krašto gynyba

Aiškėja, kas galėtų būti kariuomenės vado Valdemaro Rupšio įpėdinis. Ekspertai vardina būtinas asmens savybes, tai – profesionalumas, vadovavimo didžiausiems daliniams Lietuvoje patirtis, gebėjimas numatyti technologinius karybos pokyčius ir t.t. Tačiau pabrėžia, kad didžiausias trūkumas – tai, jog nei vienas iš kandidatų neturi tikro karo patirties.

Ilgus metus politikoje besisukanti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė neretai sulaukia kritikos, kad renkasi lengviausią ir patogiausią kelią – dirba Europos Parlamente ir nepaiso rinkėjų lūkesčių pamatyti ją prezidento ar ministro pirmininko kėdėje.

Vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ paviešinus nutekintą informaciją dėl to, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvai kelia didelius finansinius iššūkius, prezidentas Gitanas Nausėda patikino, jog finansinio pobūdžio trikdžių dėl to tikrai nekils. Išskirtiniame interviu G. Nausėda teigė, kad kitąmet turėsime galimybę pasiskolinti kelis šimtus milijonų eurų gynybai bei užsiminė apie gynybos mokestį. Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kviečia kitas politines partijas susitarti dėl visuotinio jaunuolių šaukimo į kariuomenę. Nuotaikos Seime šiuo klausimu įvairios – opozicija sako, kad tai priešrinkiminiai žaidimai, skepsio netrūksta ir liberalų bei laisviečių gretose. O premjerė Ingrida Šimonytė atvira – visuotinis šaukimas reiškia ir naujus mokesčius žmonėms. Pernai liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio metinių dieną, partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos.

Gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 metais, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Taip, mes galime kalbėti apie 2025-uosius, tame tarpe ir gynybos mokestį, bet pirmiausia turime išnaudoti tas galimybes, kurias suteikia skolinimasis“, – Taline BNS pirmadienį sakė šalies vadovas. Vis tik jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia sutarti, kad toks mokestis apskritai yra reikalingas.

Rusijos plataus masto invazija trunka daugiau nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų.

Vieniems svarbiausių šalies politikų kalbant, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus, valdantieji veiksmų nesiima ir biudžeto keisti neketina. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad kol kas valdžios elitas nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės ir gynybai ruošiasi per lėtai ir neužtikrintai. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvos aukščiausi politikai, skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Atsargos karininkas Gintaras Ažubalis laiko tai klaida ir skatina savęs neapgaudinėti, nes netikėto puolimo atveju, šiuo metu vieni neapsigintume.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. Ar reikėtų įvesti naują mokestį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Lietuvos politikoje vis dar verda debatai, kiek turėtume skirti lėšų šalies gynybai. Dalis karo ekspertų tuo stebisi sako, kad jau iššvaistėme daug brangaus laiko, išsikeldami tikslus, kurių nesugebame įgyvendinti, o kalbų vis daugėja, o apčiuopiamų darbų – ne. Apie šią keblią situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ne vienas aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ėjęs, šalies atstovu prie NATO buvęs atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. „Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Antradienį Seimas galutinai apsisprendė – patvirtino piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Gyventojai bus ruošiami priešintis prieš Lietuvą nukreiptai agresijai ir okupacijai. Absoliuti dauguma parlamentarų balsavo „už“ projekto įtvirtinimą – 114 iš 115. Vienas Seimo narys susilaikė, o balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Projekte numatyta, kad pilietinis ugdymas taps švietimo dalimi.

Birželį 10-yje šalies mokyklų devintokams vyks pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai yra bandomieji kursai, po kurių dar bus diskutuojama su savivaldybėmis ir mokyklomis apie tai, kaip jie pasisekė. Tiesa, ateityje, jos teigimu, toks kursas turėtų tapti integralia ugdymo programų dalimi.

