Zelenskio teigimu, buvo gauta informacija, jog Rusija ruošiasi sukurti buferinę zoną šalia Sumų ir Černihovo sričių. Karinės operacijos Kursko srityje vienas iš tikslų – sutraukti Rusijos kariuomenę jų pačių teritorijoje ir tai pavyko, skelbia Ukrainos prezidentas: dabar ten yra dislokuota 60 tūkst. rusų karių.
„Pokrovsko kryptimi (santykis) pagal ginklų panaudojimą buvo 1:12, ką mes turėjome daryti? Dabar (santykis) – vienas prie trijų“, – aiškino V. Zelenskis.
15:37 | V. Zelenskis pristatys „Pergalės planą“ J. Bidenui, K. Harris ir D. Trumpui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau šį mėnesį pristatys „Pergalės planą“ JAV prezidentui Joe Bidenui ir kandidatams į Amerikos prezidentus – viceprezidentei Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui.
Valstybės vadovas tai pareiškė interviu „NBC News“, praneša „Ukrinform“.
„Mes gerbiame Amerikos žmonių pasirinkimą ir suprantame, kad tiek Kamala Harris, tiek Donaldas Trumpas gali tapti prezidentu. Todėl aš visiškai atvirai pasakiau, kad apie „Pergalės planą“, o jo įgyvendinimas daugiausia priklauso nuo JAV paramos, nuo prezidento paramos, aš kalbėsiu su JAV prezidentu. Bet aš taip pat kalbėsiu apie jį su Kamala Harris ir Donaldu Trumpu“, – sakė V. Zelenskis.
14:42 | Prie Krymo tilto kyla keistas statinys: jo paskirties nesupranta net Ukrainos kariuomenė
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas mano, kad paslaptingas statinys, kurį rusai stato aplink Kerčės tiltą, gali būti tam tikra apsauga nuo dronų ir bet kuriuo atveju tai yra dar viena kliūtis. Rusai visomis išgalėmis stengiasi išsaugoti Krymą savo kontrolėje kaip trampliną išpuoliams žemyninėje Ukrainos dalyje, rašo UNIAN.
„Priešlėktuvinė gynyba į Krymą traukiama iš visur. Jie tikrai labai tankiai apstato Krymą oro gynybos sistemomis. Todėl taip – jų pagrindinis tikslas, visų pirma, yra palikti galimybę panaudoti šį priešakinį placdarmą raketoms paleisti. Palikti galimybę naudoti Krymą kaip karinę bazę, kaip logistikos grandinę tiekimams į pietus, į pietinę grupę“, – kalbėjo D. Pletenčiukas.
Pasak D. Pletenčiuko, kol kas sunku suprasti, koks statinys kyla prie Kerčės tilto, bet jis abejoja, kad konstrukcija atlaikys artėjantį audrų sezoną.
„Tiesą sakant, neatrodo, kad ši konstrukcija atlaikys visas šias apkrovas. Ji neatrodo tvirta. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra dar viena kliūtis. Žinoma, pirmiausia ji gali apsaugoti nuo galimų dronų atakų. Galbūt jie ją naudos kaip lygiagrečią sankryžą – juk jie ją stato kaip tiltą. Bet nesu pasirengęs pasakyti, ką konkrečiai jie stato“, – pažymėjo kariškis.
14:03 | Britų žvalgyba sieja rugpjūtį padidėjusį Rusijos aukų skaičių su Ukrainos operacija Kurske
Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad Rusijos nuostolių kovos lauke padidėjimą rugpjūčio mėnesį lėmė Ukrainos operacija Kursko srityje, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle X.
Atnaujintoje žvalgybos suvestinėje sakoma, kad vidutinis Rusijos aukų skaičius (žuvusiųjų ir sužeistųjų) rugpjūčio mėnesį padidėjo iki 1 187 per dieną. Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija tikriausiai prarado daugiau nei 610 tūkst. kareivių.
„Rugpjūčio mėnesį aukų skaičiaus padidėjimą beveik neabejotinai lėmė Ukrainos operacija Kurske ir nuolatinis spaudimas Pokrovsko ašyje“, – sakoma pranešime.
