Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
- Esate partija, kuri dar nebuvo valdžioje, nors keli Jūsų nariai yra buvę parlamentarais. Ar žmonės balsuodami už Jus tiesiog nepraras balsų, jei neįveiksite 5 proc. barjero?
- Tikriausiai esame vienintelė partija, kurią tam tikra prasme išbandė ir valdžia, ir laikas, ir pats politinis gyvenimas. Penki LSDS nariai įvairiose kadencijose yra buvę Seimo nariais, turime atstovų savivaldybių tarybose. Nė vienam iš jų niekas negali prikišti, kad pasinaudojo ar piktnaudžiavo deputato mandatu, dalyvavo kažkokiose privatizacijose ar kituose neskaidriuose sandoriuose. Šios kadencijos Seime savo atstovų neturėjome, tačiau išlikome aktyviai veikiančia politine organizacija, teikiančia siūlymus, įstatymų pataisas ir pan. LSDS politika visą laiką buvo paremta pamatinėmis politikos vertybėmis: ideologija, politine morale, atsakomybe, principingumu, sveiku idealizmu bei laisvės, socialinio teisingumo, solidarumo principais. Tokios tikros socialdemokratinės politikos per 18 nepriklausomybės metų dar nebuvo. Todėl ir turime vienus prasčiausių socialinių rodiklių tarp Europos Sąjungos valstybių: didžiulę socialinę atskirtį, turtinę nelygybę, skurdą, emigraciją ir nuolatinį valdžios pataikavimą stambiajam kapitalui bei turtingiesiems. Patekti į Seimą ar gauti valdžios postą nėra sudėtinga. Socialdemokratų sąjungai jungtis siūlė beveik visos šiuo metu Seimo partijos. Tačiau politikoje svarbiausia išlikti pačiu savimi. LSDS tą įrodė. Mūsų nenupirko nei postais, nei pinigais. Socialdemokratų sąjunga negauna biudžeto dotacijų, išgyvena iš nario mokesčio ir pavienių rėmėjų kuklios paramos. Ir parama priimama tik tuo atveju, jei remiama iš idėjos, o ne iš išskaičiavimo. Beje, prieš porą dienų vienas žinomas stambus Lietuvos verslininkas privačiai pasiūlė paremti, kuomet pateksiu į antrą turą vienmandatėje apygardoje. Ir liko tiesiog pritrenktas, kai pareiškiau, kad pagalba iš išskaičiavimo Socialdemokratų sąjungai yra nepriimtina.
Balsuodami už mus rinkėjai balsuoja už esminius teigiamus pokyčius politikoje, balsuodami už kitus tiesiog rizikuoja eilinį kartą tuščiai išmesti savo balsą, nes tuomet politikoje niekas nebus keičiama. Ar balsas LSDS yra atradimas, ar praradimas, paliekame spręsti patiems rinkėjams.
- Kairiajame flange bando skelbtis esanti ir LSDP, ir Frontas. Kodėl rinktis jus?
- Kad LSDP yra dešinioji, LLRI liberaliomis dogmomis besivadovaujanti ir stambų kapitalą bei turtinguosius aptarnaujanti partija, šiandien jau niekam ne paslaptis ir gyvenimas tą įrodė. Šios partijos valdymo metu socialiniai rodikliai blogėjo tragiškai. Kuomet LSDP gretose tiek milijonierių, nenuostabu, kad ji vykdo dešinę liberalią politiką. Šios partijos lyderių moto – nesvarbu, ką žadi, svarbu tai, ką darai, pilnai atitinka ir pačios LSDP prigimtį – pavadinimas socialdemokratinis, o turinys – nomenklatūrinis buržuazinis.
Mūsų vertinimu, Frontas tapo ultraradikalia partija, kurios pozicijose persipina ir iš Socialdemokratų sąjungos pavogtos idėjos (nes pradžioje girdėjome tik kritiką A. Brazauskui ir grasinimus nacionalizuoti „Lietuvos rytą“), ir Rolando Pakso retorika bei siekis taisyti LR Konstituciją, įtvirtinant neribotas Prezidento galias. Ne paslaptis, kad LSDS atstovai ne kartą buvo susitikę su Fronto vadovais. Tie susitikimai ir išryškino esminius Socialdemokratų sąjungos ir Fronto skirtumus. Frontas – tai partija, kuri purtosi socialdemokratinio pavadinimo, kurios vienintelis tikslas yra bet kokia kaina tapti valdžios partija, orientacija – atvirai prorusiška (gal todėl sąraše nemažai buvusios kompartijos Lietuvos antivalstybinių veikėjų), priemonės ir veiksmai – revoliuciniai ir t. t. Pagaliau, stiprus Prezidentas nesiderina nei su demokratija, nei su socialdemokratija. Dėl to ir nemažai žmonių, pradžioje dalyvavusių Fronto renginiuose, iš ten pasitraukė. Vienas iš jų – profesorius Bronius Genzelis, tapęs LSDS rinkimų sąrašo lyderiu.
