laivai

Dešimtys nukentėjusiųjų, pagalbą suteikiantys įvairiausių paskirčių laivai ir nesustodamas į ligoninę skraidantis sraigtasparnis – tokių pratybų Lietuvos laivyno istorijoje dar nebuvo. Imitavus sprogimą bei gaisrą atviroje Baltijoje atsidūrusiame laive iš ten teko evakuoti kone pusantro šimto žmonių. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Laive „Šakiai“ vyko pasiruošimo darbai. Kone pusantro šimto statistų netrukus taps baisaus sprogimo laive, atviroje Baltijos jūroje aukomis.

Pirmą kartą nuo tarpukario buriuojantys vaikai pradeda treniruotis jūroje prie mūsų šalies krantų. Anksčiau jie tai darydavo Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, tačiau net tai mažiesiems buriuotojams nesutrukdė nuskinti tarptautinių apdovanojimų šiame sporte. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Patys tempdami savo mažuosius burlaivius – taip Šventojoje treniruotei ruošiasi būrelis jaunųjų buriuotojų. Sako, tik pasiruošti dar reikia nemažai.

Kuršių mariose ir jūroje – didžiausios tarptautinės taršos likvidavimo pratybos Baltijos jūroje. Dešimt milžiniškų laivų iš septynių šalių mokosi bendradarbiauti, nutikus ekologinei nelaimei. O didžiausias realus pavojus – iš Rusijos uostų Baltijos jūra plaukiojantys sutriušę tanklaiviai. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vienas po kito į Klaipėdos uosto akvatoriją įplaukė didžiuliai laivai.

Ukrainos karinis jūrų laivynas antradienį paskelbė per savaitgalio raketų ataką Kryme, kaip rodo nauja informacija, apgadinęs keturis rusų karo laivus.

Seimui antradienį pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis savivaldybės galėtų rinkti mokestį už jų teritorijoje esančiuose saugomuose vandens telkiniuose prisišvartuoti norintį vandens transportą. „Už“ projektą antradienį balsavo 87 Seimo nariai, „prieš“ – 1, o 13 susilaikė.

Taivano apylinkėse pastebėta vienuolika Kinijos karinio jūrų laivyno laivų, trečiadienį pranešė Taipėjaus gynybos ministerija. Tai didžiausias skaičius šiais metais, tęsiantis salos ir Kinijos ginčui dėl incidento, per kurį žuvo žvejai. Kinijos greitaeigis kateris su keturiais žmonėmis apvirto vasario 14 d. netoli Taivano Kinmeno salų, persekiojamas Taivano pakrančių apsaugos tarnybos, visi laive buvę žmonės įkrito į vandenį.

Taivano vyriausybė antradienį pranešė, kad draudžiamuose ir ribotos prieigos vandenyse netoli Taivano kontroliuojamo Dzinmeno pirmadienį buvo pastebėti Kinijos žvalgybos ir pakrančių apsaugos laivai. Jūrų reikalų tarybos ministrė Kuan Bi-ling žurnalistams sakė, kad pirmadienį į draudžiamus vandenis įplaukė vienas Kinijos žvalgybos laivas, o į ribotos prieigos vandenis pateko keturi Kinijos pakrančių apsaugos laivai. „Tačiau jie ilgai neužsibuvo.

Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje. Teigiama, kad tai leistų sutaupyti laiko ir lėšų, nes atstumas nuo jo iki parkų būtų trumpesnis, palyginti su kitais uostais. Energetikos ministerija parengė tai numatančias Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas.

2023 metais atpigus jūrinių krovinių pervežimui, Švedijos kapitalo krovinių gabenimo laivais bendrovė „Greencarrier Liner Agency LT“ gavo dukart mažiau pajamų bei uždirbo mažiau pelno. „2023 metais ženkliai sumažėjo jūrinių krovinių pervežimo tarifai, tai lėmė ir bendrovės pajamų bei pelno mažėjimą. Bendrovė aptarnavo didesnius importo krovinių srautus, tačiau pastebimai sumažėjo eksporto krovinių srautas ir jų pelningumas“, – teigiama įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Filipinų pakrantės apsaugos tarnyba sekmadienį apkaltino kinų laivus „pavojingai“ manevravus devynias dienas trukusio patruliavimo netoli rifo, esančio prie šios Pietryčių Azijos šalies krantų, metu. Kinijos pakrantės apsaugos tarnybos (KPAT) laivai „keturis kartus jūroje netoli laivo „BRP Teresa Magbanua“ atliko pavojingų ir blokuojamųjų manevrų, du kartus kirto FPAT laivo kursą“, teigiama Filipinų pakrantės apsaugos tarnybos pranešime.