13:35 | ET vadovė: Tribunolo Rusijai steigimas užtrunka, siekiant „neperšaunamos“ teisinės bazės
Vilniuje viešinti Europos Tarybos (ET) generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič sako, kad Specialiojo tribunolo Rusijai steigimas užtrunka dėl siekio sukurti nenugičijamą teisinę bazę.
„Jei mes norime turėti kažką, kaip teisininkai sakytų, neperšaunamo, ir būti tikri, kad tai 100 proc. atitinka įstatymus ir niekas negalėtų tuo abejoti, manau, kad tai būtų labai svarbu ateičiai, kad ir kokį sprendimą rastume, jis turi būti teisiškai pagrįstas, todėl steigimas užtrunka ilgiau“, – ketvirtadienį Europos Tarybos (ET) teisingumo ministrų tarptautinės konferencijos kuluaruose kalbėjo ji.
Pasak jos, šis procesas užtrunka ir todėl, jog norima, kad tribunolas ne tik priverstų Rusiją prisiimti atsakomybę už savo veiksmus Ukrainoje, bet ir padarytų pavyzdžiu ateityje.
13:10 | Ukrainos parlamentas pritarė D. Kulebos atsistatydinimui
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį, rugsėjo 5 dieną, pritarė užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimui, už tai balsavo 240 įstatymų leidėjų, pranešė leidinys „Kyiv Independent“.
D. Kuleba atsistatydino vykstant plataus masto vyriausybės pertvarkai, per kurią savo pareigas paliko ir daugiau ministrų.
12:35 | Per naktį Ukrainos oro gynyba sunaikino 60 Rusijos dronų „Shahed“
Naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 60 Rusijos kovinių bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Naktį Rusija puolė Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“, paleista iš laikinai okupuoto Krymo, ir 78 koviniais dronais „Shahed“, jie buvo paleisti iš Rusijos Kursko srities, Jeisko ir Primorsko-Achtarsko.
11:54 | „Optimistinis scenarijus“: rudenį ir žiemą ukrainiečiai po 12 valandų per dieną gyvens be elektros ir šildymo
Ukrainos Centras prieš dezinformaciją skelbia, kad, pagal optimistinį scenarijų, rudens-žiemos laikotarpiu elektros energijos tiekimo sutrikimai Ukrainoje truks iki 12 valandų per parą, o pagal pesimistinį scenarijų – iki 20 valandų.
Energetikos strategijų instituto ekspertas Jurijus Korolčiukas, priklausomai nuo įvykių raidos, prognozuoja kelis situacijos energetikos sektoriuje rudens-žiemos laikotarpiu scenarijus.
Pagal optimistinę prognozę , jei 8-9 AE energetiniai blokai dirbs stabiliai, o žiema bus vidutinio sunkumo, be didelių šalčių, planuojama atkurti apie 3 GW iš 6 GW pažeistų pajėgumų. Esant tokiai įvykių raidai, galimi iki 12 valandų per parą trunkantys elektros energijos tiekimo sutrikimai.
Pesimistiškesniame scenarijuje numatoma, kad pavyks atkurti tik apie 2000 megavatų galios, o veikiančių AE blokų skaičius bus 6-7 ir kartu žiema bus šalta. Tuomet sistema atsidurs krizinėje situacijoje.
Blogiausiu atveju, jei Rusija ir toliau atakuos Ukrainos energetiką, šią žiemą ukrainiečiai be elektros energijos ar šildymo gali praleisti iki 20 valandų per parą.
11:16 | V. Putinas: Rusija pasirengusi deryboms su Ukraina
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs deryboms su Ukraina remiantis sustabdytu Maskvos ir Kyjivo derybininkų susitarimu, pasiektu 2022-aisiais Stambule.
„Ar esame pasirengę su jais derėtis? Niekada neatsisakėme, bet remiantis ne kažkokiais efemeriškais reikalavimais, o tais dokumentais, dėl kurių buvo susitarta ir kurie iš tikrųjų buvo parafuoti Stambule“, – teigė V. Putinas Vladivostoke vykstančiame forume.
10:41 | Meras: Kyjive visą naktį buvo paskelbtas oro pavojus
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos sostinėje dėl dronų visą naktį buvo paskelbtas oro pavojus.
