Optimistiškos Lietuvos ekonomikos raidos prognozės kitais metais gali nepasitvirtinti. Kai kurie ekonomistai mano, jog 2005 metais infliacija gali didėti, todėl pradės nuvertėti indėliai bankuose, o įvedus eurą – sumažės perkamoji galia. Valdžia neturi vieningos nuomonės dėl šalies ekonomikos vystymosi. Lietuvos gyventojai stengiasi patys apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, investuodami pinigus dažniausiai į nekilnojamąjį turtą.
Prezidentas susirūpinęs
Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus laiške parlamentarams spėjo, kad džiugios šalies ekonomikos vystymosi prognozės gali nepasitvirtinti, todėl jis nerimauja dėl Seimo ketinimo kitais metais didinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą. Kaip tvirtina V. Adamkus, tarptautinės instancijos Lietuvą ragina mažinti šalies finansinius įsipareigojimus, išsaugoti dabartines palankias makroekonomines ekonomikos vystymo sąlygas. Lietuvos Prezidentas siūlo iš anksto numatyti tas ūkio sritis, kurių išlaidas, jeigu nepasitvirtins ekonomikos vystymo prognozės, teks mažinti automatiškai. Lietuvos finansų ministras Algirdas Butkevičius nesutiko su Lietuvos Prezidento tvirtinimais, juos pavadindamas klaidingais.
Prognozuoja tolimesnį kainų didėjimą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Monikos Kačinskienės nuomone, beveik visos valstybinės ir privačios instancijos, pateikusios šalies ekonomikos augimo prognozes (institutas atliko tyrimus), artimiausiu metu tikisi kainų šuolio. Tačiau kiekvienas nurodo savo datą. „Tie šaltiniai, kurie šiais metais prognozavo nedidelį kainų augimą, dabar 2005 metais pranašauja didelį šuolį. Mūsų institutas spėja, kad spartesnis kainų didėjimas išliks ir kitais metais“, - sakė M. Kačinskienė. Ekspertės nuomone, ne kartą apklaustos instancijos, prognozuodamos infliaciją, padidino jos lygį. „Akcizų didinimas skatino didėti kainas ir iki šiol neigiamai atsiliepia Lietuvos ekonomikos vystymuisi, - teigė M. Kačinskienė. - Padidėjusios vartojimo prekių kainos mažina šių prekių vartojimą, o tai ir ateityje stabdys šalies ūkio plėtrą. Bankai turi reaguoti į infliaciją, didinti indėlių procentus, kad indėlininkams kompensuotų dėl infliacijos sumažėjusias pajamas.“
Infliacija didėja
Po bankų krizių serijos praėjusio dešimtmečio viduryje kelioms vyriausybėms teko ilgai įrodinėti gyventojams, kad bankai tapo patikimi, indėlius verta laikyti juose. Bankų sistemos sustiprinimas, jų kontrolė, privalomas indėlių draudimas davė rezultatų – 2003 metais daugiau kaip 90 proc. Lietuvos šeimų savo indėlius laikė šalies bankuose. Tačiau isterija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje prieš įstojimą į ES, po to sekęs būstų brangimas iškėlė įdomią tendenciją. Lietuvos gyventojai susirūpino, kad jų santaupos bankuose gali nuvertėti, ypač įvedus eurą. Todėl santaupų turintys žmonės ėmė mieliau investuoti juos į būstus ir žemę, o ne pasitikėti bankais.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas sakė, kad, Lietuvai įstojus į ES, kainos turėtų priartėti prie ES šalių kainų lygio, nors dabar jos ir mažesnės. Kalbėdamas apie infliacijos lygį kitais metais, R. Šarkinas teigė, jog „Europos centrinio banko tikslas – šiuo metu išlaikyti 2 proc. infliacijos lygį. Manau, kad, įstojus į „euro zoną“, ir pas mus, ir kitose ES šalyse infliacija turi būti tokia“, - sakė R. Šarkinas.
