Šiandien Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14-ąją prieš 71 metus Sovietų Sąjunga pradėjo žiaurius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pirmoji tremties banga to nesitikėjusiems žmonėms buvo žiauriausia. „Žmonės atvežti rudenį, kada ižas jau kausto jūrą, tuščios pakrantės, nėra kur pasislėpti net nuo vėjo. Iš velėnos pradėjome statyti jurtas. Jose gyvenome kaip urviniai žmonės. Koncentracijos stovyklose buvo geresnės sąlygos negu pirmiems ištremtiems lietuviams. Žmonės šalia sirgo, šalia mirdavo, į lauką buvo tempiami lavonai. Visi tik stengėsi išgyventi šiame pragare“, – pasakojo tremtinė, 73 metų muzikologė Nijolė Lelkaitė. Kai su šeima atsidūrė Sibire, jai tebuvo ketveri – mergaitės akyse iš bado mirė šešių mėnesių broliukas, po metų užgeso tėvo gyvybė...
„Nebuvo nė vienos tremtinių šeimos, kurioje vaikai nebūtų žinoję, kas ta Lietuva. Lietuva buvo rojaus kraštas, į kurį keliais būtume nuėję, jei tik kas būtų leidę. Ir iki šiol ta nuostata mums išlikusi“, – sako 66-erių Jonas Markauskas, tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas, gimęs ir iki 11 metų augęs Sibire, prie Laptevų jūros. Ginklu išguiti iš gimtosios žemės, lietuviai į ją veržėsi nė nedvejodami. Grįždavo į skurdą, į nežinią. Markauskų šeima grįžo, nors grįžti nebuvo kur. Šeima glaudėsi motinos sesers nuomojamame bute – šešiese 16 kv.m kambarėlyje, gyveno ten 10 metų ypač sudėtingomis buitinėmis sąlygomis. Vis dėlto iš tremties grįžę lietuviai, anot J. Markausko, dėl nieko niekada nesiskundė, mylėjo artimą ir savo šalį. O kas nutiko dabar, kad taip greit pamiršome gyvenę daug blogiau?.. „Tremties auka neprarado prasmės“. RESPUBLIKA, „Pragaro žodžiais neperteiksi“. VAKARO ŽINIOS
„Visą tragiškumą ir didelį graudulį pajutom įdienojus, kada taip vadinamom „palutarkom“, apsupti kareivių ir stribų, paskutinį kartą traukėm iš mažens pažįstamomis vietomis... Išvežti visam laikui, negrįžtamai, kad tie žmonės užimtų mūsų namus, krėstų mūsų obuolius, muštų mūsų arklius ir kad mano senų senelių pavardė būtų ištrinta iš šio krašto žmonių atminties...“ 1940-ųjų birželio 14-ąją kančių kelią praėjo ir Vlado Jankaus (1923-1999), buvusio „Šiaulių krašto“ darbuotojo, šeima. Jis su žmona Stase, pirmagimiu 4 mėnesių sūnumi, senais uošviais į gyvulinius vagonus suvaryti ir ištremti 1951-aisiais. Tėvo užrašų fragmentai, kuriuos sūnus rado tarp dokumentų po jo mirties, spausdinami birželio 14-ąją. „Jie norėjo ištrinti mus...“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Seimo narys Vytenis Andriukaitis gimė ir ūgtelėjo lietuvių tremtinių Golgotos viršūnėje – už poliarinio rato. Jo nuomone, šiuo metu Lietuvoje labai trūksta Baltijos kelio dvasios, tautos vienybės. Todėl, jo nuomone, būtina baigti visas rietenas, kaltųjų paieškas ir pastatyti bendrą kryžių visoms netektims atminti, o viltį gaivinti pagarbos kiekvieno mūsų kančiai dvasia. „Gedulo ir vilties diena sumuoja savyje visų Lietuvoje gyvenančių tautų pokario netektis. Niekas neturėtų gauti ar reikalauti už prarastą nuosavybę, patirtą moralinę žalą kompensacijų įvairiomis formomis... Kviečiu visus Lietuvos gyventojus, patyrusius netektis istorijos verpetuose, sėsti prie bendro stalo vardan Vilties. Mes turime būti kilnūs, atleisti vieni kitiems ir nematuoti netekčių pinigais. Kitokio kelio į ateitį aš nematau“, – tvirtino A. Andriukaitis. „Nelinki likti be tėvynės“. KAUNO DIENA
Seimą per rinkimus šturmuosiančios partijos kol kas vangiai deklaruoja žiniasklaidos priemones ir viešųjų ryšių kompanijas, padėsiančias joms brautis į parlamentą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šių metų spalio 14-ąją vyksiančių Seimo rinkimų dalyviais jau įregistravo 10 partijų ir 5 kandidatus, užsimojusius dėl mandatų kovoti savarankiškai. Ne paslaptis, kad politinės jėgos prieš rinkimus nemažą savo biudžeto dalį skiria įvairioms viešųjų ryšių bendrovėms ir žiniasklaidos priemonėms. Pasirašytas sutartis su jomis privalu nurodyti VRK svetainėje. Tačiau tai kol kas padarė tik trys partijos – valdančiosios Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei šiuo metu opozicijoje esanti partija „Tvarka ir teisingumas“. Pastaroji kol kas yra pateikusi didžiausią sudarytų sutarčių sąrašą – ji deklaruoja, kad nuo balandžio 23 iki gegužės 23 d. sudarė 13 sutarčių. TS-LKD yra deklaravusi 6 sudarytas sutartis, LiCS – vieną. Kitos didžiosios krašto partijos deklaruoti skaičių neskuba. „Agitacinė kampanija įsisiūbuoja vangiai“. LIETUVOS ŽINIOS
