Volodymyras Zelenskis pripažino, kad tęsdama kovą su okupantas kiekvieną dieną Ukraina gali prarasti iki 100 karių. Jo komanda teigia, kad jokių diplomatinių derybų nebus, kol Rusija neišves savo okupantų.
Svarbiausi sekmadienio įvykiai:
23:57 | Rusai kaltina, kad juos kaltina...
Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida kaltina Vakarus, esą šie vagia Ukrainos grūdus ir šia vagyste tuo pačiu kaltina rusus. Ką čia bepridursi.
23:40 | Puolė ir prezidento gimtinę
Sekmadienį rusų okupantai bombardavo ir Kryvoj Rog apskritį, iš kurios kilęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pranešama, kad buvo apšaudytos trys apskrities gyvenvietės.
23:25 | Ataka Žytomyro apskrityje
Ukrainos karinės pajėgos patvirtino, kad šalies Žytomyro apskrityje okupantų ataka pareikalavo aukų.
Žuvo mažiausiai vienas civilis gyventojas.
23:03 | Amerikiečiai tieks ginklus Moldovai?
Ukrainos pašonėje esanti Moldova, kurios dalį, vadinamą Padniestre, yra okupavusi Rusija, gali sulaukti reikšmingos pagalbos.
Moldovos sostinėje Kišeniove viešintys JAV kongresmenai žada, kad prireikus jų šalis gali tiekti ginkluotę.
22:44 | Rusai pasirengę derėtis
Ukraina skaičiuoja, kad jau žuvo beveik 30 tūkst. okupantų karių, o rusų puolimas toli gražu neprimena vienos iš galingiausių, kaip ją patys vadina, armijos veiksmų.
Galbūt dėl to Rusijos derybininkai nori grįžti prie taikos derybų su ukrainiečiais.
„Mes pasiruošę tęsti dialogą“, – Baltarusijos nacionalinei televizijai sakė Vladimiras Medinskis, kuris yra Kremliaus paskirtas derybininkas.
22:28 | Okupantų puolimas Donbase
Sekmadienį Rusijos armija apšaudė 45 gyvenvietes rytų Ukrainos Donbaso regione, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.
Donecko apskrityje žuvo mažiausiai 7 civiliai gyventojai, o dar 8 buvo sužeisti.
Pasak pranešimų, ukrainiečiai sėkmingai atrėmė 11 okupantų atakų.
22:21 | Vėl apšaudomas Charkivas
Apskrities vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad sekmadienį Rusijos okupantai vėl atakavo antrą didžiausią Ukrainos miestą.
21:48 | Ukraina neketina derėtis
Gegužės 24 d. bus trys mėnesiai nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pradžios.
Nors daugelis ekspertų prognozavo, kad ukrainiečiai neatsilaikys prieš daug gausesnę ir labiau aprūpintą okupantų armiją, šios prognozės buvo paneigtos karo lauke.
Dabar Ukrainos politinė vadovybė ketina eiti iki galo. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas socialiniame tinkle teigia, kad karas turi baigti visišku Ukrainos teritorinio vientisumo atstatymu.
Cituodama Ukrainos prezidento patarėją Mykchailą Podoliaką, naujienų agentūra „Reuters“ pastebi, kad Ukraina atmeta paliaubas ir bet kokį Rusijos užgrobtų teritorijų pripažinimą.
„Rusų pajėgos turi palikti šalį, tada bus galimos derybos“, – pareiškė patarėjas.
The war must end with the complete restoration of 🇺🇦 territorial integrity and sovereignty. That is, our victory. Our common victory with the civilized world. After all, today 🇺🇦 is defending not itself only. 🇺🇦 today it is the Thermopiles of Europe.
REKLAMA— Andriy Yermak (@AndriyYermak) May 22, 2022
21:35 | Rusų ataka vėl pareikalavo aukų
Sekmadienį per rusų antpuolį Žytomyro apskrities Malyno mieste žuvo mažiausiai vienas žmogus, praneša vietos pareigūnai.