Lietuva bando išmokti Ukrainos karo pamokas ir įtraukti civilius gyventojus į krašto gynybą. Tiesa, ministerija kol kas daugiau dėmesio skirti nori neginkluotam pasipriešinimui, o netrukus gali atsirasti ir specialios programos mokyklose. Tačiau dėmesio ir įtraukimo pasigenda ginklų savininkai: sako, nors dalis jų ir nėra kariai ar šauliai, bet taip pat norėtų ginklu pastoti kelią užpuolikams.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS – tokio pirkinio Lietuvos kariuomenės istorijoje dar nebuvo. Tiesa, kol kas dėl šios ginkluotės dar vyksta derybos, bet skelbiama, kad pirkiniui ketinama išleisti daugiau negu 100 milijonų eurų.

Diskutuodami Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime kariškiai atskleidė, kad šiuo metu daugiausia problemų kyla ne dėl trūkstančios ginkluotės, bet dėl žinių trūkumo, kam ji iš vis reikalinga. Dėl to kyla ir pačių mokesčių mokėtojų nepasitenkinimas. Neneigiama, kad apranga, ginkluotė turi didelę reikšmę, tačiau visuomenei derėtų suprasti, kad tai būti kariuomenei, sako dr. Gintautas Surgailis. „Dabar skiriamas didžiausias dėmesys prieštankinei ir priešlėktuvinei ginkluotei.

 Aštrūs pastarojo laikmečio geopolitiniai pokyčiai ne vieną mūsų privertė permąstyti valstybės saugumo ir ateities klausimus. Taip pat — žmonių gerovės problemas. Aišku viena — tik sąmoningi, oriai besijaučiantys, savo darbo ir pastangų įvertinimą matantys piliečiai gins savo kraštą. Aišku dar ir tai, kad tik stipri ekonomika leis turėti modernias ir efektyvias gynybos priemones. Tačiau vien tik to potencialių oponentų atgrasymui neužtenka.

 Baltijos šalims yra iškilusi reali grėsmė, ir jos turi ruoštis karinio konflikto metu savarankiškai atsilaikyti bent tris paras, kol į pagalbą atvyktų NATO sąjungininkai. Tai Kaune trečiadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, užsienio žurnalistų paklausta apie privalomosios karo tarnybos grąžinimą. „Turėjome šauktinius iki 2008 metų ir manėme, kad to daugiau niekada nebereikės.

 Kiek lietuvių eitų ginti tėvynės kilus karui? Sociologai į šį klausimą atsakė labai tiksliai, tačiau vargu ar kas nors žino tikrą atsakymą. Karo grėsmė reali Nors gyvenimas šalia nuolat keistus sapnus sapnuojančio milžino niekada nebūdavo ramus, šiemet turbūt pirmą kartą per visus nepriklausomybės metus Lietuvos gyventojai pajuto, kad karo grėsmė mūsų valstybei yra visiškai reali.

 Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto apsaugą rodo, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų kilus karui patys eitų ginti šalies. Beveik tokia pati dalis apklaustųjų nurodė, kad prasidėjus karui savo šalies negintų. Tyrime, kurį Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį atliko tyrimų centras „Vilmorus“, daugiau kaip 34 proc.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka teigia, kad NATO supranta savo misiją ir yra pasirengusi ginti Aljanso nares, tačiau ir pačios šalys narės turi būti pasirengusios apsiginti, nes „kol NATO ateis, gali būti per vėlu“.  Vien laukti NATO pagalbos neužtenka „Po Baracko Obamos vizito į Taliną ir NATO viršūnių susitikimo tapo aišku, kad NATO supranta savo misiją savo narių atžvilgiu“, – sakė jis, apžvelgdamas geopolitinę situaciją ir dalydamasis mintimis apie t...

Kiekvienais metais Seimas priima vieną svarbiausių krašto gynybai įstatymą, kuriuo nustato, kokio dydžio kariuomenė bus artimiausiais metais ir kokios jos tolimesnio vystymo perspektyvos. Šiuo įstatymu taip pat nustatomos karininkų ir eilinių karių proporcijos, numatoma, kokio dydžio rezervą numatoma rengti ir kokia numatoma Lietuvos kariuomenės struktūra.

„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.

„Žiūrėkit, kad nebūtų „parvežta saulė, kaip 1940 metais“, - sako buvęs krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas, komentuodamas Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politiką krašto apsaugos srityje.