Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:46 | Zelenskis: Rusija Ukrainoje išbando viską, ką galėtų panaudoti prieš kitas Europos šalis
Rusija Ukrainoje išbando viską, ką galėtų panaudoti ir prieš kitas Europos šalis, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Savo kasdieniniame kreipimesi į urkainiečius jis taip pat paragino nenutraukti sankcijų spaudimo Rusijai ir padėti Ukrainai ginklais.
„Kai kreipiamės į savo partnerius su vienu ar kitu prašymu, vienu ar kitu patarimu ar reikalavimu, remiamės Ukrainos patirtimi – tuo, ką jau patyrėme. Rusija Ukrainoje bando viską, kas galioja ir kitoms Europos šalims. Ji pradėjo dujų karu, o baigė plataus masto invazija, raketų teroru ir sudegintais Ukrainos miestais“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad siekiant užtikrinti, jog taip neatsitiktų niekam kitam, reikia kuo greičiau pasiekti apčiuopiamą bendrą pergalę prieš Rusiją Ukrainoje.
23:32 | Zelenskis: Ukraina yra sudariusi tam tikrus susitarimus dėl oro gynybos sistemų gavimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra sudariusi tam tikrus susitarimus su tarptautiniais partneriais dėl oro gynybos sistemų gavimo, tačiau taip pat teigė, kad Ukrainai „reikia visiškai kitokio greičio ir masto gynybos“.
Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo UNIAN.
„Esu tikras, kad matėte, kokie veiksmingi yra partnerių pateikti ginklai, ypač pažangūs daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai. Pavadinimas HIMARS tapo beveik giminingas mūsų tautai – kaip kadaise buvo Javelin arba NLAW, kaip Stugna arba Neptūnas. Ir akivaizdu, kad kitas ne mažiau svarus vardas bus šiuolaikinės oro gynybos sistemos, kurių prašome partnerių“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad šalies vadovai nenustodami dirba, kad Ukrainoje būtų sukurta veiksminga oro gynybos sistema.
„Ir mes turime tam tikrų susitarimų šiuo klausimu, yra tam tikrų laimėjimų, kurie leidžia sunaikinti kai kurias raketas, tačiau mums reikia visiškai kitokio greičio ir masto apsaugos. Deja, viskas priklauso ne nuo mūsų, o nuo politinių sprendimų, kurie gali būti priimti svarbiausiose sostinėse“, – sakė V. Zelenskis.
Trečiadienį Ukrainos pirmoji ponia lankėsi JAV. Ten būtent priešlėktuvinės gynybos temas ir buvo pagrindinė tema Olenos Zelenskos kalboje JAV Kongrese.
„Kalba buvo kuo praktiškesnė ir nuoširdesnė – iš tikrųjų visų mūsų šeimų vardu. Olena kalbėjo apie Rusijos teroro aukas ir realią galimybę mūsų draugams amerikiečiams padėti sustabdyti šį terorą. Tai gali būti mūsų – ukrainiečių ir amerikiečių tautų – bendra pergalė. Tikiuosi, kad atsakymų į mūsų prašymus ilgai laukti nereikės. Rusijos teroras turi pralaimėti“, – pabrėžė jis.
23:16 | Juodojoje jūroje nugaišo apie 5 tūkst. delfinų
Dėl Rusijos karo Juodojoje jūroje nugaišo daugiau kaip penki tūkst. delfinų, praneša „Kyiv Independent“. Anot Ukrainos Tuzlio estuarijų nacionalinio gamtos parko aplinkosaugininko Ivano Rusevo, delfinai naudoja echolokaciją bendravimui, maisto paieškai ir geografinei padėčiai nustatyti.
Tačiau dėl nuolatinio povandeninio triukšmo, kurį kelia Rusijos Juodosios jūros laivyno povandeniniai laivai, taip pat ir sprogimų, delfinai patiria akustinę traumą, kuri turi įtakos jų echolokacijos gebėjimams.
Dėl to delfinai sunkiai randa maisto, o dėl susilpnėjusios imuninės sistemos, tapo lengviau pažeidžiami įvairių parazitų ir virusų.
22:58 | Sprogimai Skadovske
Pietų Ukrainoje esančiame kurortiniame mieste Skadovske nugriaudėjo sprogimai, praneša vietos „Telegram“ kanalai.
Informacijos apie aukas ar objektus, kuriems buvo smogta, kol kas nėra.
22:39 | Rusiškų dujų tiekimo nutraukimas skaudžiai smogs Vokietijos ekonomikai – TVF
Rusiškų dujų tiekimo Vokietijai nutraukimas didžiausiai Europos ekonomikai 2022 metais atsieis 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
2023 metais neigiamas poveikis būtų dar didesnis ir sudarytų 2,7 proc. BVP, o 2024-aisiais siektų 0,4 proc., nurodoma TVF paskelbtose prognozėse, kuriose daroma prielaida, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas birželio 1 dieną.
Dėl galimo tiekimo nutraukimo „Vokietijoje galėtų gerokai sumažėti ekonominis aktyvumas ir padidėtų infliacija“, rašoma TVF pranešime.
Rusijai anksčiau šį mėnesį sustabdžius dujotiekį „Nord Stream“ planinei techninei priežiūrai, rusiškos dujos Vokietijai šiuo metu netiekiamos. Prieš tai Maskva birželio viduryje sumažino tiekimą 60 proc., aiškindama, jog tai buvo padaryta, nes vėluojama suremontuoti dujotiekio turbiną.
Berlynas atmetė dujų koncerno „Gazprom“ paaiškinimus dėl turbinos ir mano, kad Rusija mažina tiekimą keršydama už sankcijas, kurias Vakarai paskelbė Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.
Dujotiekio priežiūros darbai turi būti užbaigti ketvirtadienį ir pareigūnai atidžiai stebės, ar tiekimas bus atnaujintas ir jei taip, koks bus jo lygis.
Savo standartinėse prognozėse TVF numato, kad Vokietijos ekonomika šiemet paūgės 1,2 proc., o 2023 metais – tik 0,8 procento.