Tačiau, jų teigimu, aukų skaičius gali išaugti, nes šiuo metu valomi pastatų griuvėsiai, po kuriais gali būti žuvusių žmonių.
21:18 | Iš Mariupolio gyventojai deportuojami greičiau
Iš okupantų užgrobto Ukrainos Mariupolio miesto gyventojai vis greičiau deportuojami į Rusijos gilumą.
Apie tai praneša miesto mero patarėjas Petro Andriuščenko, kurį cituoja BBC.
20:40 | Volodymyras Zelenskis įvardijo galimas netektis
Sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas pripažino, kad veikiausiai nuo 50 iki 100 kovotojų kasdien žūsta „pačioje sudėtingiausioje kryptyje“ šalies rytuose.
Patyrę triuškinančią nesėkmę mėgindami užimti didžiuosius Ukrainos miestus, dabar rusų okupantas visas likusias pajėgas koncentravo Ukrainos rytuose, Luhansko ir Donecko apskrityse.
⚡️Zelensky: Ukraine may be losing up to 100 soldiers fighting in the east every day.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 22, 2022
President Volodymyr Zelensky said during a press briefing on May 22 that 50-100 soldiers may be dying every day defending Ukraine in “the most difficult direction,” in the country’s east.
20:18 | JK diplomatė įvertino ukrainietiškų vadovėlių deginimą
Okupuotose teritorijose rusai ėmė deginti Ukrainoje išleistus istorijos vadovėlius. Jungtinės Karalystės ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons aiškiai įvertino tokius veiksmus: „tai nėra denacifikacija, o visiškai priešingai“.
Knygų deginimu pagarsėjo Adolfo Hitlerio naciai, manę geriausiai žinantys, ką žmonės turėtų ir neturėtų skaityti.
Burning Ukrainian history books is not denazification. It is the opposite. #RussianAggression pic.twitter.com/vB1E78A8s0
— Melinda Simmons (@MelSimmonsFCDO) May 21, 2022
19:53 | Dudos pažadas Ukrainai: be jūsų nebus priimti jokie sprendimai
Sekmadienį viešėdamas Kyjive Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patikino ukrainiečius, kad be jų žinios nebus priimti jokie sprendimai, susiję su Rusijos pradėtu karu.
19:30 | Okupantai vadovu paskyrė machinatorių
Kaip praneša Ukrainos žiniasklaida, okupantai užimtame Enerhodaro mieste mero pareigas skyrė Andrejų Ševčiką, tačiau sekmadienį jis kartu su apsaugos darbuotojais buvo sužeistas.
Jį turėtų pavaduoti Ruslanas Kirpičevas, pagarsėjęs įvairiomis machinacijomis.
18:41 | „Aeroflot“ turės ardyti lėktuvus dalimis
Naujienų agentūra „Bloomberg“ kalbinti aviacijos ekspertai prognozuoja, kad dėl Vakarų sankcijų negalinti gauti atsarginių dalių lėktuvams, Rusijos nacionalinis vežėjas „Aeroflot“ bus priverstas ardyti turimus lėktuvus dalimis, kad bent kai kurie iš jų galėtų toliau skristi.
18:23 | Rusai vėl apšaudo
Vietos žiniasklaida praneša, kad sekmadienį po pietų rusų okupantai apšaudė pasienio miesto Černigovo apylinkes.
Teigiama, kad į Ukrainos pusę jie paleido 6 raketas. Apie galimas aukas kol kas nepranešama.
18:12 | Dėl pūvančių kūnų Mariupoliui gresia didžiulė katastrofa
Rusų okupantai ilgas savaites bombardavo Ukrainos uostamiestį Mariupolį šalies rytuose. Per atakas sugriauta per 90 proc. miesto pastatų. Rusų okupantai nužudė tūkstančius civilių miesto gyventojų. Dabar Mariupoliui gresia epidemiologinė ir ekologinė katastrofa.
