„Žiūrėkit, kad nebūtų „parvežta saulė, kaip 1940 metais“, - sako buvęs krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas, komentuodamas Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politiką krašto apsaugos srityje.
Buvęs Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas J. Olekas, šaipydamasis iš dabartinės ministrės, TS-LKD atstovės Rasos Juknevičienės pareikštų nuogąstavimų, jog šalis tuoj nebebus pajėgi gintis dėl mažėjančio finansavimo, sakė manąs, kad šiai vyriausybei krašto gynyba išvis neišsprendžiama problema. „Vyriausybė ir ministerijos vadovybė pridarė daugybę klaidų. Sumažintas finansavimas, nesuformuojamas rezervas. Mūsų laikais, 2008 metais, buvo sudaryta galimybė į tarnybą ateiti profesionaliems 800-900 karių. Per praėjusius ir šiuos metus šis skaičius krito iki 100-150. Vasaros stovyklose 2008 metais buvo apie 5000 šaulių. Liko apie 1000. Kas rinksis kario profesiją, jei konservatoriai suluošino karo akademiją pabaigusių karininkų likimus, neimdami jų į tarnybą, nes, esą, taupo. Net tų, kurie turėjo apdovanojimų? Mes buvome sumažinę ruošiamų žmonių skaičių, bet tarnybą pasiūlėme visiems“, - portalui „Balsas.lt" teigė jis.
J. Olekas teigė nė nežinąs, ką darys minėti kariūnai, jis neatmetė, kad, galbūt, bandys samdytis Prancūzijos svetimšalių legionui ar panašioms įstaigoms. „Galimas ir toks variantas, jei Tėvynė, o tiksliau – ją valdantys konservatoriai – taip padarė“, - aiškino politikas.
Jis taip pat pabrėžė galįs tik įsivaizduoti, kaip pasielgtų dabartinė ministrė, jei jo laikais būtų užsiminta apie karinį bendradarbiavimą su Baltarusija, kurį R. Juknevičienė neseniai viešai pareiškė stiprinsianti. „Bet koks judesys į Rusijos ar Baltarusijos pusę buvo priimamas lyg gulantis ant bėgių priešais garvežį. O dabar kas? Patys konservatoriai elgiasi visai kitaip. Žiūrėkit, kad nebūtų „parvežta saulė, kaip 1940 metais“, - perspėjo J. Olekas, prisimindamas sovietinę Lietuvos okupaciją.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas J. Oleko pasisakymą dėl „parvežtos saulės“ įvertino kaip „politikos darymą tuščioje vietoje“. A. Anušauskas nenorėjo sureikšminti pareiškimų dėl karinio bendradarbiavimo su Baltarusija, tačiau teigė, kad kalbėtis su kaimynais reikia ir karinėje srityje. „Mes esam NATO nariai, pas mus kiti interesai ir kitos galimybės, tą patį pasakytų ir Baltarusija. Bet kalbėtis reikia. NATO bendrauja su Rusija – tam yra specialus formatas, manau, kad tai irgi reikalingas dalykas siekiant išvengti konfliktų“, - kalbėjo NSGK pirmininkas.
Komentuodamas profesionalių karių skaičiaus mažėjimą, A. Anušauskas teigė, jog ši problema nebūtų tokia skaudi, jei šauktinių kariuomenės atsisakymas būtų vykdytas numačius pereinamuosius etapus. Seimo nario nuomone, pakeitimai padarė žalą kariuomenei, o klaidoms atitaisyti reikia laiko. Karo akademijoje rengiamų kariūnų skaičius taip pat turėtų būti nuolat peržiūrimas, kad būtų išspręsta problema dėl tarnybos pasiūlymo negavusių kariūnų. „Turi būti paskaičiuota, kaip rotuosis karininkai, kad jų skaičius būtų subalansuotas“, - kalbėjo A. Anušauskas.
