nord/lb lietuva

Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių Lietuva tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių užima paskutinę vietą. Analitikų teigimu, mokslininkų nedalyvavimas versle rodo niūrias mūsų šalies ūkio perspektyvas - aukštųjų technologijų sektorius nesiplės ir Lietuva neteks vienintelės galimybės patekti į turtingųjų šalių grupę. Statistika – iškalbinga Mokslininkų Lietuvoje netrūksta.

Lietuvoje vėl inicijuojamas referendumas dėl euro įvedimo. Šį kartą gyventojams siūloma pritarti tam, kad „2007 metais numatytas nacionalinės valiutos (lito) panaikinimas būtų atidėtas“. Jeigu toks referendumas įvyktų, yra nemaža tikimybė, kad žmonės ištartų eurui „ne“. Turbūt kiekvienam lietuviui gaila skirtis su litu - atrodo, tarsi prarastum dalelę savęs. Bet dar svarbiau, kad dauguma gyventojų yra girdėję įvairių gandų, esą įsivedus eurą viskas pabrangs.

Ekspertai tikina, kad šiais metais ekonominis augimas turi prasiskverbti ir į periferiją. Ryškėjantis ekonominio augimo subalansuotumas teritoriniu atžvilgiu turėtų paveikti ir atlyginimų bei pajamų augimą provincijoje. Dr. Vadimas Titarenko, banko "Nord/LB Lietuva" prezidento patarėjas, “Eltai” teigė, kad iki šiol ekonominis augimas labiau buvo pastebimas sostinėje, Kaune, Klaipėdoje. "Bet šiuo metu yra požymių, kad periferija pradeda atsigauti.

Uostamiesčio ekonominė policija aiškinasi, ar pagrįsti banko įtarimai, jog viena uostamiesčio bendrovė ne pagal paskirtį panaudojo iš Europos Sąjungos fondo gautas lėšas. Policijos teigimu, remiantis banko "Nord/LB Lietuva" darbuotojo pranešimu pradėta aiškintis, ar viena uostamiesčio bendrovė nepiktnaudžiauja švaistydama jai ES skirtas lėšas. Pareigūnams teigta, jog Klaipėdoje, Tilžės gatvėje, registruotai bendrovei "Slapsa" vasario pradžioje per banką buvo išmokėta 276 tūkst.

Klaipėdos policija aiškinasi, kur dingo vienai uostamiesčio įmonei Europos Sąjungos (ES) skirta finansinė parama - ketvirtis milijono litų. Kaip pranešė Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), informacijos apie pagal ES PHARE programą skiriamų lėšų galimą panaudojimą ne pagal paskirtį policijai suteikė bendrovės "Nord/LB Lietuva" darbuotojas. Jo teigimu, Klaipėdoje, Tilžės gatvėje, registruotai bendrovei "Slapsa" vasario pradžioje per banką buvo išmokėta 276 tūkst.

Kaip pranešė Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), informacijos apie pagal ES PHARE programą skiriamų lėšų galimą panaudojimą ne pagal paskirtį policijai suteikė bendrovės "Nord/LB Lietuva" darbuotojas. Jo teigimu, Klaipėdoje, Tilžės gatvėje, registruotai bendrovei "Slapsa" vasario pradžioje per banką buvo išmokėta 276 tūkst. litų ES lėšų. Tačiau netrukus stogų dengimu užsiimančiai bendrovei buvo paskelbta bankroto byla.

“Vilniaus bankas” pernai uždirbo 137,2 milijono litų pelno. Tai sudaro 57,2 proc. pernai šalies bankų sistemos gauto pelno. Penktadienį Lietuvos bankas paskelbė neaudituotus, iki užbaigiamųjų apyvartų suskaičiuotus komercinių bankų veiklos rezultatus praėjusiais metais. "Hansabankas" gavo 61 milijoną litų pelno, "NORD/LB Lietuva" - 12,7 mln. Lt, "Snoras" - 8,8 mln. Lt, "PAREX" bankas - 6,15 mln. Lt, Ūkio bankas - 5,68 mln. Lt, Šiaulių bankas - 4,4 mln. Lt, Medicinos bankas - 1,6 mln.

Nebeliks vieną didžiausių mūsų šalies bankų - tuometinį Lietuvos žemės ūkio banką - privatizavusio Vokietijos banko "Norddeutsche Landesbank Girozentrale" ("NORD/LB") skyriaus Vilniuje. Lietuvos banko valdyba ketvirtadienį posėdyje turėtų apsispręsti dėl leidimo "NORD/LB" Vilniaus skyriaus veiklai atšaukimo.

Komercinio banko "Nord/LB" kortelių savininkai nuo šiol galės išsiimti grynuosius iš "Nord/LB Latvija" bankomatų Latvijoje nemokėdami jokių komisinių. "Nord/LB Lietuva" ir "Nord/LB Latvija" gavo naujus pavadinimus šių metų gegužės 5 dieną, ir jau pradėjo vykdyti Baltijos šalyse bendrus projektus. Bankomatų tinklų sujungimas įeina į dviejų bankų bendradarbiavimo strategiją.

Antradienį pradėti platinti naujos emisijos trejų metų trukmės taupymo lakštai, kurių metinė palūkanų norma yra 3,2 proc. Taupymo lakštai parduodami tik fiziniams asmenims, nominali vieno lakšto vertė - 100 Lt. Juos parduoda "Hansabankas", bankas "NORD/LB Lietuva", "Sampo", Šiaulių, Ūkio, Vilniaus bankai, finansų maklerio įmonės "Finasta", "Finvesta", "Kapitalo srautai", "Sinkus". Per internetą lakštus platina Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.

Faktoringo paslaugų apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį sparčiai augo. Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, faktoringo apyvarta per 3 šių metų mėnesius pasiekė 536,4 mln. litų, kas sudaro 31,7 proc. praėjusių metų apyvartos. 2002 m. faktoringo apyvarta buvo 1 mlrd. 690,2 mln. litų. Faktoringo portfelis pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje pasiekė 378,6 mln. litų, kai tuo tarpu 2002 m. pabaigoje jis buvo 347,9 mln. litų, arba paaugo 8,8 proc.