Infliacija „suvalgys“ dividendus
Šiuo metu indėlių litais banko palūkanos siekia vidutiniškai 3 proc., indėlių doleriais – apie 1,5 proc. Galima spėti, kad jeigu infliacijos lygis prilygs bankų palūkanų dydžiui, indėlininkai liks tuščiomis rankomis. Jiems grąžins ir indėlį, ir 3 proc. palūkanų, tačiau tuo pat metu kainos padidės ir „suvalgys“ tai, ką žmogus uždirbo banke. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Arvydas Kregždė mano, kad indėlių perkamąją galią gaunamos palūkanos vis dėlto kompensuoja. Taigi indėlininkai nieko nepraranda, bet nieko ir neįgyja. Laimi komerciniai bankai, kurie apyvartoje „prasuks“ klientų pinigus. Bus blogiau, kai infliacijos lygis smarkiai viršys bankų palūkanas. Tačiau ekonomistai mano, kad tokio staigaus infliacijos padidėjimo galimybė labai menka.
„Nord LB Lietuva“ banko Klaipėdos filialo valdytojo Artūro Buivydo nuomone, jau pastebimos tendencijos indėlių litais palūkanas didinti 0,2-0,5 proc. Bankininkas sutinka su analitikų nuomone, jog kitais metais infliacija gali padidėti iki 2-3 proc.
Indėlius nuvertina, o iš dalies ir perkamąją galią sumažina ir didėjančios naftos produktų, elektros energijos kainos, dėl kurių pamažu brangsta maisto produktai, pramoninės prekės, viešojo transporto paslaugos. Kiekvieną savaitę jaučiamas gretutinis kainų didėjimas, kurį išprovokavo naujos naftos kainos – praėjusią savaitę pranešta apie brangstantį taros plastiką, kurio gamyboje naudojami naftos produktai.
Jeigu nepavyks sustabdyti visuotinio kainų didėjimo, bus galima kalbėti apie dar vieną diskriminaciją – tų, kurie tikisi gauti rublinių indėlių kompensacijas, atžvilgiu. Kai pinigai bus sumokėti paskutinei kategorijai žmonių, turinčių teisę gauti kompensacijas, gali paaiškėti, kad dalį pinigų „surijo“ infliacija. Vyriausybė net nesvarstė galimybės „rubliniams indėlininkams“ kompensuoti lėšų, nuvertėjusių dėl infliacijos (tiesa, kol kas labai nedidelės, 2002-2003 metais nesiekusios net 1 proc. per metus). Valstybė neturi tam pinigų. Dar daugiau, 2005 metais išlaidos 1,9 mlrd. Lt viršys 2004 metų išlaidas, o biudžeto deficitas kitais metais gali siekti 1,81 mlrd. Lt.
Investicijos – į žemę
Kaip santaupas išsaugoti nuo lėto nuvertėjimo bankuose? Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomone, namų, butų, žemės sklypų pabrangimas 30-50 proc. per pastaruosius pusantrų metų akivaizdžiai parodo investicijų politikos prioritetus. Kaip teigė Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros vadovas Rimantas Skirutis, užsienyje uždarbiavę žmonės grįžę į Lietuvą linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą, ypač žemės sklypus prestižiniuose priemiesčiuose.
Lietuvoje kol kas nedaugelis investuoja į auksą. Pirma, mūsų bankuose negalima nusipirkti aukso luitų. Bankams tai dar nepaklausi prekė (kaupimui tinka tik 999 prabos metalas), o juvelyriniai papuošalai (su retomis išimtimis) investicijoms netinka. Antra, auksas brangsta ne taip greitai, kaip nekilnojamasis turtas ar vertybiniai popieriai. A. Buivydo nuomone, norint sėkmingai investuoti į auksą, reikia išmanyti tendencijas ir šio metalo prekybos pasaulio rinkos padėtį, nes aukso kaina dažnai keičiasi. Be to, yra naudingesnių investicijų nei auksas – hipotekos obligacijos, investiciniai fondai.
Birželį Lietuva prisijungė prie vadinamojo antrojo valiutų kursų mechanizmo, būtino euro įvedimui. Įvykdžiusi visas sąlygas, Lietuva gali tikėtis, kad euras bus įvestas 2006 metų pabaigoje arba 2007 metų pradžioje. Tačiau euro įvedimo datą nustato ne Lietuva, bet ES vadovai. Ant Lietuvoje kaldinamų eurų bus parašyta “2007 m.”.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