Lavonų nuodai, susidarantys pūvant negyvėlių kūnams, gali patekti į miesto vandentiekio sistemą.
Apie tai asmeniniame „Telegram“ kanale įspėja Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.
Jos teigimu, per beveik 3 mėnesius, kai miestas buvo užimtas okupantų, dėl nuolatinės grėsmės gyvybei žuvusių gyventojų kūnai buvo užkasami prie pat daugiabučių namų, šalia vandentiekio sistemų.
„Šie kapai visiškai negilūs, jie beveik paviršiuje. Iš naujo paleidus pažeistą vandentiekio sistemą, vanduo išsiliejo ir apsėmė šias stichines kapavietes.
Dėl to kilo didžiulė grėsmė, kad lavoniniai nuodai, bakterijos ir mikroorganizmai pateks į vandentiekio sistemą, o paviršiniais vandenimis – ir į upes ir jūrą“, – komentavo L. Denisova.
Ji atkreipė dėmesį, kad situaciją dar labiau apsunkina tai, kad ir kanalizacijos sistemos ieste yra visiškai sugriautos.
Be kita ko, okupantai visai nesirūpina atliekų tvarkymu mieste. Jos taip pat pūva lauke ir palijus užteršia paviršinius vandenis.
17:21 | Svarbus Vokietijos sprendimas
Vokietija tieks letalinę ginkluotę Ukrainai, taip pat skirs lėšų tokiai ginkluotei įsigyti.
Sekmadienį apie tokį priimtą sprendimą pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
17:02 | Pratęsta karo padėtis
Sekmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karo padėtį šalyje iki rugpjūčio 23 d.
Karo padėtis teisiškai reiškia, kad jos metu galima gyventojų mobilizacija, apribojamos kai kurios jų teisės.
16:56 | Žuvo jaunas futbolininkas
Pranešama, kad karo zonoje tragiškai žuvo Ukrainoje žinomas futbolininkas Olegas Mazuras.
Apie tai praneša Lvivo futbolo asociacija.
16:27 | Nemalonumai per paskutinį skambutį
Rusijos Dagestano respublikoje per paskutinį skambutį vienuoliktokė išdrįso viešai pasisakyti prieš karą.
Dėl to nemalonumų patirs jos tėvai. Pranešama, kad jiems skirta administracinė bauda už neva netinkamą vaiko priežiūrą.
16:17 | Šaldo ukrainiečių viltis dėl ES
Prancūzijos Europos reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali būti įgyvendintas tik po „15 ar 20 metų“.
„Turime būti sąžiningi. Jei sakote, kad Ukraina įstos į ES per šešis mėnesius, metus ar dvejus, tai meluojate, – Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) sakė radijui „Radio J“. – Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tam reikia daug laiko.“
Ukrainoje tęsiantis Rusijos kariniams veiksmams, ši šalis bei dar kelios Rytų partnerystės valstybės pateikė prašymus dėl narystės Europos Sąjungoje, kiek vėliau pranešta, jog Bendrijos šalys sutiko pradėti ilgą Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškų dėl narystės nagrinėjimo procesą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise kandidate į ES, o ne prisijungti prie platesnės „Europos politinės bendruomenės“, kurią siūlo Prancūzija.
15:56 | Rada uždraudė rusiškus ir baltarusiškus vaistus
Sekmadienį Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuriam įsigaliojus į šalį bus draudžiama importuoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintus vaistus.
15:20 | Lenkijos prezidentas lankosi Kyjive
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda apsilankė Ukrainoje. Šios šalies parlamente jis kreipėsi į tautos išrinktuosius.
„Po Bučios, Borodiankos, Mariupolio su Rusija negali būti jokių reikalų „kaip įprasta“, – Ukrainos Radoje kalbėjo A. Duda.
Jam lankantis Kyjeve Rusija paleido kelias raketas į Ukrainos sostinę.
Per kalbą parlamente Kyjive paskelbtas oro pavojus, mat Rusija raketomis apšaudė miestą.