Fondas taip pat prognozuoja, kad infliacija Vokietijoje „kitus dvejus metus greičiausiai tebebus padidėjusi“ ir tai visų pirma lems energijos brangimas, siejamas su jau patiriamais dujų tiekimo apribojimais.
TVF vertinimais, infliacija Vokietijoje 2022 metais sieks 7,7 proc., o 2023 metais – 4,8 procento.
Pagal „ekstremalųjį“ scenarijų, pagal kurį Rusija visiškai nutrauktų dujų tiekimą, o Europai sunkiai sektųsi rasti alternatyvių tiekimo šaltinių, infliacija 2022 metais galėtų būti iki 2 procentinių punktų didesnė, o 2023-aisiais – iki 3,5 procentinio punkto didesnė.
22:14 | JAV generolas: per 90 dienų Donbase Rusija pasistūmėjo labai nedaug
Ukraina vis dar nėra praradusi Donbaso, sako JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, rašo UNIAN.
Anot jo, kai dar balandį rusai nusprendė pakeisti savo karinius tikslus ir paliko Kyjivą, pajėgas jie telkti pradėjo Donbaso regione. Vis dėlto pastaruoju metu Rusijos pajėgoms čia nepavyko stipriai pasistūmėti.
„Per 90 dienų rusai pasistūmėjo gal 6–10 mylių (apie 9,6–16 km – aut. past.). Tai nėra labai daug“, – teigė M. Milley.
Generolas pažymėjo, kad kovos Donbase buvo labai intensyvios, o jų metu per parą yra paleidžiamos dešimtys tūkstančių šaudmenų. Abi pusės patiria daug nuostolių, regione stipriai naikinamos gyvenvietės.
M. Milley pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuodama traukiasi iš Sjevjerodonecko ir nustatė naujas gynybos linijas.
„Esmė ta, kad išlaidos yra labai didelės, o pasiekimai (rusų – aut. past.) yra labai maži. Luhansko ir Donecko regionuose tęsiasi įnirtingas naikinimo karas. Ir atsakydamas į jūsų klausimą „ar Donbasas pralaimėjo?“ Ne, jis dar neprarastas.
Ukrainiečiai verčia rusus mokėti už kiekvieną užkariautos teritorijos centimetrą. Rusų pažanga matuojama tiesiog šimtais metrų, kai kuriomis dienomis jie gali nueiti kilometrą, bet ne daugiau“, – pažymėjo generolas.
21:46 | Rusiškų dujų tiekimas turėtų būti atnaujintas buvusiame lygyje – Vokietijos operatorė
Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota.
„Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.
Dujotiekis „Nord Stream 1“ dešimties dienų metinei techninei priežiūrai buvo sustabdytas liepos 11 dieną.
Prieš tai Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ dujų tiekimą Vokietijai šiuo dujotiekiu buvo sumažinusi maždaug 60 proc., aiškindama, jog tai buvo padaryta, nes nėra vienos „Siemens“ dujų turbinos, kuri yra remontuojama Kanadoje.
Vokietija trečiadienį pareiškė, kad Rusija minėtą turbiną naudoja kaip „pretekstą“ sumažinti dujų tiekimą.
Dujotiekio priežiūros darbai turi būti užbaigti ketvirtadienį ir pareigūnai atidžiai stebės, ar tiekimas bus atnaujintas ir jei taip, koks bus jo lygis.
21:15 | Ukrainos pirmoji ponia prašo JAV Kongreso sustabdyti Rusijos terorą
Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai paragino JAV įstatymų leidėjus atsiųsti jos šaliai daugiau ginklų kovai su agresore Rusija, pabrėžusi, jog kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu.
Sekdama savo vyro prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris virtualiai kreipdamasis į Kongresą pasitelkė vaizdinę medžiagą, pavyzdžiu, Olena Zelenska rodė įstatymų leidėjams linksmų vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino rusų pajėgos, nuotraukas.
Vienoje iš tų nuotraukų matoma keturmetė Liza Dmytryjeva. Dauno sindromą turėjusią linksmą mažylę, sėdinčią vežimėlyje, jos motina nufotografavo likus valandai iki mergaitės žūties per Rusijos smūgį į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo esančiame Vinycios mieste praėjusią savaitę.
„Norime, kad kiekvienas tėvas ir kiekviena motina galėtų pasakyti savo vaikui: „Eik ramiai miegoti, daugiau nebebus antskrydžių, nebebus raketų smūgių“. Argi to norėti yra per daug?“ – kalbėjo Ukrainos pirmoji ponia.
O. Zelenska, kuri pirmaisiais karo mėnesiais saugumo sumetimais slėpėsi kartu su dviem poros vaikais, tačiau pastaruoju metu vis aktyviau reiškiasi viešumoje, pripažino, jog pirmajai poniai neįprasta prašyti ginklų, bet pabrėžė, jog šiuo atveju tai gyvybiškai svarbu.
Ukrainai reikalingos oro gynybos sistemos, „kad raketos neužmuštų vežimėliuose sėdinčių vaikų“, kalbėjo ji.
„Padėkite mums sustabdyti šį terorą prieš ukrainiečius“, – sakė O. Zelenska.
Ji priminė Rugsėjo 11-osios teroro išpuolius ir JAV Nepriklausomybės deklaracijos nuostatą, kad „visi žmonės apdovanoti tam tikromis neatimamomis teisėmis, tarp kurių yra gyvybė, laisvė ir laimės siekimas”.
Kitą savaitę JAV įstatymų leidėjai išeis atostogų, ir „tai yra normalu“, sakė O. Zelenska.
„Būtent tokio normalumo mes dabar netekę. Ar mano sūnus rudenį galės grįžti į mokyklą? Aš to nežinau, kaip ir milijonai kitų motinų Ukrainoje“, – kalbėjo pirmoji ponia.
Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), su kuriuo O. Zelenska susitiko antradienį, tiek Kongresas entuziastingai palaiko ginklų tiekimą Ukrainai ir gegužę patvirtino 40 mlrd. JAV dolerių (eurų) pagalbos šiai šaliai paketą.