Socialdemokratų sąjunga yra nuosaiki ir nuosekli kairioji socialdemokratinė politinė organizacija, kurios idėjos ir vertybės, principai, pozicija ir programa atitinka maždaug 80 proc. Lietuvos žmonių reiškiamus lūkesčius. Socialdemokratų sąjungos nariais šiandien yra istorinių Lietuvos socialdemokratų – Jackaus Sondos-Sondeckio, Kipro Bielinio vaikai ir vaikaičiai: maestro profesorius Saulius Sondeckis, Jurgis Bielinis.
- Ar tikrai esate vieninteliai tikri kairieji – juk pas Jus sąraše ir Krikdemų partijos atkūrimo iniciatoriai?
- Noriu pastebėti, kad Krikdemų partijos atkūrimo iniciatoriai į rinkimus eina po Socialdemokratų sąjungos vėliava didžia dalimi palaikydami LSDS programos idėjas, ypač jos socialinę dalį. Taigi, sąlyčio taškų yra pakankamai. Be to, žiūrint istoriškai, tai tokie momentai yra išbandyti tiek Lietuvos, tiek Europos politikoje. Istorikai daug galėtų papasakoti apie socialdemokrato Stepono Kairio ir krikščionio demokrato Mykolo Krupavičiaus bendradarbiavimą svarbiausiais valstybei klausimais. 1992 metais tuometinė Socialdemokratų partija Seimo rinkimuose dalyvavo kartu su nuosaikiaisiais krikščionimis demokratais. Vokietiją dabar, kaip ir pokario laikotarpiu, valdo koalicinė socialdemokratų ir krikščionių demokratų vyriausybė.
Be to, LSDS viena pagrindinių užduočių yra iškėlusi politinės partinės sistemos sanavimą. Be Socialdemokratų sąjungos Lietuvos politiniame žemėlapyje nėra partijos, kuriai būtų svarbi ideologija. Didžią dalį krikdemų prarijo TS (konservatoriai), kaip savo laiku LDDP prarijo LSDP. Todėl būtina atgaivinti sveiką krikščionių demokratų partiją dėl valstybės daugiapartinės demokratinės sistemos atkūrimo.
- Vis dar pasisakote už progresinius mokesčius ir visuotinį turto deklaravimą? LSDP sako, kad pirmu atveju trukdo koalicijos margumas, o visuotinio deklaravimo nebereikia, nes žinybos ir taip viską žino.
- Socialdemokratų sąjunga pasisako už progresinį gyventojų pajamų mokestį (PGPM) ir visuotinį pajamų, išlaidų ir turto deklaravimą. Tvarkyti mokesčių sistemą bus viena pirmųjų LSDS iniciatyvų būsimame Seime, taip pat įvedant ir minėtus mokesčius. PGPM yra veiksminga priemonė socialinei atskirčiai mažinti, o visuotinis pajamų, išlaidų ir turto deklaravimas – pirmoji priemonė kovai su korupcija, šešėline ekonomika.
LSDP vadovai elementariai sako netiesą. Niekas jiems netrukdė. Kiek kartų Seime svarstymui ji rimtai teikė PGPM įstatymą? Nė karto. Kaip PGPM, taip ir visuotinio pajamų, išlaidų ir turto deklaravimo LSDP vengia dėl savų narių, savo aplinkos ir giminių rato interesų. Nelabai jau norisi milijonieriams mokėti daugiau mokesčių, o ne vieno šios partijos nario nekilnojamasis turtas aprašytas uošvėms, žentams ir pan.
- Ką siektumėte daryti su „Leo LT“, jei pateksite į Seimą?
- „Leo LT“ akivaizdžiai korupcinis projektas. Piktybiškai atiduoti energetikos monopolį į vienas verslo grupės rankas – tai nusikaltimas valstybei ir žmonėms. Tam LSDS priešinsis visomis išgalėmis ir priemonėmis.
- Ką, Jūsų nuomone, reikia daryti su specialiosiomis tarnybomis? Ką parodė VSD skandalas?
- VSD skandalas, galima sakyti, patvirtino seną posakį: „Vilnius mūsų, o mes rusų“. Todėl specialiosios tarnybos turi būti pertvarkytos iš esmės. Jose gali likti dirbti tik Lietuvos valstybei ištikimi ir norintys jai tarnauti piliečiai. Tokių tikrai yra. Bet ir jie privalo pereiti psichologinio testavimo, kitas patikros priemones. Kitą, nemažą dalį kadrų privaloma atnaujinti patriotiškais darbuotojais, kurie, be abejonės, privalėtų sąžiningai pereiti visus atrankos barjerus.
- Ką keistumėte užsienio politikoje, jei tai priklausytų nuo Jūsų?
- Paradoksas, bet kuo ilgiau Lietuva yra ES ir NATO narė, tuo savo vidumi labiau panašėjame į Rytų kaimynes. Net ir šie Seimo rinkimai daug kuo primena neseniai vykusius parlamento rinkimus Rusijoje ir ką tik pasibaigusius Baltarusijoje. Taigi, vis daugiau pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla viduje. Kuo silpnesni esame savo vidumi, tuo tampame labiau pažeidžiami iš išorės. O pagrindiniai uždaviniai užsienio politikoje aiškūs: būti atsparesniems Rusijos politiniam diktatui, mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, sparčiau integruotis į Vakarus, efektyviau išnaudoti partnerystės ryšius su Lenkija.
