Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad bedarbių skaičius nemažėja, o kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Ekspertų teigimu, ši paradoksali padėtis verslininkus vėl skatins darbo jėgos ieškoti kitose šalyse.
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė sako, kad Lietuva – tik baltas popieriaus lapas, šalies būklę palyginus su senosiomis ES šalimis.
– Iš kokių šalių daugiausia atvyksta imigrantų?
– Šiuo metu didelių pokyčių nėra. 2008 metais tokių prašymų gyventi laikinai buvo daugiausia – apie 16 tūkst. Kas metus laikinąjį leidimą reikia atnaujinti ir po penkerių metų suteikiama teisė gyventi šalyje nuolatos. Šiuo metu Lietuvoje yra 31–32 tūkst. žmonių, kurie turi leidimą nuolat gyventi. Gavus leidimą suteikiama teisė dalyvauti savivaldos rinkimuose.
– Dėl kokių priežasčių teikiami prašymai?
–Daugiausia atvyksta iš šalių kaimynių. Iš Rusijos piliečių prašymų gauta 1 600, iš Ukrainos – 1 000, iš Kinijos – 256, JAV – 200, Indijos – 180. Prognozuojama, kad šiemet prašymų laikinai gyventi gali būti apie 10 tūkst. Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta apie trylika pagrindų atvykti į Lietuvą. Bet populiariausi – šeimų susijungimas, darbas, mokslai.
2008 metais iš 16 tūkst. beveik 10 tūkst. atvyko dirbti. Dabar, palyginti su 2008 metais, nėra nė pustrečio tūkstančio prašymų.
– Kiek ir kokių specialistų Lietuvai trūksta?
– Socialinės apsaugos ir darbo ministras leidžia sąrašą specialybių, kurių labiausiai trūksta. 2008 metais tokių buvo 100, šiemet – 6. Keturių specialybių darbuotojų trūksta Klaipėdos kraštui – laivų suvirintojų, inžinierių. Visai Lietuvai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų ir virėjų.
Darbui laivuose specialistų buvo ieškoma iš pradžių buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, nes mūsų suvirintojai jau buvo išvykę. Bet ir ten šuliniui išsekus darbuotojų vežama iš Honkongo.
– Kiek užsieniečių gyvena ES?
– ES populiacija – 501 mln. gyventojų, 6,4 proc. gyventojų nėra iš ES. Daugiau nei 5 mln. – iš Afrikos, 4 mln. – iš Azijos, 3,3 mln. – iš Amerikos. Kiekvienais metais į ES atvyksta apie 1,5–2 mln. trečiųjų šalių piliečių. ES prieaugis – 1,8 mln., bet 80 proc. prieaugio yra trečiųjų šalių piliečiai.
– Ar valstybė turi kokią nors naudą iš imigracijos?
– Darbdaviui gerai, nes jis išsprendžia savo problemą, bet tai gali pakenkti visai valstybei. Geriausia, kai randamas aukso trikampis – ir valstybei, ir darbdaviui, ir atvykusiam darbuotojui nauda. Lietuvoje tuoj nebus mokesčių mokėtojų. Daug geriau yra turėti savus darbuotojus.
Pavyzdžiui, Izraelyje ir Honkonge darbdavys už atsivežtą darbuotoją sumoka užstatą. Valstybė naudoja šias lėšas žmogui integruoti. Išvykus darbuotojui, pinigai gražinami darbdaviui.
– Imigracija turėtų būti kaip vaistas. Jei vaisto duodi per daug, vienoje vietoje pagydo, bet kitoje nugydo. Vokietija jau kalba, kad nepavyko integracijos procesai. Angela Merkel pakėlė rankas ir pasakė „blogai“. O aš sakau, kad gali būti ir gerai. Pažiūrėkite į totorius ir karaimus. Bet tam reikėjo 600 metų.
– Bet juk šiuo metu Lietuvai darbo jėgos netrūksta?
– Jei atlyginimai nedidės, žmonių trūko ir trūks. Jokios kitos šalies piliečiai taip neemigruoja, kaip lietuviai. Keistai skamba, kad lietuvių tauta – viena labiausiai išsilavinusių pasaulyje, o paskui tokiam vienam iš labiausiai išsilavinusių žmonių nėra darbo savo šalyje. Žmonės jau nuo antro kurso būna ragavę darbo, turi įgūdžių, o vėliau jiems to darbo nebėra. Dar nebuvo tokios kartos, kuri nesugebėtų dirbti. Gal jaunas žmogus veržiasi įrodyti savo vertę... Bet negi reikia tik vykdančių, o ne mąstančių?
– Gal nėra blogai, kad vieni išvyksta, o kiti atvyksta?
– Gerai, bet svarbiausia, kad atvykėliai čia būtų laikinai. Ar normalu, kad 0,5 mln. tautiečių yra už Lietuvos ribų, kitos šalies tokios būklės nežinau. Manau, lietuviai turi gyventi Lietuvoje. Laisvas asmenų judėjimas priimtas ne tam, kad emigruotum, o kad vyktum pasimokyti, padirbėti ir grįžti į savo šalį.