Tačiau Rusijos pajėgoms pamažu stumiantis pirmyn Ukrainos rytuose, Kyjivas siekia užsitikrinti stabilesnį ginkluotės, įskaitant ilgesnio nuotolio tikslaus nutaikymo raketas, tiekimą.
JAV įstatymų leidėjai plojo O. Zelenskai, kuri dėkojo už pagalbą ir sakė: „Kol Rusija žudo, Amerika gelbsti.“
21:09 | Kiek Rusijai kainuoja 1 karo diena?
Rusija karui Ukrainoje kasdien išleidžia apie 400 mln. dolerių, rodo forbes.ua žurnalisto Volodymyro Datsenko atlikti skaičiavimai. Daugiausia pinigų skiriama raketoms ir sprogmenims, o mažiausiai atsieina karių išlaikymas.
Plačiau apie tai skaityti kviečiame tv3.lt straipsnyje.
20:35 | Putinas kaltina Kanadą vilkinant dujotiekio turbinos grąžinimą siekiant naudos sau
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį apkaltino Kanadą vilkinant dujotiekio „Nord Stream“ turbinos grąžinimą, nes, anot jo, Otava pati taikosi į Europos rinką.
Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream 1“ pastarosiomis savaitėmis sumažino maždaug 60 proc., aiškindama, jog tai buvo padaryta, nes nėra vienos „Siemens“ dujų turbinos, kuri yra remontuojama Kanadoje.
Manoma, kad suremontuota turbina šiuo metu gabenama į Rusiją, nes ketvirtadienį turi būti baigti „Nord Stream 1“ planinės techninės priežiūros darbai, dėl kurių tiekimas šiuo dujotiekiu buvo visiškai sustabdytas.
Maskva teigia, jog turbina yra būtina, kad Baltijos jūros dugnu nutiestas dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo dujos tiekiamos Vokietijai, tinkamai veiktų.
„Vienam įrenginiui reikalingas planinis remontas, jis negrąžinamas iš Kanados, nes „Gazprom“ buvo paskelbtos sankcijos, nors tai „Siemens“ įrenginys“, – pareiškė V. Putinas per Maskvoje įvykusį susitikimą, kuris buvo transliuotas per televiziją.
„Pasakysiu, kodėl Kanada tai padarė: nes šalis pati išgauna naftą ir dujas ir planuoja žengti į Europos rinką.“
Dujotiekis „Nord Stream 1“ dešimties dienų metinei techninei priežiūrai buvo sustabdytas liepos 11 dieną.
Vokietija trečiadienį pareiškė, kad Rusija minėtą turbiną naudoja kaip „pretekstą“ sumažinti dujų tiekimą.
19:55 | ES susitarė dėl septintojo sankcijų Rusijai paketo
ES susitarė dėl naujo sankcijų Rusijai etapo, šį kartą nukreipto prieš aukso eksportą, fizinius ir juridinius asmenis, rašo „The Guardian“.
Tai yra septintasis sankcijų Rusijai paketas. Juo be jau minėtų priemonių, taip pat bus įšaldytas didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ turtas, o į juodąjį sąrašą įtraukta dar keletas pavardžių.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad šios priemonės padės veiksmingiau įgyvendinti ankstesnes sankcijas ir pratęs jų galiojimą iki 2023 m. sausio.
„Maskva ir toliau turi mokėti didelę kainą už savo agresiją“, – pridūrė ji.
19:29 | Kuleba ragina taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai
Kyjivas trečiadienį paragino savo sąjungininkus taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, Maskva pareiškus, kad jos kariniai tikslai kaimyninėje šalyje plečiasi.
„Rusijos užsienio reikalų ministras, prisipažindamas, kad svajoja užgrobti daugiau Ukrainos žemių, įrodo, jog Rusija atmeta diplomatiją ir koncentruojasi į karą bei terorą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
„Rusai nori kraujo, o ne derybų. Raginu visus partnerius sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.
„Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė jis interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.
Jis sakė, kad pirmieji derybų su Ukraina raundai parodė, jog Kyjivas neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.
„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio“, – kalbėjo ministras.
„Mes tai jau supratome“, – pridūrė jis.
Pasak S. Lavrovo, Rusijos ir Ukrainos derybos faktiškai sustojo balandžio viduryje.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į šalies rytus, ir pridūrė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas pakeitė Kremliaus skaičiavimus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą vasario 24 dieną.
18:54 | Pentagono vadovas: kovos Ukrainoje pasiekė kritinį etapą
Kovos Ukrainoje pasiekė kritinį etapą, pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Kanal 24“. Anot jo, ketindama išsilaikyti ilgiau nei ukrainiečiai, Rusija apsiskaičiavo.
Dabartinę situaciją kare jis pavadino „kritiniu konflikto etapu“ ir pabrėžė, kad Ukrainai toliau reikalinga parama.
„Žinote, šis konflikto etapas yra labai svarbus. Todėl mūsų bendra parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi ir neatidėliotina. Rusija mano, kad gali pralenkti ukrainiečius ir mus, tačiau tai tik paskutinė iš daugelio Rusijos klaidų. Esame vieningi, tvirtai laikomės savo įsipareigojimų ir pasipriešinsime“, – sakė jis.
Anot Pentagono vadovo, Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas pervertino Rusijos karinę galią ir nuvertino ukrainiečius. Kartu jis patikino, kad parama Ukrainai bus organizuojama taip, kad Kyjivas turėtų pakankamai technologijų, amunicijos ir ugnies apsiginti nuo agresorės.
Kiek anksčiau pranešta, kad JAV siųs Ukrainai dar keturias HIMARS raketų sistemas.
18:21 | Lietuva Ukrainai suteiks šarvuotų transporterių, amunicijos
Lietuva artimiausiu metu suteiks prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai papildomą karinę paramą: šarvuotus transporterius M113 ir M577 bei rezervo rengimui reikalingą amuniciją, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, dėl suteikto ar pažadėto M113 skaičiaus ši šarvuota transporto priemonė tampa reikšminga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi, o Lietuva prie to ženkliai prisideda.
