Ką tik iš kelionės po Baltijos šalis grįžęs senatorius Gynybos komiteto pirmininkas Johnas McCainas paklausė, ar J.Mattisas sutinkąs, kad JAV pajėgos būtų dislokuotos tose šalyse.
„Aš ką tik sugrįžau iš kelionės po Baltijos šalis, Gruziją ir Ukrainą. Jose nepaprastai nerimaujama dėl mūsų įsipareigojimų joms“, – paklausė J.McCainas.
„Vienas mūsų pagrindinių prioritetų yra, kad Baltijos šalyse būtų nuolatinis JAV buvimas. Ne bazė, o ... buvimas. Ar jūs sutinkate su tuo?“ – dar paklausė jis.
Iš pradžių J.Mattisas, garsėjantis išsisukinėjimu atsakyti į klausimus, ir dabar pasakė, kad norėtų susėsti su naująją saugumo komanda ir suformuoti „nuoseklią strategiją“.
Bet prispaustas senatoriaus J.McCaino, atsakė: „Taip, pone“.
Senato Ginkluotųjų tarnybų komitete per patvirtinimo į gynybos sekretoriaus pareigas apklausą J.Mattisas buvo paklaustas, kokias matąs pokario tvarkai pasaulyje kylančias grėsmes.
Jis pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „mėgina suardyti NATO“, kad Kinija trikdo santykių su kaimynėmis pasitikėjimą.
„Manau, kad (ši tvarka) patiria didžiausią ataką nuo Antrojo pasaulinio karo, pone; ir būtent iš Rusijos, teroristinių grupuočių ir to ką daro Kinija Pietų Kinijos jūroje“, – atsakė J.Mattisas .
„Rusija kelia didelį susirūpinimą keliais frontais, o Kinija trikdo pasitikėjimą jos (Rusijos) pakraščiais“, – pridūrė jis.
Kinijos karinė plėtra Pietų Kinijos jūroje kelia įtampą santykiuose su to regiono kaimynėmis ir JAV. Amerikiečių įstatymų leidėjams nerimą kelia ir V.Putino veiksmai Sirijoje, Kryme ir kitur.
„Tiesiog dabar svarbiausia yra, kad mes pripažintume tikrovę, kaip elgtis su p.Putinu, pripažintume, kad jis mėgina suardyti Šiaurės Atlanto aljansą“, – kalbėjo jis Senate.
Mes turime žengti „diplomatinius, ekonominius, karinius ir aljanso žingsnius, veikti kartu su mūsų sąjungininkais, kad apgintume save ten, kur reikia“, sakė J.Mattisas.
Jo požiūris į Rusiją skiriasi nuo D.Trumpo, kuris vis neužmiršta pagirti V.Putino lyderio savybių ir linkęs siekti glaudesnių ryšių su Maskva.
„Istorija nėra koks nors suvaržymas..., bet laikotarpių, kai mes stengėmės elgtis palankiai Rusijai, sąrašas yra ilgas, o sėkmių sąrašas yra trumpas šiuo atžvilgiu“, – pažymėjo J.Mattisas.
Apie Kiniją savo raštiškame liudijime J.Mattisas nurodo, kad JAV turėtų mėginti bendrauti ir bendradarbiauti su Kinija, kur įmanoma, „bet taip pat turi būti pasirengusios prieštarauti netinkamam elgesiui, jeigu Kinija imtųsi veikt prieš mūsų interesus“
Civilinė kontrolė
Galintis tapti pirmuoju nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio karjeros kariškiu, vadovausiančiu Pentagonui, J.Mattisas ketvirtadienį pareiškė nematąs problemos, kad teks laikytis tradicinio civilinio vadovavimo kariškiams.
Savo parengtame liudijime Senato Ginkluotųjų tarnybų komitetui J.Mattisas sako suprantąs, kad būti civiliniu Gynybos departamento vadovu bus kitaip „ir esme, ir turiniu“ negu per keturis dešimtmečius tarnybos su karine uniforma.
„Mūsų kariškių vieningumo dvasia (esprit-de-corps), „bus padaryta“ (can-do) dvasia ir pavaldumas civilinei vadovybei mažina kariškių polinkį ir galią kritikuoti ar prieštarauti politikai, kuria galiausiai įsakoma vykdyti“, – sakė J.Mattisas.
Civilinę kontrolę jis pavadino „pamatiniu Amerikos karinės tradicijos principu“.
66-erių J.Mattisas iš karinės tarnybos pasitraukė 2013 metais, būdamas JAV centrinės vadavietės (SENTCOM) viršininku; ši vadavietė prižiūri JAV karinių pajėgų operacijas Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje.
Jis garsėja griežtu požiūriu į Iraną. J. Mattisas, Teheraną laikantis grėsme Artimuosiuose Rytuose, dirbs su prezidentu Donaldu Trumpu, pažadėjusiu griežtinti JAV politiką Ira ano atžvilgiu. Dėl to gali būti įvairiausių pasekmių, nes naujoji administracija linkusi modifikuoti 2015 metų sutartį su Iranu, keisti Amerikos požiūrį į Artimuosius Rytus, kai JAV sąjungininkės skundžiasi prezidentu Baracku Obama, jog šis per daug nuolaidžiavęs Teheranui.
Ankstesnis karjeros kariškis JAV gynybos sekretoriaus poste buvo George'as Marshallas 1950-1951 metais.