- Programoje kalbate apie monopolijų savivalės tramdymą. Kokios konkrečios Jūsų siūlomos tam priemonės?
- Priemonės civilizuotos – viską galima sutvarkyti įstatymais. Antimonopoliniai įstatymai turi būti griežtinami. Taip pat atsakingiau privalo dirbti ir Vyriausybė, ir tam reikalui skirtos tarnybos. Deja, paskutinių Vyriausybių ir Seimų veikla nukreipta priešinga linkme – monopolizavimo kryptimi. Aišku, kad kova su monopolijomis ir jų diktatu yra politinės valios reikalas.
- Kokius žmones pasiūlytumėte koalicijos partneriams į ministrų ar komitetų vadovų postus – pagal sritis?
- Šiuose rinkimuose mūsų partneriais yra profesinių sąjungų, visuomeninių organizacijų, mokslo srities atstovai, taip pat krikščionių demokratų partijos (nonkonformistų) atkūrimo iniciatoriai. LSDS rinkimų sąraše apie 40 proc. asmenų sudaro ne Socialdemokratų sąjungos nariai. Suprantama, kad ir postais bus dalijamasi ne pagal priklausomybę LSDS, bet pagal kompetenciją. Be to, dalis žmonių, kurie nėra Socialdemokratų sąjungos rinkimų sąraše, nemažai prisidėjo rengiant mūsų rinkimų programą. Manau, bent keletas iš jų galėtų naudingai valstybei ir žmonėms darbuotis atitinkamuose ministrų postuose.
- Inicijavote referendumą dėl IAE – ką manote apie dabartinį jo pavidalą?
- Pirmiausia tenka pareikšti, kad Seimas ir Vyriausybė žlugdė LSDS inicijuotą referendumą dėl Ignalinos AE II bloko darbo pratęsimo iki 2015 m. taip pat ir dėl Konstitucijos 58 straipsnio papildymo punktu, kad piliečiai patys galėtų paleisti Seimą ir skelbti pirmalaikius rinkimus. Be to, premjeras ir valdančioji dauguma vengė bet kokių rimtų derybų su Europos Komisija tuo klausimu. Dabartiniam referendumui tinkamesnio pavadinimo nesugalvosi – būtent pakaitalas. Socialdemokratų sąjungos inicijuotas referendumas buvo privalomasis, šis – patariamasis. Nežiūrint visų neigiamų niuansų, LSDS ragina piliečius aktyviai jame dalyvauti ir pasakyti „Taip“. Neabejoju, kad būsimąjį Seimą rinkėjai išrinks žymiai atsakingesnį, todėl sėkmingai pasibaigęs referendumas naujai valdžiai visgi suteks tam tikrą kozirį deryboms. Be to, referendumas – pilietinė akcija, ir jeigu mes norime kurti pilietinę visuomenę, tai turime skatinti ir pilietiškumą.
- Visą laiką pritarėte mokytojų algų kėlimui ir reikalavimams. Ar tai nėra tiesiog populizmas ir balsų medžioklė? Juk kitos socialinės grupės irgi turi savų bėdų?
- Tikrai tai ne populizmas. Švietimo sistema be abejonės privalo būti viena prioritetinių sričių, todėl reikalingas ir tinkamas dėmesys. Juk kalbama ne vien apie mokytojų atlyginimus, bet ir darbo sąlygas, darbo kokybę. Vaikai – valstybės ateitis, todėl privalome suprasti, kokia atsakomybė tenka švietimo darbuotojams. Be to, šiandien neteisingai vertinami mokytojų – mokinių santykiai. Jei mes kalbėsime vien tik apie vaikų teises, bet nediegsime pareigos ir atsakomybės jausmo – žlugdysime ir juos pačius, ir valstybę. Be to, Vyriausybė, premjeras, ministrė ne tik žadėjo kelti mokytojams algas, bet ir atsižvelgti į kitus prašymus. Jei prižadi, privalai ištesėti. Ir toliau liekame solidarūs su Švietimo darbuotojų profesine sąjunga (tik nepainioti su geltonąja) bei palaikome teisėtus jų reikalavimus.
---
„Balsas.lt“ jau kalbino:
Gediminas Kirkilas: oligarchijos Lietuvoje nėra
Artūras Zuokas: tikiu rinkėjais ir faktais
Viktoras Uspaskichas: Lietuva turėtų padėkoti mūsų Seimo nariams
Rolandas Paksas: būsiu prezidentas
Artūras Paulauskas: viduriniajam sluoksniui niekas neatstovauja
Algirdas Paleckis: Esame vienintelė kairioji alternatyva
Andrius Kubilius: Svarbiausia įveikti valdymo krizę
Eligijus Masiulis: Liberalizmo Lietuvos politikoje nerasi nė su žiburiu
Algimantas Matulevicius: Svarbiausia – nušluoti „valstybininkų“ klaną