Taip jis kalbėjo dalyvaudamas nuotoliniame NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainą remiančių šalių vaidmenį organizuojant Ukrainos kariams mokymus. Vilnius siūlo organizuoti plataus spektro karinius mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigiama pranešime.
„Ukraina identifikavo pagrindinius poreikius kursams, o Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi juos atliepti. Šiuo metu pateikta užklausa dėl karo policininkų, išminavimo specialistų rengimo. Lietuvos kariuomenė taip pat prisidės prie didelio masto Ukrainos personalo rengimo Jungtinėje Karalystėje, siųsdama ten instruktorius“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 milimetrų minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius.
Taip pat Lietuva Ukrainai perdavė bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, kuri buvo nupirkta už piliečių surinktus pinigus.
Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 123 mln. eurų.
Lietuvos kariuomenė taip pat vertina galimybę nusiųsti iki 10-ies instruktorių į Jungtinę Karalystę, kuri per artimiausius tris mėnesius ketina pravesti bazinį trijų savaičių trukmės karinį rengimą 10 tūkst. Ukrainos karių.
NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą inicijuoja Jungtinės Amerikos Valstijos, o į jį yra kviečiamos ir NATO šalys partnerės iš viso pasaulio.
18:02 | Žiniasklaida: į Rusiją be leidimų grįžo 300 karių, kai kuriems reikėjo amputuoti galūnes
Dar pirmąjį Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesį bent 300 rusų karių grįžo į Rusijos Šiaurės Kaukaze esantį Dagestaną ir atsisakė kovoti Ukrainoje, rašo „The Moscow Times“.
Su minėtu portalu bendravę aktyvistai nurodė, kad šie vyrai buvo dislokuoti prorusiškų separatistų valdomame Donbaso regione Ukrainos rytuose.
Pranešama, kad nesulaukę atleidimo dokumentų 300 karių kovo mėnesį grįžo į savo bazę Bujnaksko mieste, ten pradėjo sutarčių nutraukimo procesą. Vietos bendruomenė juos priėmė kaip dezertyrus.
Rašoma, kad kai kurie kariai grįžo su nušalimais, jiems teko amputuoti galūnes.
„Kariai teigė, kad turėjo problemų dėl uniformų ir ginklų“, – teigė advokatas, pageidavęs likti neįvardytas.
Pranešama, kad šiuo metu prokurorai nagrinėja karių bylą, jie kaltinami daugiau nei 10 dienų nebuvę mūšio lauke.
Anot komentavusių aktyvistų, keletas karių, spaudžiami giminaičių ir valdžios institucijų, vėliau vėl buvo įtraukti į vykstančiųjų į Ukrainą sąrašus.
17:27 | Ekspertas: artėja nepasitenkinimo režimu pikas
Rusijoje artėja nepasitenkinimo Kremliaus režimu pikas, interviu nv.ua pareiškė ekspertas Ivanas Preobraženskis, rašo UNIAN. Anot jo, nepasitenkinimas visuomenėje kyla dėl Rusijai įvestų sankcijų ir dėl nedarbo lygio augimo šalyje. Jis netrukus turėtų dar išaugti.
„Kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių. Tiesą sakant, pagal multiplikatorių tai yra milžiniškas, didžiausias nedarbo augimas, ko gero, mažiausiai nuo 1998 m., kuris bus Rusijoje“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak I. Preobraženskio, Rusijos visuomenės nepasitenkinimas taip pat auga ir dėl krentančio pragyvenimo lygio. Kaip sako ekspertas, visi šie veiksniai dar metų pabaigoje susidės ir privers Rusiją išgyventi nepasitenkinimo piką.
16:45 | Lavrovas atmeta idėją atnaujinti derybas su Ukraina
Rusija atmetė idėją atnaujinti taikos derybas su Ukraina ir pareiškė, kad Ukraina nenusipelnė „rimto rimtų žmonių dėmesio“, rašo „The Guardian“.
Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, ankstesnės derybos esą parodė, kad Ukraina neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.
„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio. <...>
[Taikos derybos] dabartinėje situacijoje neturi jokios prasmės“, – S. Lavrovą cituoja AFP.
Dar anksčiau Rusija teigė, kad derėtųsi su Ukraina, tačiau pareiškė, jog tam noro nerodo Ukraina. Ukraina yra pareiškusi, kad jei derybos ir vyks, jas inicijuos šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
16:27 | Ukrainos sieną kirto 9,5 mln. žmonių
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos per valstybės sieną perėjo daugiau kaip 9,5 mln. žmonių, rašo „The Guardian“.
JT Pabėgėlių agentūra iš viso užregistravo 9 547 969 sienos kirtimus per pastarąją 21 savaitę. Daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos vyko į Rusiją (1 728 407), į Lenkiją (1 221 596) ir Moldovą (84 562).
16:07 | JAV Ukrainai siųs dar keturias HIMARS sistemas
JAV Ukrainai siųs dar keturias raketų sistemas HIMARS, rašo CNN. Sistemos bus įtrauktos į naują pagalbos paketą, apie kurį oficialiai turėtų būti pranešta šią savaitę. Apie tai trečiadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas.
„Vėliau šią savaitę paskelbsime kitą pagalbos Ukrainai paketą, kuriame bus ginklų, šaudmenų ir įrangos. <...> Į jį bus įtrauktos dar keturios HIMARS, pažangiosios raketų sistemos, kurias ukrainiečiai taip efektyviai naudoja ir kurios padarė tokį skirtumą mūšio lauke“, – trečiadienį kalbėjo L. Austinas.
Į naują pagalbos Ukrainai paketą taip pat bus įtraukta daugiau MLRS (daugkartinio raketų paleidimo sistemų) ir šaudmenų.
14:50 | Ukrainiečių pajėgos smogė strategiškai svarbiam tiltui Rusijos užimtuose pietuose
Rusijos kontroliuojamos pietinės Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos trečiadienį raketomis smogė Antonivkos tiltui per Dniepro upę. Pasak jo, į tiltą buvo pataikyta 11 kartų.
K. Stremousovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, sakė, kad tiltas smarkiai apgadintas, tačiau eismas juo neuždarytas.
„Tiltas dabar yra prastos būklės, – sakė K. Stremousovas. – Tiltas nebuvo uždarytas, eismas juo tebevyksta, tačiau padėtis rimta.“
1,4 km ilgio Antonivkos tiltas yra pagrindinė pervaža per Dniepro upę Chersono srityje. Jei jis taptų netinkamas naudoti, Rusijos kariuomenei būtų sunku toliau aprūpinti savo pajėgas šiame regione, tęsiantis ukrainiečių atakoms.
K. Stremousovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos per trečiadienio ataką panaudojo iš JAV gautas salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS. Jis pridūrė, kad kad Rusijos oro gynybos sistemos numušė kai kurias raketas.
Prokremliškos Chersono srities administracijos vadovas Volodymyras Saldo vaizdo pranešime sakė, kad lengvosioms transporto priemonėms leista toliau važiuoti per tiltą, tačiau sunkvežimių eismas sustabdytas, kad būtų galima greitai atlikti remonto darbus.
Jis pažymėjo, kad sunkvežimiai gali kirsti upę per užtvanką, esančią už maždaug 80 kilometrų.
Pasak prokremliškos Chersono srities administracijos atstovų, Antonivkos tiltas buvo atakuotas antrą dieną iš eilės. Per apšaudymą ankstesnę dieną jis beveik nenukentėjo.
Su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, besiribojančią Chersono sritį Rusijos pajėgos užėmė ankstyvuoju invazijos etapu. Jos susidūrė su ukrainiečių kontratakomis, tačiau iš esmės išlaikė savo pozicijas.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad tiltas Chersone po Ukrainos smūgių greičiausiai tebetinkamas naudoti, tačiau jis yra Rusijos pajėgų Achilo kulnas.
„Tai viena iš dviejų pervažų per Dnieprą, kuriomis Rusija gali aprūpinti arba atitraukti savo pajėgas iš jos užimtos teritorijos į vakarus nuo upės, – nurodė ministerija. – Tikėtina, kad Dniepro pervažų kontrolė taps pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu kovų regione baigtį.“
Tiltas Chersone atakuotas tuo metu, kai didžioji Rusijos pajėgų dalis yra įsitraukusi į mūšius Ukrainos rytiniame pramoniniame Donbaso regione, kur pamažu stumiasi pirmyn, nors susiduria su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu.
Rusijos pajėgų antžeminį puolimą pristabdė ukrainiečių naudojama pažangesnė JAV ginkluotė ir prezidento Vladimiro Putino paskelbta „operatyvinė pauzė“. Rusija daugiau dėmesio skiria bombardavimui iš oro, naudodama tolimojo nuotolio raketas.
Kyjivas išreiškė viltį, kad kovodama dėl Donbaso Rusijos kariuomenė išeikvos savo išteklius, ir tada ukrainiečių pajėgos galės pradėti kontrpuolimą, kad susigrąžintų Chersono srities ir Zaporižios teritorijų, kurias rusai užėmė karo pradžioje, kontrolę.
14:06 | Lavrovas: Rusijos tikslai Ukrainoje išsiplėtė, dabar jau neapsiribos tik Donbasu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina yra „verčiama vis rizikingiau naudoti vakarietišką ginkluotę“, o Rusijos strateginiai tikslai taip pat pasikeitė – „dabar jau nebeapsirobosime Donbasu“.
„Geografinės spec. operacijos (taip Rusijoje vadinamas karas prieš Ukrainą, – red. past.) užduotys pasikeitė. Dabar tai jau nėra tik DLR ir LLR, tačiau ir eilė kitų teritorijų“, – „Readovka“ cituojamas jis.
Rusijos užsienio reikalų ministro teigimu, šios „geografinės ribos“ pasistūmės dar toliau, jeigu Kyjivas gaus tolimojo nuotolio Vakarų ginkluotės.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukraina yra „faktiškai sulaikoma nuo konstruktyvių plataus masto konflikto sprendimo žingsnių“.
„Juos (ukrainiečius, – red. past.) faktiškai sulaiko nuo bet kokių konkstruktyvių žingsnių, ne tik pumpuoja ginkluotę, o verčia tą ginkluotę naudoti vis labiau rizikingai. Tie visi ten sėdintys instruktoriai ir specialistai, aptarnaujantys visas tas HIMARS sistemas ir panašiai…“ – UNIAN cituojamas S. Lavrovas.
13:54 | ES ragina sumažinti dujų vartojimą, siekiant apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“
Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.
ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.
„Rusija mus šantažuoja. Rusija naudojasi energija kaip ginklu, todėl bet kokiu atveju – ar rusiškų dujų tiekimas būti smarkiai sumažintas, ar visiškai nutrauktas – Europa turi būti pasiruošusi“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
13:23 | Ukraina uždaro Mykolajivą
Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas paskelbė, kad regiono centras kuriam laikui bus uždarytas, siekiant neutralizuoti Rusijos kolaborantus ir šnipus.
Anot Mykolajivo srities karinės administracijos viršininko, nuo liepos 19 d. gauta 18 laiškų dėl galimos Rusijos kolaborantų ir išdavikų veiklos. Šiuo metu šiuos pranešimus tikrina institucijos.
„Dėl Mykolajivo miesto uždarymo: planuojama, kad tai įvyks po savaitės ar dviejų. Derliaus nuėmimas baigsis, ir mes, kiek įmanoma, visą šią informaciją išsiaiškinsime.
Miestą uždarysime dienai ar dviem. Kartu su kariškiais apie tai paskelbsime iš anksto, kad žmonės galėtų nusipirkti maisto ir vandens bei planuoti savo veiksmus. Bet mes išsiaiškinsime reikiamus adresus, kuriuos stebime“, – „Telegram“ paskelbė V. Kimas.