Buriuotojai skundžiasi, kad Lietuvos uostuose bei uosteliuose nebetelpa jų laivai. Iš viso mūsų šalyje yra užregistruoti 27 000 laivų, o vietų jiems per visus pajūrio uostus – kiek daugiau nei tūkstantis. Tad buriuotojai priversti savo jachtas bei kitus laivus laikyti užsienyje ir taip rinkliava pildyti ne mūsų šalies, o Lenkijos ar Latvijos biudžetus. Palangos valdžia žada greitu metu pradėti tobulinti Šventosios uostą. Už 15 milijonų eurų ten nusidrieks nauji molai.

Irano remiami hučių sukilėliai, JAV duomenimis, vėl atakavo prekybinius laivus Raudonojoje jūroje. JAV centrinė vadavietė regione antradienio vakarą pranešė, kad JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgos numušė 18 dronų ir tris raketas. Bepiločiai ir raketos buvo paleistos iš hučių kontroliuojamų Jemeno teritorijų tarptautinių laivybos kelių Raudonojoje jūroje link. Apie sužeistuosius ar žalą nepranešama.

Kyla kelis metus kritusi krova Klaipėdos uoste. Čia net pasiektas rekordas – per metus pavyko perkrauti daugiau nei milijoną jūrinių konteinerių. Tiesa, anot uostininkų, pasaulinės tendencijos neramina – sankcijos neveikia Rusijos uostų, o štai Ukrainos kroviniai sunkiai skinasi kelią per Klaipėdą. Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapo šiek tiek šviesesnės, pagerėjo Lietuvos eksportas, vartojimas ir tam tikri tranzitiniai srautai, kurie iš tiesų yra dirbami per Klaipėdos uostą.

Kinijos ir JAV karo laivai ketvirtadienį ginčijamuose vandenyse Pietų Kinijos jūroje vykdo konkuruojančias pratybas, padidėjus įtampai dėl Vašingtono sąjungininkės Manilos. Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) Pietų teatro vadavietė diena anksčiau pranešė, kad jos karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos dvi dienas iki ketvirtadienio imtinai vykdys „įprastinį patruliavimą“ Pietų Kinijos jūroje.

Danijos laivybos milžinės „Maersk“ konteineriniai laivai neapibrėžtą laikotarpį neplaukios Raudonąja jūra, prieš tai ten įvykus keletui išpuolių, nukreiptų prieš prekybinius laivus. Nors bendrovė prieš tai buvo priėmusi sprendimą stabdyti laivybą paveiktoje vietovėje 48 val.

Pentagonas antradienį pranešė, kad JAV karinės pajėgos numušė daugiau kaip dešimt dronų ir kelias raketas, kurias Jemeno husių sukilėliai paleido į laivus Raudonojoje jūroje. „Rajone esantiems laivams žala nepadaryta ir apie sužeistuosius nepranešta“, – socialiniame tinkle paskelbtame pranešime teigė Jungtinių Valstijų centrinis štabas (CENTCOM), apibūdindamas 12 dronų, trijų priešlaivinių balistinių raketų ir dviejų sausumos atakos raketų antskrydį per 10 valandų.

Po Jemeno husių sukilėlių išpuolių dar dvi didelės laivybos bendrovės – „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) ir „CMA CGM“ – šeštadienį paskelbė stabdančios plaukiojimą per gyvybiškai svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį. Apie šį sprendimą Italijos ir Šveicarijos milžinė MSC ir Prancūzijos „CMA CGM“ pranešė po to, kai penktadienį panašių veiksmų ėmėsi dvi didžiausios pasaulio laivybos bendrovės „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“, reaguodamos į Irano remiamų husių sukilėlių išpuolius Raudonojoje jūroje.