Savo „Telegram“ kanale meras nurodė, kad virš miesto veikė oro gynyba, ir ragino žmones nesitraukti iš slėptuvių.
Ukrainiečių portalo „The Kyiv Independent“ korespondentas pranešė apie sprogimus Kyjive.
10:04 | Ukrainoje rugsėjį nuo minų išvalyta 17 000 ha išlaisvintos teritorijos
Rugpjūčio mėnesį išlaisvintose Ukrainos teritorijose nuo sprogmenų buvo išvalyta 17 000 hektarų užminuotų žemių. Taip teigia Gynybos ministerija.
„Rugpjūčio mėnesį Ukrainos gynybos ministerijos išminavimo padaliniai deokupuotose teritorijose nuo sprogmenų išvalė 17 368,4 ha, iš kurių 17 308,65 ha yra žemės ūkio paskirties žemė“, – rašoma pranešime.
Išminavimo metu buvo aptikti ir neutralizuoti 8 837 sprogmenys. Iš viso nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios jų skaičius siekia 393 330.
09:35 | Rusija: sankcijos RT yra JAV priešrinkiminės „informacinės kampanijos“ dalis
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos valstybės finansuojamam kanalui RT yra dalis „informacinės kampanijos“ prieš lapkričio mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, ir teigė, kad rengia atsaką.
JAV trečiadienį pareiškė kaltinimus dviem RT darbuotojams ir skyrė sankcijas jos vyriausiosioms redaktorėms dėl bandymų daryti įtaką artėjantiems rinkimams.
Tarp 10 asmenų ir dviejų įmonių, kurioms JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas, yra RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian ir jos pavaduotoja Jelizaveta Brodskaja.
„Tai akivaizdi operacija, informacinė kampanija... kuriai buvo ilgai ruoštasi ir kurios reikėjo prieš paskutinį rinkimų ciklo etapą“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Ji pridūrė, kad „žinoma, (atsakas) yra rengiamas“, ir įspėjo, kad jis bus griežtas ir privers „visus krūptelėti“.
09:25 | Baltarusija skubiai pakėlė naikintuvus – savo teritorijoje numušė ne vieną rusų droną
Į Baltarusiją ketvirtadienio naktį įskridę rusų dronai-kamikadzės „Shahed“ numušti virš Gomelio miesto, skelbia stebėtojai „Belaruski Hajun“.
„Gomelio srityje numušami „Shahedai“ – girdimi sprogimai. Gomelio srityje 1.34 val. ir 1.36 val. girdėti du sprogimų garsai“, – stebėtojai rašė „Telegram“.
Taip pat pažymima, kad 00.30 val. iš Baranovičių aerodromo pakeltas naikintuvas, kuris numušinėjo Rusijos dronus. 2:20 val. į dangų pakeltas dar vienas naikintuvas.
Oficialios informacijos apie aukas ar žalą infrastruktūrai kol kas nėra.
08:49 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, žuvo arba buvo sužeista maždaug 621 550 karių ir pareigūnų, iš jų 1 200 – vien per pastarąją parą.
Taip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 8 624 Rusijos tankus (+6 per pastarąją parą), 16 869 (+21) šarvuotas kovos mašinas, 17 725 (+31) artilerijos sistemas, 1 177 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 940 oro gynybos sistemų, 368 karo lėktuvus, 328 sraigtasparnius, 14 658 (+42) bepiločius orlaivius, 2 587 (+7) sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus / katerius, povandeninį laivą, 24 044 (+37) transporto priemones ir degalų cisternas, 3 024 (+10) specializuotos įrangos vienetus.
08:10 | Lenkija perka iš Ispanijos įmonės „Indra“ oro stebėjimo radarų už 285 mlrd. dolerių
Lenkija trečiadienį su Ispanijos įmone „Indra“ pasirašė 285 mln. JAV dolerių (257 mln. eurų) vertės sutartį dėl oro eismo valdymo sistemų, pranešė Lenkijos gynybos viceministras, paskelbdamas apie naują pasiūlymą padidinti šalies karinius pajėgumus.