Apie galimas puolimo aukas kol kas nepranešama.
14:57 | Kai kurioms šalims gali pritrūkti maisto
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis apkaltino Rusiją blokuojant 22 milijonų tonų maisto produktų eksportą ir perspėjo, kad jei jūrų uostai ir toliau bus uždaryti, daugelis šalių susidurs su maisto krize.
„Pasaulio bendruomenė turi padėti Ukrainai atverti jūrų uostus, priešingu atveju po energetinės krizės kils ir maisto krizė, su kuria susidurs daug daugiau šalių“, – sakė V. Zelenskis.
14:38 | O. Scholzas išvyko į Afrikos žemyną
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išvyko į Afrikos žemyną, siekdamas nutraukti Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos ir užmegzti santykius su viena iš valstybių dėl dujų tranzito, rašo „The Guardian“.
Teigiama, kad pirmoji O. Scholzo išvykos stotelė – Senegalas, kuris turi milijardus kubinių metrų dujų atsargų. Viliamasi, kad ši šalis galėtų tapti pagrindiniu dujų tiekėju.
14:05 | Ukraina turi nuspręsti dėl savo ateities
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį vizito metu Kyjive sakė, kad Ukraina pati turi nuspręsti savo ateitį.
„Pasigirdo nerimą keliančių balsų, kurie sako, kad Ukraina turėtų pasiduoti Putino reikalavimams. Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities“, – sakė jis.
Prezydent @AndrzejDuda przed wystąpieniem w Radzie Najwyższej Ukrainy 🇵🇱🇺🇦 pic.twitter.com/tCZfhPFvkO
— Kancelaria Prezydenta (@prezydentpl) May 22, 2022
13:10 | J. Bidenas apsilankė Azijos regione
JAV prezidentas Joe Bidenas lankėsi Seule, o vėliau išvyko į Japoniją. Tai pirmasis prezidento vizitas Azijos regione, rašo portalas „Sky News“.
Vizito metu prezidentas didžiausią dėmesį skyrė demokratų sutelkimui, kad politinės jėgos, bedradarbiaudamos tarpusavyje, galėtų atremti didėjančią Kinijos įtaką ir daryti spaudimą Rusijai dėl jos pradėtos invazijos Ukrainoje.
12:55 | Paviešino, kaip vyksta Rusijos invazija Ukrainos teritorijoje
JK žvalgyba paviešino žemėlapį, kuriame matyti, kaip Rusijos okupantai vykdo karinę invaziją Ukrainos teritorijoje.
The illegal and unprovoked invasion of Ukraine is continuing.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 22, 2022
The map below is the latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 22 May 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/ADtzxj3fKp
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/Df2mckaMNh
12:03 | PSO tarptautiniame susitikime karas Ukrainoje gali nustelbti pandemijos klausimus
Pasaulio sveikatos organizacijai sekmadienį pradedant savo pagrindinį metinį susitikimą, Ukrainos karo klausimas gali užtemdyti pastangas dėl kitų sveikatos krizių ir reformų plano siekiant ateityje užkirsti kelią pandemijoms.
Jungtinių Tautų sveikatos agentūra savo 75-ąją Pasaulio sveikatos asamblėją pradės sekmadienį po pietų, suburdama 194 šalis nares į pirmą didele dalimi nevirtualų susitikimą nuo COVID-19 atsiradimo 2019 metų pabaigoje.
Darbotvarkėje akcentuojama tebesitęsianti COVID-19 krizė ir tai, kaip ateityje užkirsti kelią kitoms pandemijoms.
Tačiau dėmesio centre tikriausiai atsidurs karas Ukrainoje ir priekaištai Rusijai dėl jos invazijos.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Asamblėjos metu pateiks rezoliuciją, kuria griežtai smerkiama Rusijos invazija, ypač daugiau kaip 200 jos atakų prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemos objektus, įskaitant ligonines ir greitosios pagalbos automobilius.