Jungtinės Karalystės naikintuvas Raudonojoje jūroje numušė įtariamą atakos droną, šeštadienį pranešė gynybos ministras Grantas Shappsas. Praėjusį mėnesį JK paskelbė siunčianti į Persijos įlanką vieną moderniausių savo karinių jūrų pajėgų laivų „HMS Diamond“, kad sustiprintų savo buvimą regione. „HMS Diamond“ naktį numušė įtariamą atakos droną, kuris taikėsi į prekybinę laivybą Raudonojoje jūroje.

Irano remiami Jemeno husių sukilėliai pranešė, kad sekmadienį prie savo pakrančių atakavo du laivus. Socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime teigiama, kad husiai įvykdė operaciją prieš du Izraelio laivus Bab al Mandabo sąsiauryje. Priduriama, kad į pirmąjį laivą buvo smogta raketa, o į antrąjį – dronu.

Kauno rajone, Kačerginėje, prie Nemuno upės, planuojama statyti uostą mažiems, laisvalaikio laivams. Tikimasi, kad jį įrengus, šalia uosto atsirastų ir daugiau vietų pramogoms bei poilsiui, pagausėtų turistų. Pasak Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo Edmundo Mališausko, šiuo metu rengiamas projektas. Bendruomenei buvo pristatyti siūlymai, ieškoma finansavimo šaltinių, vertinamas poveikis aplinkai, kuris turėtų baigtis šį mėnesį. „Uostelis būtų laikyti laivelius, saugoti juos čia.

Manila pirmadienį pareiškė, kad Kinijos laivai tyčia atsimušė į Filipinų laivus Pietų Kinijos jūroje, taip paaštrindama diplomatinį ginčą dėl dviejų savaitgalį įvykusių susidūrimų ginčytinuose vandenyse.

Manila pirmadienį iškvietė kinų ambasadorių dėl dviejų Filipinų ir Kinijos laivų susidūrimų ginčytinoje Pietų Kinijos jūroje, pranešė filipiniečių užsienio reikalų ministerijos pareigūnė. „Mes visapusiškai naudojamės diplomatiniais procesais (...), prieinamais mums.

Su Turkijos vėliava plaukiojantis komercinis krovininis laivas „Kafkametler“ susidūrė su jūrine mina Juodojoje jūroje prie Rumunijos krantų, skelbia „Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais.   Pranešama, kad laivas buvo apgadintas nežymiai, įgula nenukentėjo.  Didžiosios Britanijos jūrų saugumo bendrovės „Ambrey“ duomenimis, incidentas įvyko ketvirtadienį 9:20 val., 11 jūrmylių į šiaurę nuo Sulinos miesto Rumunijoje.  „Laivas trumpam išmetė inkarą, kad įvertintų žalą.

Aplinkosaugininkai per tris mėnesius dronu patikrino 140 laivų išmetamąsias dujas, penkiais atvejais nustatyti leistinos normos viršijimai. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, projekto metu taip pat buvo stebima Klaipėdos uosto akvatorija, žvejyba pakrantėse.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį įspėjo, kad Rusija gali atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje, užminuodama Ukrainos uostų prieigas ir suversdama kaltę Ukrainai. Praėjusį mėnesį Londonas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo civilinį laivą krovininį raketomis, tačiau jas sėkmingai perėmė oro gynyba.

Per šių metų kruizinių laivų sezoną Latvijos sostinėje apsilankė 79,6 tūkst. turistų – 5 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Rygos uosto direkcija. Daugiausia kruizinių laivų šiemet sulaukta iš Vokietijos, JAV ir Jungtinės Karalystės, o iš viso į Rygos uostą kruiziniai laineriai atplukdė keleivius iš 126 šalių. Direkcija taip pat pažymi, kad šiemet kruizinių laivų Rygoje apsilankė mažiau nei pernai, tačiau keleivių skaičius augo – vidutinis tokių laivų užimtumo lygis pakilo nuo 53 proc.

Istorinių laivų restauratoriaus Barto hobis ir aistra – prikelti senus istorinius laivus naujam gyvenimui. Jo dirbtuvėse Švėkšnoje stovi net keletas tokių. Visi įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo registrą. „Istorija ir kultūra nėra sveriama pinigais. Iš jos neuždirbsi, bet išsaugosi ateities kartoms žinias, informaciją“, – tikino B. Markevičius. Ir vis tik, restauruoti istorinius laivus kainuoja milžiniškus pinigus, o keturių žmonių komandai atgaivinti vieną jų užtrunka net penkerius metus.