Šis sandoris yra vienas iš sutarčių, kurių bendra vertė siekia 520 mln. dolerių (469 mln. eurų) ir apie kurias Lenkija paskelbė per kasmetinę tarptautinę karinę mugę šalies pietuose esančiuose Kelcuose.
„Tai sistemos, kurių labai laukia Lenkijos kariuomenė, kurių pageidauja mūsų pilotai ir vadai, taip pat visi tie, kurie eksploatuoja karinius oro uostus“, – sakė gynybos viceministras Pawelas Bejda, kurį cituoja Lenkijos naujienų agentūra PAP.
07:45 | TATENA vadovas mano, kad Zaporižios AE aušinimo bokštą reikės nugriauti
Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossis pareiškė, kad Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės aušinimo bokštas smarkiai apgadintas, informuoja agentūra „Reuters“.
R. Grossis trečiadienį jau penktą kartą lankėsi elektrinėje ir, be kita ko, iš vidaus apžiūrėjo aušinimo bokštą. Jis pareiškė manąs, kad jį teks nugriauti.
Bokštas buvo smarkiai apgadintas praėjusį mėnesį per gaisrą. Dėl to Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą. Didžiausia Europos atominė jėgainė nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį yra kontroliuojama rusų.
Elektrinės blokai yra išjungti, tačiau branduolinių medžiagų aušinimui reikalingas išorinis energijos šaltinis. Susitikime su Ukrainos prezidentu Voloymyru Zelenskiu antradienį R. Grossis situaciją Zaporižioje pavadino „labai trapia“.
07:02 | A. Blinkenas padėkojo D. Kulebai už glaudžią partnerystę
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas padėkojo darbą vyriausybėje baigiančiam Ukrainos užsienio reikalų ministrui Dmytro Kulebai už vadovavimą savo šalies užsienio politikai istorinių iššūkių metu, taip pat už glaudžią partnerystę ir bendradarbiavimą.
Apie tai pranešė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, komentavęs dviejų diplomatijos vadovų pokalbį, įvykusį trečiadienį po to, kai D. Kuleba pateikė atsistatydinimo pareiškimą.
„Užsienio reikalų ministras Kuleba buvo neeilinis Jungtinių Valstijų partneris mūsų darbe remiant Ukrainą, atremiant Rusijos agresiją ir kovojant su Rusijos agresija, taip pat darbe, kurį atlikome telkdami diplomatinę paramą“, – sakė M. Milleris.
06:34 | Po rusų smūgio Poltavoje 65 sužeistųjų būklė tebėra sunki
Poltavoje rugsėjo 3 dieną po Rusijos raketų smūgio į švietimo įstaigą 65 nukentėjusių asmenų būklė tebėra sunki, o dar 146 – vidutiniška.
Taip teigia srities karinės administracijos viršininkas Filipas Proninas, pateikęs naujausią informaciją „Telegrame“.
Pareigūnas kalbėjo spaudos konferencijoje, skirtoje tarptautinei, nacionalinei ir regioninei žiniasklaidai, siekdamas išsamiai papasakoti apie naujausios Rusijos atakos prieš Poltavą padarinius. Renginyje taip pat kalbėjo gelbėjimo tarnybų ir švietimo įstaigos valdybos atstovai.
Kaip pažymėjo F. Proninas, visos reagavimo tarnybos nedelsdamos išskubėjo į smūgių vietą. Dalyvavo 30 paramedikų komandų, o ligoninės buvo pasirengusios priimti sužeistuosius.
„Nukentėjusiesiems teikiama ir stacionarinė, ir ambulatorinė pagalba. Šiuo metu 65 žmonės yra sunkios būklės, 146 – vidutinės, o dar 87 – lengvos būklės“, – pažymėjo jis.
kai visa ssrs valdžios grietinėlė stalinui rėkė kad fricai puola, jis nekreipė dėmesio ir toliau visą parą dročino po stalo
ekspertai sako jei stalinas būtų sureagavęs jau pirmąją barbarosos dieną, o gal net valandą, hitlerio puolimas būtų žlugę ne 1944, o jau 1941 liepą ir būtų karas daug trumpesnis ir išgelbėti milijonai žmonių, kurie veltui dėjo galvas
štai todėl pucinas žavisi stalinu-bukapročiai traukia vieni kitus
