Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. Eur.
KAM naujienų agentūrą BNS informavo, kad vienai baterijai planuojama įsigyti du paleidėjus. Paleidėjai yra konteineriai, kuriuose talpinamos raketos ir iš kurių šaunama į oro taikinį. Kiekviena baterija taip pat būtų aprūpinta ugnies valdymo centru ir radaru.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas.
Pasiektų triskart toliau esantį taikinį
Portalo tv3.lt kalbintas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pažymėjo, kad NASAMS gynybos sistemos padėtų Lietuvai daug efektyviau apsaugoti šalies oro erdvę.
„Dabar naudojama mūsų trumpo nuotolio sistema, ji veikia iki 5 kilometrų aukštyje, o čia beveik 15 kilometrų pasiekia įvairius taikinius, todėl mes galėtume labiau apginti oro erdvę“, – skirtumus aiškino ministras.
J. Oleko teigimu, NASAMS pasitarnautų ir kaip efektyvi agresoriaus atgrasymo priemonė. Ministras teigė tikintis, kad derybos dėl naujos ginkluotės įsigijimo ir nusipirkimo galėtų būti baigtos per penkerius metus.
Ar Lietuvai reikalinga ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistema, kuri galėtų pasiekti taikinius, esančius už kelių šimtų kilometrų?
„Viskas kainuoja. Kai finansinės galimybės leis, tada galbūt ateis prioritetu ir tokios sistemos. Bet šiuo atveju, įvertindami savo finansines galimybes ir rizikas, mes deramės dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos.
Reikia priminti, kad mes esame NATO nariai ir NATO tokios sistemos, kaip tolimojo nuotolio, egzistuoja, tai, žinant įsipareigojimus kolektyvinei gynybai, mes, esant reikalui, galėtume panaudoti ir tokias sistemas“, – komentavo J. Olekas.
Esame apsupti
Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė, kad Lietuva yra apsupta ilgojo nuotolio Rusijos gynybos sistemų, kurios savo raketomis gali naikinti taikinius ore iki 400 kilometrų atstumu.
„S-400 yra ginklas, galintis sunaikinti taikinius ore iki 400 km atstumu. Visa mūsų oro erdvė yra padengta šių raketų galimybėmis. Baltijos valstybėse nieko panašaus dar nėra, tik planai įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas“, – atkreipė dėmesį R. Juknevičienė.
Buvusi krašto apsaugos ministrė vylėsi, kad vidutinio nuotolio NASAMS oro gynybos sitemos užpildys iš esmės tuščią mūsų oro erdvę.
„Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos užpildo tuščią erdvę, kurioje mes gyvename. Gyvename tokioje visiškai demilitarizuotoje zonoje, kas, aišku, mums atrodo, kad galėtų būti kaip siekiamybė šitame regione, nes čia nėra priešiškai Rusijai nusiteikusių tautų. Bet, deja, greitai dešimtmetis, kai Rusija vykdė visai kitokią politiką ir stipriai militarizavo šitą regioną ir mes esame, kaip matote, iš žemėlapio esame apsupti jų pajėgumais“, – portalui tv3.lt pasakojo R. Juknevičienė.
Konservatorė tikino, kad derbyos su norvegais dėl oro gynybos sistemų įsigijimo prasidėjo dar jai dirbant vadovaujant KAM. Tiesa, R. Juknevičienė pripažino, kad apie tokių ginklų, kaip NASAMS, įsigijimą tuomet galima buvo tik svajoti, mat lėšos skirtos krašto apsaugai buvo gerokai menkesnės negu dabar.
„Prisiminkime 2014 metus. Įvykus Krymo aneksiją, per televiziją viešai J. Olekas sakė, kad daugiau pinigų krašto apsaugai nereikia, nors jis puikiai žinojo, kad buvo visiškai menki pinigai skiriami, o pinigus, kuriuos tais pačiais metais Vyriausybė skyrė iš Privatizavimo fondo papildomai – kelis šimtus tūkstančių eurų – jis tarp kitų pirkinių suplanavo ir virtuvės įrangą, kuri tuo metu, trūkstant pinigų, nebuvo joks prioritetas“, – aiškino R. Juknevičienė, paklausta, kaip vertina J. Oleko veiklą KAM vadovo pareigose.
Dūrė pirštu į pavojingą Rusijos radarą
Portalo tv3.lt atsargos karininkas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis pažymėjo, kad NASAMS sistemos Lietuvoje galėtų atlikti kelias funkcijas. „Vidutinio nuotolio oro gynyba perkama tam, kad galėtume apsaugoti mūsų teritoriją, arba tiksliau, užtikrinti, kad karo metu ar karo atveju mūsų sąjungininkai galėtų atvykti į mūsų teritoriją, o taip pat užtikrinti, kad priešininko bombonešiai, sraigtasparsniai, lėktuvai negalėtų bombarduoti, skraidyti virš mūsų žemės, ir taip užtikrinti, kad priešininkų daliniai iš oro neturėtų paramos, o tai praktiškai sulygintų mūsų jėgas su galimu priešininku, o galimas priešininkas yra Rusijos kariuomenė”, – aiškino D. Antanaitis.