Klaipėdos uostui rengiantis įgyvendinti vieną didžiausių projektų – iki 2030 metų išplėsti pietinę uosto dalį, joje galėtų būti priimami didžiausi Baltijos jūra plaukiojantys laivai, čia būtų kraunama iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Ekspertai siūlo, kad suformavus naują iki 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje čia galėtų būti paskirstomi konteineriai, gaminami jūrinio vėjo jėgainių komponentai, gaminama žalioji energija ir pagal žaliąsias technologijas perdirbami laivai.

Šeštadienį vakare finišavusiame Pasaulio jūrinio buriavimo čempionate kapitono Raimondo Šiugždinio vadovaujamai „Arabela-Auga“ komandai pavyko pasiekti istorinę pergalę – pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo iškovotas pasaulio jūrinio buriavimo čempionato bronzos medalis. Pastaruosius porą metų „Arabela-Auga“ Pasaulio ir Europos čempionatuose finišuodavo šeštojoje pozicijoje, tad šiemet kėlė sau tikslą šią kartelę peržengti.

Rusams blokuojant Juodąją jūrą ir nuolat apšaudant Ukrainos teritoriją, Rusija iki karo pabaigos gali likti be laivų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo Lotynų Amerikos žiniasklaidai, rašo UNIAN. Anot jo, Ukraina turi parodyti, kad turi teisę importuoti ir eksportuoti produktus per savo vandenis. „Jei yra blokada, Ukraina turi rasti būdą, kaip nutraukti mūsų vandenų blokadą.

Vieno laivo statyba užtrunka apie dvejus metus. Tam prireikia kelių šimtų žmonių darbo ir milijonų eurų. Tiesa, laivų statytojai sako, kad specialistų trūksta ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad šios specialybės darbuotojų paklausa vis labiau auga. „Vakarų laivų gamykla“ niekada nemiega. Ištisą parą keliomis pamainomis dirbantys įvairiausių sričių specialistai stato laivus Lietuvai ir kitoms šalims.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija penktadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje citavo Rusijos valstybinę žiniasklaidą, anot kurios, Rusijos šiaurės flotilės branduoliniai povandeniniai laivai nedalyvaus parade liepos 30 dieną Sankt Peterburge, skirtame Karinio laivyno dienai. Tai bus pirmieji metai, kai nuo 2017 metų, kai įvestas dabartinis Karinio jūrų laivyno dienos formatas, parade nedalyvaus jokie branduoliniai povandeniniai laivai.

Įvairias šventes įprasta rengti sodybose, tačiau atėjus šiltam sezonui dalis žmonių renkasi švęsti laivuose. Paprastas valandos pasiplaukiojimas kainuoja nuo 150 eurų, o ilga 30-ies svečių kelionė laivu su užkandžiais, maistu ir dekoracijomis gali atsieiti ir nuo 3 tūkst. eurų. Laivuose tampa populiaru ne tik švęsti vestuves, bet ir jas registruoti. Pastebima tendencija, kad jaunavedžiai rezervuoja du laivus: vieną savo, kaip poros, atskirai fotosesijai, kitą – svečiams.

Nuo šiandienos visą savaitgalį Galvės ežere Trakuose vyks intensyvios buriuotojiškos kovos – vienoje Lietuvos didžiausių, nuo 2010 metų organizuojamoje „Galvės taurės“ regatų lenktynių distancijoje susirungs ir nedidelės sportinės jachtukės, ir 5-6 asmenų komandą talpinančios jachtos. Iš visos šalies susirinkusių dalyvių laukia kompetentinga tarptautinių teisėjų komanda, ne tik dieninių, bet ir naktinių lenktynių iššūkiai, o po vėjuotų nuotykių ant vandens – šventė krante.

Rusijos pajėgos atliko raketų paleidimo įrenginių rotaciją Juodojoje jūroje, rašo UNIAN. Okupantai išlieka pasiruošę smūgiams, bendra „Kalibr“ salvė šiuo metu siekia 16 raketų. „Taigi, vakare, įjungus dar vieną povandeninio laivo raketų paleidimo įrenginį, vienas iš antvandeninių raketų paleidimo įrenginių buvo nugabentas į savo bazę. Taigi nuo 21:00 jūroje yra trys raketų paleidimo įrenginiai – vienas antvandeninis ir du povandeniniai. Iš viso salvę sudaro 16 raketų.

