Taip buvo ne visuomet, tačiau didieji mašinų gamybos koncernai labai greitai suvokė, kad nepriekaištingai pasirodžiusio ištvermės lenktynėse automobilio „akcijos“ bus vertinamos kur kas palankiau nei analogo, neišdrįsusio priimti tokio iššūkio. Tarkim po to, kaip broliai Claude'as ir Bernardas Marreau antrajame ralyje „Paryžius-Dakaras“ su „Renault 4 Sinpar“ sugebėjo prasibrauti iki trečios vietos bendroje įskaitoje, pažadino „Renault“ strategų susidomėjimą ir sulaukė palaikymo. Naujam startui paruoštas hečbekas „Renault 20“ gavo modifikuotą transmisiją, iki 20 cm iškeltą ir sustiprintą pakabą bei krūvą kėbulo detalių iš aliuminio. Šių patobulinimų „dividendų“ reikėjo palaukti dar metus, bet 1982-aisiais būtent „Renault“ įrodė esąs greitesnis nei sovietinė „Niva“ ar netgi visureigis „Mercedes-Benz 280 G“.
Akivaizdu, kad tai užgavo „Mercedes“ ambicijas. Todėl kai Jacques'as „Jacky“ Ickxas (šešiskart laimėjęs 24 valandų Le Mano lenktynes) užsimojęs startuoti 1983-ųjų dykumų lenktynėse pasirinko „Mercedes-Benz 280 GE“, į pagalbą atskubėjo geriausi koncerno inžinieriai. Ruošiantis maratonui modifikuojamas 6 cilindrų variklis ir vietoje standartinių 156 AG, „arklių kaimenė“ po visureigio kapotu išauga iki 197. Po šių operacijų buvo išsaugotas jėgainės patikimumas, o maksimalus greitis padidintas nuo 150 km/val. iki 175 km/val.
Bene svarbiausi patobulinimai buvo susiję su Afrikos ypatumais – milžinišku dulkių kiekiu ir išskirtinai prastos kokybe benzinu. Dėl šių priežasčių oro įsiurbimo anga buvo perkelta į mašinos saloną, o ekipažo nariams sukurta galimybė operatyviai koreguoti uždegimą: ant skirstytuvo padarytos specialios žymos, o greta pritvirtintas šešiabriaunis raktas, kuriuo naudojantis Jacky Ickxas galėjo šiek tiek paankstinti ar pavėlinti uždegimą.
Be to, „Mercedes-Benz“ žmonės padėjo optimizuoti visureigio aerodinamiką. Pagerinę oro aptakumą ties priekiniu stiklu (tam buvo panaudotas paprasčiausias plastikinis kanalizacijos vamzdis), stogu ir galinės dalies šonais, merso Cx sumažėjo nuo 0,52 iki 0,41 arba daugiau nei 20 proc. tai prisidėjo prie degalų sąnaudų ekonomijos – maždaug 5 litrų/100 km.
Viso to rezultatas – „Mercedes-Benz 280 GE“ vairavusių „Jacky“ Ickxas ir jam šturmanavusio prancūzų aktoriaus Claude'u Brasseuru pergalė 1983-ųjų Dakare.
Apskirtai penktąjį maratoną „Paryžius-Dakaras“ galima laikyti lūžio metais. 1983-aisias čia debiutavo specialiai kovoms ralio reiduose sukurtas „Mitsubishi Pajero Evolution“. Norėdami startuoti T2 klasėje japonai turėjo homologuoti įprastiems keliams skirtą visureigio versiją, todėl per keletą metų pagamino 2690 „Pajero Evolution“ su 3,5 litro darbinio tūrio, 24 vožtuvų DOHC, V6 tipo varikliu, generuojančiu 275 AG.
Dviejų durų kėbulo visureigis išsiskyrė milžiniškomis artų arkomis ir į pelekus panašiais galiniais spoileriais, oro įsiurbimo angomis ant kapoto ir keletu kitų iš lenktynių pasaulio atkeliavusių stiliaus elementai. Papildomai apsaugai bekelėje buvo sumontuotos slydimo plokštės ir purvasaugiai. Priekyje buvo naudojama dviguba svirtinė nepriklausoma pakaba, o gale – daugiasvirtė nepriklausoma pakaba.
Pergalės pirmasis „Pajero Evolution“ Dakaro ralyje laukė dar dvejus metus po debiuto ir ant aukščiausio garbės pakylos užvažiavo tik trečiu bandymu 1985-aisiais. Tačiau per vėlesnius 18 metų Dakare triumfavo net 12 kartų. Tokios trofėjų kolekcijos neturi nei vienas kitas automobilių gamintojas.
Šiandien „Dakar Classic“ įskaitoje į startą stojo dar vienas 1983-aisiais gamintojo dėmesio sulaukęs ratuotis – „Porsche 911 Dakar“. Anuometinis Štutgarte įsikūrusios sportinių automobilių gamintojų sprendimas atrodė šokiruojantis, nes sudėtingiausias pasaulyje bekelės maratonas atrodė mažiausiai tinkama žaidimų aikštelė tokiam aparatui, koks buvo „Porsche 911 Carrera“.
Tiesa, jiems debiutinėse lenktynėse taip pat nepavyko nuraškyti pergalės, bet po metų prie „Porsche“ komandos prisijungęs ir Dakaro čempiono titulą apginti bandęs „Jacky“ Ickxas, padėjo viską sudėlioti į savas vietas. Nors „Porsche“ turėjo nuo standartinės jėgainės beveik niekuo nesiskiriantį 3,2 l darbinio tūrio, 6 cilindrų variklį, automobilis gavo naują visų varančiųjų ratų sistema su 31:69 galios paskirstymu tarp priekinės ir galinės ašių bei rankiniu būdu fiksuojamą centrinį diferencialą.
Didesne prošvaisa ir 270 mm siekiančia pakabos eiga, priekyje sumontuotais dvigubais amortizatoriais, gale – sustiprinta ašimi su papildomomis spyruoklėmis, „Porsche 911 Dakar“ išsiskyrė greičiu, judrumu ir visų ratų pavaros galimybėmis.
Pats „Jacky“ Ickxas tąkart galutinėje rikiuotėje liko šeštas, tačiau identišku bolidu lėkę komandos draugai Rene Metge'as ir Dominiqas Lemoyne'as beveik 11 000 kilometrų trasą įveikė greičiausiai tarp visų 400 startavusių. Šį pasiekimą prancūzų ekipažas pakartojo 1986-aisiais.
Visas 2024-ųjų Dakaro naujienas sekite www.tv3.lt/dakaras.
