Visiškai nesutinku, kad dvasios nebeliko. Liko ir atminimas ir dėkingumas prieš tai gyvenusiems ir nuoširdus pasigėrėjimas, kad tarpukariu žmonės sukūrė žmoniškus santykius, išplėtojo pakantumą, savigarbą, patriotizmą, troškimą mokslo ir šviesos.
Tas neišnyksta be pėdsakų, kad ir kaip mūsų nedraugai norėtų.
Tas liko tūkstančiuose žmonių, kurie gyvena Lietuvoje ir kurie žino kodėl čia liko.
Tas taip pat liko tūkstančiuose tų, kurie tiesiog buvo išstumti iš Tėvynės ir laikinai glaudžiasi svetimose valstybėse.
Linkiu visiems neprarasti vilties ir geros nuotaikos - galvoju, kad pajėgsim susigrąžinti Tėvynę Lietuvoj.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas vadinamas niekšu. Be kabučių. Aukščiausiojo teismo pirmininkas – sistemos pūliniu ir gangrena; ministrai, komisarai, prokurorai, kiti aukščiausieji „nariai“ viešojoje erdvėje vertinami kaip valstybiniai vagys ir sukčiai…

Ir nieko. Todėl, kad jie bijo, nes pasiskundus prokurorui, tektų atskirti, kur melas, kur tiesa, o tiesą atskleisti baisu. Tada tenka ieškoti kokios nudvėsusios katės policininko uniforma…

Jie pasmerkti, netgi patys geriausi, esantys „žulikų“ apsuptyje. Kaip šaukštas medaus deguto statinėje, nes joks žmogus dabar jau negali būti arti valdžios, nesusitepęs gėda. Jie rausta, bet vis viena sėdi. Jie girdi: gerbiamas Seimo nary X, gerbiamas Y, gerbiamas Z; ar jie girdi, ar jiems vaidenasi: gerbiamas Šviniau, gerbiamas Daktare, gerbiamas Mongolai…

Sios dvasios nebeliko, nes tremtiniai remia tuos, kurie siuolaikiniais budais bando daryti ta pati.