Tuo metu Ukrainos Saugumo Tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas paskelbė turintis „didelę naujieną“ iš žvalgybos. Anot jo, buvo neutralizuota daug žmonių, kurie nuo vasario 24 d. Ukrainos viduje turėjo veikti Rusijos naudai.
„Galite atkreipti dėmesį į tai, kaip dingo dalis žmonių, kurie neišlipo iš televizijos ekrano ir mūsų šalies“, – sakė jis.
12:54 | Taiklus ukrainiečių smūgis – sunaikino retą ir itin modernų Rusijos radarą
Odesos karinė administracija skelbia, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai Chersono srityje sunaikino itin modernią Rusijos radiolokacinę stotį „Podlet“.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos metu buvo sunaikintas itin modernus rusiškas radaras. Tai 48Ya6-K1 „Podlet“ – kietojo kūno trijų koordinačių radarų stotis su fazinio matomumo masyvu ir oro taikinių aptikimu žemame ir ypač žemame aukštyje sudėtingoje aplinkoje“, – sakė „Telegram“ pranešė Odesos karinės administracijos atstovas spaudai Serhijus Bračukas.
„Šių radarų tiekimas Rusijos oro gynybos pajėgoms buvo pradėtas 2015 m., o šiandien tai yra ir moderniausi, ir rečiausiai paplitę radarai“, – pridūrė jis.
„Tačiau įdomiausia tai, kad jis buvo sunaikintas Chersono srityje, daugiau nei 100 km nuo pozicijų, kurias dabar užima Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, – pabrėžė S. Bračukas.
12:27 | Prancūzija išsiuntė Ukrainai dar šešias savaeiges haubicas „Caesar“
Dar šešios savaeigės haubicos „Caesar“, kurias Kyjivui birželį pažadėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, jau gabenamos į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, antradienį pranešė prancūzų užsienio reikalų ministrė.
Ukraina jau yra gavusi 12 šių pabūklų, vertinamų dėl jų taiklumo ir mobilumo, o dabar „šeši kiti jau pakeliui“, ministrė Catherine Colonna sakė Senato komitetui.
„Nacionaliniu lygiu Prancūzija visiškai įsipareigojusi, nors mes mažiau negu kiti skelbiame, ką darome, – pridūrė C. Colonna. – Priėmėme sprendimą neskelbti apie visą mūsų karinį indėlį.“
Prancūzija taip pat tiekia Ukrainai šaudmenų ir prieštankinių raketų „Milan“. Birželio pabaigoje gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad Paryžius išsiųs Kyjivui „reikšmingą skaičių“ šarvuotųjų transporterių.
11:51 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 38 750 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 221 lėktuvą, 188 sraigtasparnius, 1700 tankų, 3905 šarvuočius, 856 artilerijos pabūklus, 250 raketų sistemų, 15 laivų, 2757 mašinas, 703 bepiločius orlaivius, 113 priešraketinės gynybos sistemų, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 70 specialiosios įrangos vienetų bei 167 sparnuotąsias raketas.
11:22 | „Die Welt“: Vokietija sumažino karinę paramą Ukrainai, nepaisydama savo pažadų
Vokietijos dienraštis „Die Welt“ skelbia, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sumažino karinę paramą Ukrainai, nepaisydamas pažadų ją padidinti.
Birželio 21 dieną federalinė Vokietijos vyriausybė paskelbė ginklų sąrašą Ukrainai, tačiau nuo tada jis buvo tris kartus atnaujintas ir papildytas naujomis prekėmis. „Die Welt“ duomenimis, per pastarąsias tris savaites Ukraina iš Vokietijos gavo dvi siuntas: 42 000 sausųjų davinių ir 102 nešarvuotus automobilius.
Vokietijos opozicija aštriai kritikavo tolesnių tiekimo trūkumą.
„Vieši žodžiai ir veiksmai federalinėje vyriausybėje yra labai skirtingi. Gaila. Demonstratyvus federalinės vyriausybės nenoras tiekti ginklus kenkia Vokietijos reputacijai. Koalicija užmerkia akis į tai, kad demokratija ir laisvė dabar yra ginama į rytus ir į pietus nuo Ukrainos“, – sakė vienas iš Bundestago CDU/CSU frakcijos lyderių Thorstenas Frei.
Paskutinį reikšmingą kiekį ginklų Ukraina iš Vokietijos gavo prieš keturias savaites. Birželio 21 dieną į Ukrainą atvyko septynios savaeigės haubicos, pažadėtos Kyjivui gegužės pradžioje. Jos buvo pristatytos birželio 28 d., kartu su nauja amunicija, dar 5000 šalmų, priešdronine įranga ir atsarginėmis transporto priemonių dalimis.
„Prieš tai federalinė vyriausybė jau buvo sumažinusi karinę paramą iki minimumo. Kaip matyti iš atvirų inventoriaus sąrašų, nuo kovo 30 d. iki birželio vidurio į Ukrainą atkeliavo tik smulki įranga. Tai radijo stotys, rankinės granatos, kulkosvaidžių dalys, detonavimo laidai“, – rašo laikraštis.
10:54 | Putinas įspėja: dujų tiekimas Europai per „Nord Stream 1“ gali sumažėti perpus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream 1“, kuriuo Rusija daugiausiai pumpuoja dujas į Europą, pajėgumas gali būti sumažintas perpus. Jo teigimu, taip nutiks esą dėl lėto technikos remonto, skelbia „Reuters“.
Dėl kasmetinės techninės priežiūros dujotiekis nenaudojamas nuo liepos 11 iki 21 d. „Reuters“ teigimu, „Nord Stream 1“ dujų eksportą atnaujins kaip ir planuota – liepos 21-ąją, – tačiau sumažintu pajėgumu.
Po vizito Teherane V. Putinas žurnalistams sakė, kad dujotiekyje veikia penki „Siemens Energy“ dujų siurbliniai, o dar vienas blokas sugedo dėl „vidinio pamušalo išsibarstymo“.