Taip pat turi būti išreikštas nerimas dėl „sveikatos kritiškos padėties Ukrainoje“, akcentuoti sunkūs jos padariniai užsienyje, tarp jų – grūdų eksporto sutrikdymo poveikis, didinantis pasaulinę maisto saugumo krizę.
„Karas Ukrainoje daro sisteminį poveikį tarptautinėms organizacijoms“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas. Jis atkreipė dėmesį į „reikšmingą laiką, [skiriamą] aiškinantis pasekmes sveikatai Ukrainoje, Europoje ir pasaulyje“.
Rusija dėl savo invazijos šalinama iš įvairių tarptautinių institucijų, tačiau Pasaulio sveikatos asamblėjoje tokių sankcijų nenumatoma.
„Nėra raginimų juos išmesti“, – AFP sakė vienas Vakarų diplomatas. Jis pripažino, kad pagal PSO taisykles galimos sankcijos yra „labai silpnos“.
Tuo metu Maskva kategoriškai atmetė gandus, kad rusai planuoja trauktis iš PSO, ir penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ tvirtino, kad tokios kalbos „paprasčiausiai nėra teisingos“.
11:45 | Įvardijo pagrindinį rusų taikinį
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija pranešė, kad vienas iš pagrindinių Rusijos taikinių – Severodonecko miestas, esantis rytiniame Luhansko regione. Šioje teritorijoje okupantai dislokuoja tankus „terminatorius“.
„Terminatoriais“ vadinami BMP-T tipo tankai yra pagalbinė karinė technika, kuri buvo dislokuota Donbaso puolimo Severodonetsko srityje.
Rusija sukūrė „Terminator“ po to, kai pastebėjo, kad yra būtina speciali apsauga pagrindiniams mūšio tankams, kuriuos ji naudojo Afganistano ir Čečėnijos karų metu.
Ši karinė technika taip pat buvo naudojama ir tada, kai okupantai puolė Kyjivą vasario pradžioje.
Visgi kiek vėliau Ukrainos karinės pajėgos pranešė, kad, nepaisant okupantų bandymų prasiveržti į Severodonecką, šalies gynėjams pavyko apginti savo teritoriją.
11:19 | Okupantai pražudė 3 civilius
Praėjusią naktį Rusijos kariai apšaudė Bilozerkos kaimą, esantį Chersono regione, pietų Ukrainoje, žuvo trys žmonės, pranešė „The Independent“.
Gyventojai teigė, kad išgirdo du smūgius, taip pat patvirtino, kad po smūgio buvo pažeisti dujų vamzdžiai.
Tiesa, kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek iš viso buvo sužeista žmonių.
10:52 | Rusija paleido raketas į Zaporožės sritį
Rusijos kariai paleido raketas į Ukrainos Zaporožės sritį, Vilniansko rajono kaime, apie tai sekmadienį „Telegram“ tinkle pranešė regiono administracijos atstovai.
Teigiama, kad per ataką galėjo būti aukų, tačiau sužeistųjų skaičius dar tikslinamas.
10:34 | V. Zelenskis: tolimesnės sankcijos Rusijai turi būti įvestos greičiau
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, šeštadienį kalbėdamas su Italijos premjeru Mario Draghi, aptarė situaciją Ukrainoje.
Pokalbio metu V. Zelenskis išsakė pastebėjimą, kad naujos sankcijos Rusijai turėtų būti įvestos kur kas greičiau.
„Sutarėme, kad šeštasis sankcijų paketas Rusijai turėtų būti paspartintas. Esu dėkingas Italijai už jos paramą mūsų kelyje į Europos Sąjungą“, – teigė prezidentas.
10.01 | Per Ukrainą teka rusiškos dujos
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pranešė, kad dujos Europai ir toliau tiekiamos per Ukrainą. Teigiama, kad šeštadienį iš viso buvo perduota 45,9 mln. kubinių metrų dujų, sekmadienį – 44,7 mln. kubinių metrų.