„Tam, kad NATO aljansas atvyktų į Lietuvą, mes turime užtikrinti galimybes jam atvykti. Jeigu mes negalėsime atverti dangaus arba neužtikrinti jiems saugaus atskrydimo į Lietuvos teritoriją, mes negalėsime tikėtis jų sulaukti. Jeigu mes norime gauti paramą iš mūsų partnerių, mes privalome užtikrinti, kad ta parama galėtų ateitų pas mus. NASAMS užtikrintų, kad mes galėtume apsaugoti savo teritoriją, galėtume užtikrinti sąjungininkų lėktuvų saugų atvykimą į Lietuvos teritoriją ir galėtume tiesiog užtikrinti operacijos sėkmę“, – tęsė pašnekovas.
Savo ruožtu karybos specialistas patikino, kad lygiagrečiai su karinės technikos pirkimu nereikėtų pamiršti ir investicijų į žmogiškuosius resursus.
„Su tokia (NASAMS – tv3.lt) įranga mes galėtume kovoti prieš ženkliai didesnį priešą, bet tą įrangą turi valdyti profesionalūs žmonės. Turiu omenyje, tinkamai paruoštus, tinkamai motyvuotus karius. Ir čia nereikia pamiršti investicijas į žmogiškuosius resursus. Kalba eina ne tik apie papildomus kursus, apie papildomą išsilavinimą, bet ir apie žmonių išlaikymą, tai mes turėtume kalbėti ir apie atlyginimus, kad karys galėtų galvoti tik apie operaciją, o ne apie tai, kaip išmaitinti savo šeimos narius”, – akcentavo D. Antanaitis.
Ginkluotės ekspertas pabrėžė neabejojantis, kad Lietuva ties vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis sustoti neturėtų. Kitas žingsnis turėtų būti, pasak pašnekovo, derybos dėl ilgojo nuotolio gynybos sistemų, kurių raketos pasiektų ir už kelių šimtų kilometrų esančius taikinius.
„Jeigu prasidėtų karas ar būtų priešininkas, kuris planuoja užimti mūsų teritoriją ar dalį mūsų teritorijos, jis privalo žinoti, kad karas nevyks tik Lietuvos teritorijoje.
Pavyzdžiui, jeigu kalbant apie Rusiją, jie užtikrina oro erdvės apsaugą iš Kaliningrado srities. Ten stovi radaras „Voronež“, kuris nuo Lietuvos stovi atstumu apie 200 kilometrų. Būtent to radaro pagalba jie užtikrina Lietuvos oro erdvės blokavimą. Blokavimą. Jeigu mes turėtume ginklus, kurie karo atvjeu galėtų sunaikinti tą „Voronež“ radarą ir užtikrinti, kad nebūtų užblokuota Lietuvos oro erdvė, tai kodėl gi ne?”, – svarstė D. Antanaitis.
Mato galimybę apsaugoti ir pajūrį, ir sostinę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karo analitikas Deividas Šlekys KAM derybas dėl NASAMS oro gynybos sistemų pirkimo įvertino kaip itin teigiamą žingsnį, siekiant stiprinti Lietuvos gynybą nuo galimų oro antpuolių.
„Šitą ginkluotę būtina turėti, jeigu mes norime kalbėti apie kažkokį rimtesnį pasipriešinimą, o, jei sudėjus su kitais pokyčiais, kaip „Boxer“, kaip šauktiniai, gal net tai gali būti naudojamas kaip tam tikra atgrasymo priemonė, kad penkis kartus pagalvok prieš darydamas, kad taip lengvai neįskrisi į mūsų teritoriją, nes yra moderni sistema, kuri gali nukauti tavo naikintuvą ar bombonešį“, – pažymėjo D. Šlekys.
„NASAMS vidutinio-ilgojo nuotolio, priklauso nuo to, kokio kalibro pirksime, ilgiausiai gali skristi, mano žiniomis, beveik 200 kilometrų. Tai pastatykite juos vidury Lietuvos arba kokiuose Šauliuose, Zokniuose, tai jie padengia ir pajūrio zoną, ir Vilniaus pusę, nes Lietuva nėra ilga. Mąstant apie Lietuvos teritorijos dydį ir NASAMS aprėptį, tai jie padengtų visą šalį nuotolio galimybėmis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
D. Šlekio manymu, jeigu planuotume ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą, tai reikėtų daryti kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis.
„Kai turėsime vidutinio nuotolio gynybos sistemas, galima bus mąstytis apie ilgojo nuotolio gynybos sistemas. Ir čia tas kalbas apie bendrus pirkimus su mūsų draugais kitomis Baltijos valstybėmis galime prisiminti, tai brangesni pirkiniai gal ir bus tas objektas bendrų įsigijimų, bet čia labiau jau ateičiais”, – tikino karo analitikas.
Kaip Rusija gali sureaguoti į Lietuvos pastangas stiprinti savo oro gynybą? D. Šlekys pažymėjo, kad šie Lietuvos planai Rusijai nėra naujiena.
„Aš manau, kad standartiškai tai bus koks nors propagandinis teiginys ir riksmas, kad vėl Baltijos valstybės, šiuo atveju Lietuva, ginkluojasi, militarizuoja regioną ir kad tai esą gali būti matomas kaip neprisidedantis prie konstruktyvaus pokalbio kūrimo veiksmas. Manau, kad rusai tokiu leitmotyvu galės šnekėti“, – aiškino pašnekovas.