„Ten dirba du įrenginiai, per dieną išpumpuoja 60 milijonų kubinių metrų... Jei vienas iš jų nebus grąžintas, tuomet liks tik 30 milijonų kubinių metrų. Ką bendro su tuo turi „Gazprom“? – žurnalistams sakė V. Putinas, dėl dujų tiekimo sumažėjimo kaltindamas technines problemas.
Jis pridūrė, kad dar viena dujas siurbianti turbina remontuoti turėtų būti išsiųsta liepos 26 d.
10:27 | Rusų pajėgoms apšaudžius Charkivą, žuvo trys žmonės
Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale:
„Deja, per rytinį Charkivo Saltovskio rajono apšaudymą žuvo 3 žmonės, tarp jų 13 metų berniukas, vyras ir moteris. Sužalota 72 metų moteris“.
09:56 | WSJ: Ukrainai kyla sunkumų su vakarietiškais ginklais
Dabar Ukraina gauna modernių ir efektyvių ginklų, kurie jau pakeitė situaciją mūšio lauke – Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali tiksliai smogti svarbiems Rusijos armijos taikiniams. Tačiau naudojant šiuos ginklus ukrainiečiams kyla nemažai problemų, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
„Dabartinis požiūris, kai kiekviena šalis dalinai perduoda ginklų bateriją, greitai virsta logistiniu Ukrainos pajėgų košmaru, nes kiekvienai baterijai reikia atskiros mokymo, priežiūros ir logistikos sistemos“, – leidiniui pasakojo Londone įsikūręs Karališkasis kombinuotųjų ginklų institutas.
Taigi, Ukraina gauna visą krūvą įvairių rūšių ginklų: haubicas M777 iš JAV, Australijos ir Kanados; savaeiges haubicas „Caesar“ iš Prancūzijos, savaeiges haubicas „Panzerhaubitze 2000“ iš Vokietijos; M109 savaeiges haubicas iš JAV ir „AHS Krab“ savaeiges haubicas iš Lenkijos.
Visos šios sistemos praktiškai neturi nieko bendro; net jų amunicija negali būti tarpusavyje keičiama, kaip turėtų būti. NATO ne kartą bandė standartizuoti sistemas, bet net Aljansas šiuo klausimu pasiekė tik ribotą pasisekimą.
Karo ekspertas Jackas Watlingas komentare publikacijai pridūrė, kad problemų sąrašas toli gražu nėra baigtas – pavyzdžiui, sviediniai yra skirtingo kalibro, nuo 39 iki 52, ginklai turi skirtingas atsargines dalis, priežiūros reikalavimus, užtaisymo mechanizmus ir užtaisus, mokymus, reikalavimus eksploatavimo ir priežiūros sistemoms, taip pat visiškai skirtingas dalių tiekimo grandinės. Visa tai sukuria chaosą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistikoje.
09:34 | JAV ir Ukrainos pirmosios ponios vėl susitiko, šįkart – Baltuosiuose rūmuose
Jill Biden ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska antradienį susitiko antrą kartą, šįkart – Baltuosiuose rūmuose.
JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris yra sakęs, kad jo šalis rems Ukrainos kovą su Rusija „kiek reikės“, padėjo savo žmonai sutikti Volodymyro Zelenskio sutuoktinę, šios automobiliui sustojus prie įėjimo. Prezidentas įteikė O. Zelenskai puokštę su saulėgrąžomis – Ukrainos nacionalinėmis gėlėmis.
⚡️Biden meets Ukraine's First Lady Zelenska.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) July 19, 2022
U.S. President Joe Biden and First Lady Jill Biden met Olena Zelenska in the White House. Zelenska will address the U.S. Congress on July 20.
Photo: Olena Zelenska's Facebook page. pic.twitter.com/4VhFchJFTi
Abi moterys, kurios pirmą kartą buvo susitikusios Rytų Europoje per Motinos dieną, apsikabino, papozavo nuotraukoms ir nuėjo į Baltuosius rūmus, kur administracija informavo O. Zelenską, kaip JAV bando padėti dėl karo psichologiškai ir emociškai kenčiantiems ukrainiečiams.
O. Zelenskos šios savaitės vizitas Vašingtone sulaukia daug dėmesio.
„Labai malonu vėl pasimatyti su jumis“, – sakė J. Biden. Ji prisiminė jų pirmą susitikimą gegužės 8 dieną, surengtą JAV pirmajai poniai lankantys Rytų Europoje ir iš Slovakijos nuvažiavus į Vakarų Ukrainą pasimatyti su O. Zelenska. Tuomet O. Zelenska viešumoje pasirodė pirmą kartą nuo vasario pabaigos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė užpulti Ukrainą.
J. Biden gegužę lankėsi Rumunijoje ir Slovakijoje, siekdama pademonstruoti paramą ukrainiečiams, daugiausia moterims ir vaikams, pabėgusiems į šias šalis po Rusijos invazijos.
08:54 | „Bloomberg“: Europos Sąjunga nori įpareigoti savo nares mažinti dujų vartojimą
Europos Sąjunga svarsto galimybę jau kitą mėnesį savanoriškai 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą valstybėse narėse, baiminantis, kad Rusija gali sumažinti energijos tiekimą, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pagal planą, pavadintą „Saugokime dujas saugesnei žiemai“, Europos Komisija planuoja Bendrijos narėms rekomenduoti veiksmus, apimančius šildymo ir oro kondicionavimo paslaugų mažinimą, taip pat tam tikras rinka pagrįstas priemones.
„Bloomberg“ teigimu, šis planas turėtų būti paviešintas trečiadienį.
„Europos Komisija daro prielaidą, kad Rusija neatnaujins viso tiekimo per dujotiekį „Nord Stream 1“, kuris anksčiau šį mėnesį buvo uždarytas remontui“, – antradienį sakė ES biudžeto komisaras Johannesas Hahnas.
Derybos dėl šio pasiūlymo yra privačios, o planuojamas sprendimas suteiktų komisijai teisę paskelbti perspėjimą konkrečiose šalyse, jei jose kyla didelė dujų pasiūlos trūkumo arba paklausos padidėjimo rizika. Priemonei įgyvendinti reikės valstybių narių pritarimo, kurio komisija galėtų paprašyti jau kitą savaitę per nepaprastąjį energetikos ministrų posėdį.