09:30 | Mariupolis atsidūrė ant infekcinių ligų protrūkio slenksčio
Mariupolio meras Vadimas Boičenka „Telegram“ teigė, kad vasarą kilusios liūtys gali užteršti geriamo vandens telkinius, todėl paragino Rusijos karines pajėgas leisti gyventojams saugiai palikti miestą, rašo „Sky News“.
„Be humanitarinės katastrofos, kuri kilo dėl Rusijos okupantų ir taip pat kolaborantų, miestas atsidūrė ant infekcinių ligų protrūkio slenksčio“, – kalbėjo jis.
Šie pareiškimai buvo išsakyti po to, kai Rusija kiek anksčiau šią savaitę pareiškė, kad rusų okupantai galutinai perėmė Mariupolio kontrolę.
08:53 | A. Duda atvyko į Ukrainą
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį atvyko į Ukrainą, nors apie vizitą iš anksto nebuvo pranešta, rašo portalas „Sky News“.
Lenkija jau nuo karo pradžios remia Ukrainą ir palaiko ne tik diplomatiniais klausimais dėl įstojimo į Europos Sąjungą, bet ir perduodant reikalingą karinę techniką, sprendžiant verslo klausimus dėl grūdų eksporto į užsienio rinką.
08:27 | Baltijos šalys sustabdė rusiškos elektros importą
Elektros energijos biržos operatorei „Nord Pool“ nustojus prekiauti rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“, Lietuvoje sekmadienį sustabdytas šios elektros energijos importas.
Tai reiškia, kad Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, importas iš minėtų šalių pernai sudarė viso 83 proc. viso šalies elektros importo, o rusiškos elektros įsigijimas šalyje pastaraisiais metais mažėjo.
Nuo 2020 metų lapkričio pradžios taip pat yra sustabdyti komerciniai srautai su Baltarusija per Lietuvos turimas jungtis.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos įmonės taip pat jau yra atsisakiusios rusiškos naftos ir gamtinių dujų importo.
07:55 | Rusijos susisiekimo ministras: Vakarų sankcijos sukėlė logistinių problemų
Rusijos susisiekimo ministras Vitalijus Saveljevas gegužės 21 dieną žurnalistams teigė, kad Vakarų sankcijos privertė „ieškoti naujų logistikos koridorių“, pranešė Rusijos žiniasklaida „Meduza“.
07:20 | Rusija Belgorodo srityje dislokuoja raketų paleidimo įrenginius „Iskander“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusija dislokavo trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemų paleidimo įrenginius „Iskander-M“ Belgorodo srityje, už maždaug 32 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
⚡️General Staff: Russia deploys Iskander missile launchers to Belgorod Oblast.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 22, 2022
The General Staff of Ukraine's Armed Forces said Russia deployed Iskander-M short-range ballistic missile system launchers to Russia’s Belgorod Oblast, less than 20 miles from the Ukrainian border.
06:57 | Taikos derybos galėtų būti atnaujintos
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kalbėdamas su žurnalistais, teigė, kad derybos su Rusijos galėtų būti atnaujintos, rašo „The Guardian“.
„Kokiu būdu [vyks derybos], aš nežinau. Tačiau kare ir toliau bus liejamas kraujas, vyks susirėmimai, tačiau kovos gali būti nutrauktos tik diplomatiniu keliu“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak Rusijos naujienų agentūrų, paskutinės diskusijos tarp abiejų Rusijos ir Ukrainos įvyko balandžio 22 d.
06:44 | Zelenskis: padėtis Donbase „labai sudėtinga“
V. Zelenskis pranešė, kad Rusijos kariuomenė ir toliau stengiasi veržtis į Slovjanską bei Severodonetską, tačiau Ukrainos pajėgos stabdo okupantų puolimą.
06:36 | Okupantai sunaikino beveik 2 tūkst. švietimo įstaigų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad rusų okupantai nuo invazijos pradžios sunaikino 1873 švietimo įstaigas.