Džiugi žinia meno mylėtojams – Kaune duris atvėrė nauja meno galerija – GK. Šiuo metu naujojoje parodų erdvėje eksponuojama dailininko Virgio Rusecko tapyba. GK galerijoje V. Putvinskio gatvėje eksponuojami kauniečio darbai – ryškūs, ekspresyvūs, fiksuojantys ribinius išgyvenimus, taip pat – įtaigūs, nesumeluoti. Galerijoje GK, be profesionalių menininkų parodų, kita erdvės dalis bus skirta kolekcininkų rinkiniams. „GK galerijoje pristatoma V. Rusecko tapyba“. KAUNO DIENA
Ketvirtadienį Radvilų rūmų muziejuje atidaroma Vinco Dilkos gimimo šimtmečiui skirta paroda „Gyvenimo vaizdai“. Joje pristatoma per 150 dailininko V. Dilkos (1912-1997) darbų, atskleidžiančių jo kūrybinę asmenybę. Pasak parodos kuratorės Rimos Rutkauskienės, stengtasi pristatyti visas dailininko meninės veiklos sritis. Daugiausia eksponuojama tapybos kūrinių, juos papildo grafika, knygų meno pavyzdžiai, scenovaizdžių, plakatų, pašto ženklų eskizai ir projektai. V. Dilka – plataus diapazono menininkas, sukūręs apie 400 monumentaliosios ir molbertinės tapybos kūrinių, taikomosios ir lakštinės grafikos darbų, knygų iliustracijų, piešinių, scenovaizdžių, vitražų, kostiumų eskizų, tačiau didžiausia jo kūrybinio palikimo dalis – molbertinė tapyba. Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio ir Kauno arkivyskupijos muziejų, prof.Algimanto Miškinio kolekcijos, dovanotos Kauno miestui, ir dailininko šeimos rinkinių. „Atviri Vinco Dilkos gyvenimo vaizdai“. RESPUBLIKA
Dėl piktybiško įstatymų pažeidinėjimo dideles baudas mokėti priversta Kauno teisėja N. Venckienė suskubo įkurti internetinį puslapį, kuriame paskelbė savo banko sąskaitos numerį. Drąsiaus Kedžio sesuo prašo visuomenės finansinės paramos. Pagal įstatymus teisėjai, be atlyginimo už tiesioginį darbą, dar gali gauti užmokestį tik už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. „Teisėjai negali gauti labdaros ir paramos – tuo prisidengiant maža kas ir už ką gali duoti pinigų. Todėl šį N. Venckienės žingsnį vertinu neigiamai“, – pareiškė Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Jis dar nežino, ar prašys skirti nuobaudą bendradarbei, kuri jau nekart buvo svarstyta už etikos pažeidimus. Tam įtakos turės ir Teisėjų garbės teismo sprendimas dėl N. Venckienei anksčiau iškeltų drausmės bylų. Jis bus paskelbtas birželio 22-ąją. „Teisėja moka baudas ir bando surasti rėmėjų“. LIETUVOS RYTAS
10 mln. litų – tokią sumą iš mokesčių mokėtojų kišenės mūsų valstybė gali būti priversta grąžinti ES, jei paaiškės, kad Tytuvėnų ansamblį šių metų sausio 26-osios paryčiais suniokojęs gaisras kilo dėl šio ansamblio valdytojų kaltės. Tai paaiškėjo trečiadienį, Seimo Audito komitetui baigus svarstyti klausimą dėl Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro padarinių bei kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos bei apsaugos. Pasak Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės, komitetas nusprendė siūlyti FNTT, atliekančiai tyrimą dėl ansamblį valdančio Tytuvėnų piligrimų centro vykdomos veiklos, įvertinti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui skirtos ES finansinės paramos, valstybės rezervo ir privatizavimo lėšų panaudojimą.
„Iki gaisro vienuolyno rekonstrukcijai buvo panaudota apie 10 mln. litų ES lėšų. Jei ikiteisminis tyrimas nustatys, kad gaisras kilo dėl ansamblio valdytojų kaltės, o draudikai šio įvykio nepripažins draudžiamuoju, Lietuva europinę paramą privalės grąžinti ES. Kadangi tie pinigai išleisti, juos tektų grąžinti iš mokesčių mokėtojų kišenės“, – sakė L. Graužinienė. „Tytuvėnų gaisras Lietuvai gali kainuoti milijonus“. RESPUBLIKA
Klaipėdos uosto prieigose, jūroje, pirmadienio popietę susidūrė du laivai. Avarijos kaltininkui – mažojo žvejybinio tralerio „169“ (KL-247) kapitonui – nustatytas sunkus girtumas. Incidentas įvyko uosto reide, apie 4 jūrmyles nuo uosto vartų. 90 metrų ilgio estų krovininis laivas „Kurkse“ stovėjo išmetęs inkarą – laukė leidimo įplaukti į uostą. Pamačiusi pavojingai artėjantį žvejybinį tralerį, estų įgula teigia keliskart signalizavusi, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Į įvykio vietą atplaukę uosto priežiūros tarnybos pareigūnai pamatė, kad žvejybinio laivo kapitonas yra neblaivus. Krante policijos pareigūnai jam nustatė 2,71 promilės girtumą. Pirminiais duomenimis, žmonės per incidentą nenukentėjo, laivai – šiek tiek. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pavaduotojo Robertino Tarasevičiaus teigimu, prasikaltusio kapitono likimą – pagal naują tvarką – spręs Susisiekimo ministerija. „Jūroje susidūrė laivai, vienas iš kapitonų – girtas“. VAKARŲ EKSPRESAS