08:25 | Apšaudžius Nikopolį nukentėjo keturi vaikai
Rusijos karinės pajėgos trečiadienio naktį vėl apšaudė Nikopolio sritį. Apie 30 raketų pataikė į civilių gyvenvietes.
„Preliminariais duomenimis, du žmonės žuvo, devyni buvo sužeisti. Šeši sužeisti ligoninėje, tarp jų keturi vaikai. Jauniausiam sužeistajam tik treji metai“, – sakė Dniepropetrovsko srities gubernatorius Valentinas Rezničenka.
07:53 | JAV Ukrainai suteiks dar daugiau raketų sistemų HIMARS
JAV prezidento Joe Bideno administracija ruošiasi Ukrainai parūpinti papildomas raketų artilerijos sistemas HIMARS ir joms skirtą amuniciją.
Pasak UNIAN korespondento, JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby tai pranešė per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
Jis pabrėžė, kad JAV ir toliau teiks Ukrainai saugumo pagalbą.
„Vėliau šią savaitę [prezidento Joe Bideno] administracija paskelbs kitą ginklų ir įrangos paketą Ukrainai. Tai bus šešioliktas toks paramos skyrimas Ukrainai nuo tada, kai prezidentas pradėjo eiti savo pareigas. Į paketą bus įtraukta ir daugiau itin mobilių modernių raketinių sistemų HIMARS, kurias ukrainiečiai naudoja labai efektyviai“, – sakė R. Kirby.
Jis taip pat sakė, kad naujajame pagalbos pakete Ukrainai bus suteikta sviedinių ir amunicijos daugkartinėms raketų sistemoms.
07:23 | Kremlius gali grįžti prie grasinimo branduoliniais ginklais
JAV Baltiesiems rūmams paskelbus, kad Rusijos Federacija planuoja aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas, JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai įžvelgia pavojų, kad Vladimiras Putinas gali imti mojuoti branduoliniais ginklais.
„Po okupuotų teritorijų aneksijos V. Putinas gali tiesiogiai arba netiesiogiai pareikšti, kad Rusijos doktrina, leidžianti panaudoti branduolinį ginklą Rusijos Federacijos teritorijai apsaugoti, galioja naujai aneksuotoms teritorijoms“, – naujausioje savo ataskaitoje skelbia ISW.
Pasak ekspertų, tokie Kremliaus diktatoriaus veiksmai Ukrainai ir jos partneriams reikštų branduolinę grėsmę, jei Ukraina tęs kontrpuolimą Rusijos okupuotai teritorijai išlaisvinti.
„Šiuo atveju Ukraina ir jos Vakarų partneriai gerokai sutrumpino terminą kontrpuolimui pradėti, kol Kremlius aneksuoja okupuotą teritoriją“, – perspėja analitikai.
Anksčiau Baltieji rūmai pranešė, kad Rusijos Federacija planuoja aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas per plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Kremlius neatskleidė „referendumo“ termino, bet Rusijos marionetės šiose teritorijose teigia, kad jis įvyks vėliau šiais metais, greičiausiai kartu su regioniniais rinkimais Rusijoje“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.
06:48 | Volodymyras Zelenskis tikisi „reikšmingų rezultatų“ Ukrainai po jo žmonos vizito“ į Vašingtoną
Amerikos paramos Ukrainai didinimas, papildoma pagalba siekiant apsaugoti žmones nuo Rusijos teroro, humanitarinių poreikių tenkinimas – visa tai vykstančio Ukrainos pirmosios ponios vizito į JAV uždaviniai.
„Tikiuosi iš šio pirmosios ponios vizito reikšmingų rezultatų Ukrainai bendradarbiaujant su Amerika. Tai dabar svarbu. Jau buvo susitikimai su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, Samantha Power ir kitomis įtakingomis politikėmis, atstovaujančiomis Amerikos vyriausybei ir parlamentinėms struktūroms.
Rytoj Olena kalbės Kongrese – visų ukrainiečių motinų, visų ukrainiečių moterų vardu, ir tai bus svarbus kreipimasis. Ir tikrai tikiu, kad tai išgirs tie, nuo kurių priklauso sprendimų priėmimas JAV“, – savo naktinėje kalboje sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
06:12 | Baltieji rūmai nemato požymių, kad Iranas būtų pardavęs Rusijai bepiločius orlaivius
Jungtinės Valstijos kol kas negavo informacijos, rodančios, kad Rusija įsigijo Irano bepiločių orlaivių, skirtų naudoti kare su Ukraina, antradienį sakė Nacionalinio saugumo tarybos komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.
Anksčiau liepos mėnesį Baltieji rūmai perspėjo, kad Iranas turėtų tiekti Rusijai „šimtus“ bepiločių orlaivių, įskaitant ginklus galinčius naudoti bepiločius orlaivius, skirtus naudoti karui Ukrainoje, ir kad Iranas ruošiasi pradėti mokyti Rusijos pajėgas, kaip juos valdyti dar šį mėnesį.
„Neturime jokių požymių, kad pardavimas iš tikrųjų įvyko. Todėl neturėtume jokių požymių, kad dėl jų buvo rengiami mokymai“, – Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje sakė J. Kirby.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Rusijos karinės pajėgos apšaudė Ukrainos civilių gyvenvietes Odesos ir Kramatorsko miestuose.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Teheraną, į susitikimą su Irano ir Turkijos lyderiais dėl Sirijos, kurį temdo Maskvos karas Ukrainoje, pranešė valstybinė televizija.
► Europos Komisija antradienį pasiūlė skirti 500 mln. eurų finansuoti Europos Sąjungos šalių narių bendriems ginkluotės pirkimams, turintiems papildyti atsargas, išeikvotas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.
► Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį pritarė atleisti Ukrainos nacionalinio saugumo tarnybos SBU vadovą Ivaną Bakanovą ir generalinę prokurorę Iryną Venediktovą.