„Tai didžiulis nuostolių mastas“, – kalbėjo prezidentas
06:23 | Rusija ruošiasi sustiprinti pajėgas Charkivo srityje
JAV įsikūręs Karo studijų institutas skelbia, kad Rusijos kariuomenė greičiausiai bandys užkirsti kelią tolesniam Ukrainos pajėgų veržimuisi prie sienos su Rusija Charkivo srityje, be to, ir aktyviai bandys apsupti ir užimti Severodonetską.
The ISW in its latest update said Russian troops will likely attempt to prevent further Ukrainian advances toward the border with Russia in Kharkiv Oblast and continue to intensify efforts to encircle and capture Sievierodonetsk.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 22, 2022
06:18 | Ukrainoje apsilankė Portugalijos premjeras
Ukrainoje, Irpinės mieste, kurį smarkiai suniokojo Rusijos okupantai, apsilankė Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa.
Kiek vėliau Portugalija pranešė, kad karo nuniokotai Ukrainai skirs 250 mln. eurų vertės pagalbą.
The Prime Minister of #Portugal, Antonio Costa, visited #Irpen. pic.twitter.com/NZRiw6Ao2X
— NEXTA (@nexta_tv) May 21, 2022
06:05 | Rusija paskelbė „juodąjį sąrašą“
Rusijos užsienio reikalų ministerija uždraudė JAV prezidentui Joe Bidenui, jo sūnui ir „Meta“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui atvykti į Rusiją, skelbia „Nexta“.
Išleistame „juodajame sąraše“ iš viso Rusija įtraukė 963 žmones, susijusius su JAV politika ir verslu.
The Russian Foreign Ministry banned U.S. President Joe Biden, his son Hunter, and Meta founder Mark Zuckerberg from entering #Russia.
— NEXTA (@nexta_tv) May 21, 2022
The full "black list" contains 963 people associated with U.S. politics and business. pic.twitter.com/fLAV5or7b1
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
- Rusijos pajėgos apšaudė daugiau nei 40 gyvenviečių Donecko ir Luhansko srityse, sunaikino ir apgadino daugiau nei 30 jų civilinių objektų: 13 gyvenamųjų pastatų, 4 gamyklas, tyrimų ir gamybos įstaigą, užsienio kalbų institutą, geležinkelio stotį, muzikos centrą, mokyklą, du priešgaisrinius gelbėjimo padalinius ir kt., praneša Unian. Dėl šių išpuolių vien Donecko srityje žuvo mažiausiai 7 civiliai, dar 7 buvo sužeisti;
- Rusijos derybininkas Leonidas Sluckis pareiškė, kad Rusija svarstys galimybę Ukrainos karius, kuriuos Rusija paėmė į karo belaisvius Mariupolyje, iškeisti į prokremlišką įstatymų leidėją Viktorą Medvedčuką;
- Ingušijos respublikos žiniasklaida skelbia, kad Ukrainoje naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo nukautas Rusijos karininkas, oro desanto šturmo kuopos vadas kapitonas Adamas Chamchojevas. Žiniasklaidos teigimu, tai – Rusijos gynybos viceministro sūnėnas;
- „The New York Times“ šią savaitę paskelbus tyrimą apie civilių gyventojų egzekucijas Ukrainos mieste Bučoje, žiniasklaidai pavyko atpažinti vieną iš skerdikų. Teigiama, kad tai 37-erių rusų karys Čingizas Atantajevas;
- Charkivo srities policija praneša srities Zaločevskio rajone radusi Rusijos karių kapaviečių. Teigiama, kad tarp užkastų rusų karių kūnų – ir vienas jų pulkininkų leitenantų;
- JAV prezidentas pasirašė 40 mlrd. pagalbos Ukrainai projekto įstatymą;
-
Karas Ukrainoje gali būti užbaigtas tik diplomatija, šeštadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjivo ir Maskvos deryboms tebesant aklavietėje.