Pirmadienį Klaipėdos jūrų uoste įvykusios nelaimės aplinkybes narplioja tik policininkai. Nors žmogus nukentėjo darbo metu, Valstybinė darbo inspekcija tyrimo dėl šio įvykio nepradės. Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis pranešimą apie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, įvykusią nelaimę gavo pirmadienio (gegužės 15 d.) rytą. Policija informuoja, jog apie 9.15 val. Minijos gatvėje esančios įmonės teritorijoje nukrito ir susižalojo 37 metų vyras.

Lietuvoje ne tik sparčiai gausėja žmonių, turinčių įvairiausių laivų, bet ir ilgėja vidaus vandens keliai, o dėl naujų technologijų juose drąsiau plaukti gali ir pradedantieji plaukiotojai. Tokiomis džiugiomis naujienomis prasideda šių metų laivybos sezonas Lietuvoje. Norintiems plaukioti dėl taikomo kuro akcizo teks labiau patuštinti kišenes, brangs ir bilietai keleiviams.

Nuo šiol klaipėdiečiai bei miesto svečiai uostamiestyje galės išvysti milžiniškus krovininius, kruizinius ar karinius laivus. Baigti trejus metus trukę ir beveik 100 milijonų eurų kainavę uosto kanalo gilinimo darbai. Tad į Klaipėdą jau gali atvykti kur kas didesni laivai nei iki šiol. Netoli uosto vartų, į Kuršių marias iš laivo šoka narai. Ir štai, 15 metrų gylyje, drumzliname vandenyje vienas jų bando sučiupti raudoną juostelę. Narui tai pavyksta.

Vidaus vandens kelių direkcija ketvirtadienį skelbia navigacijos sezono pradžią: laivybai šalyje, pasak atsakingų institucijų, išgyvenant renesansą, siekiama kurti daugiau infrastruktūros, pristatoma programėlė bei degalinės ant vandens. „Pirmiausia daug kas sako apie atsigavimą ir apie renesansą. Lietuvoje susiduriame ir su tokiom maloniom problemom.

Dėl karo ir aukštų energijos kainų pernai mažiau pelno gavusios kruizų laivų bendrovės šiemet aplenkia Baltijos jūrą, todėl į Klaipėdą šį sezoną laivų atvyks mažiau. Vis dėlto šiemet, palyginti su praėjusiais metais, didėja jų užpildymas ir keleivių turėtų atvykti daugiau, teigia Klaipėdos uosto atstovė.

Penktadienį Klaipėdoje pradedamas kruizinių laivų sezonas – ryte prie Kruizinių laivų terminalo krantinės švartuosis pirmasis laivas, su Bahamų vėliava plaukiojantis „Hamburg“. Šį sezoną laukiama 44 laivų – trečdaliu mažiau nei pernai. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė kiek anksčiau  BNS sakė, kad tokį mažėjimą lėmė geopolitinė situacija regione ir didėjančios kelionių kainos. Numatoma sezono pabaiga – rugsėjo 17 diena.

Sinoptikams ir kelininkams perspėjant apie Lietuvą užklupsiančią pūgą ir audrą pajūryje, Klaipėdos uostas praneša apie laikinus veiklos ribojimus. „Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus duomenimis, šiandien į vakarą ims stiprėti vėjas, numatoma, kad rytoj anksti ryte vėjo gūsiai gali siekti iki 28 metrų per sekundę. Pagal oro prognozes stiprus vėjas gali išsilaikyti iki trečiadienio popietės.

Didžiausia Estijos laivininkystės bendrovė „Tallink Grupp“ per praėjusius metus gavo 771,4 mln. eurų pardavimų pajamų – 61,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, uždirbo 13,9 mln. eurų grynojo pelno, nurodo bendrovės ataskaitoje. Užpernai patirtas 56,6 mln. eurų grynasis nuostolis. Pernai aptarnauta 5,462 mln. keleivių – 84,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Gabentų krovinių padaugėjo 11 proc. iki 409,8 tūkst. vienetų, lengvųjų automobilių – 36,1 proc. iki 819,2 tūkstančio.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo apribotas laivų eismas šeštadienio vakare vėl atnaujintas.  Klaipėdos uosto direkcija pranešė, kad nurimus vėjui laivyba atnaujinta 18 valandą.   „Laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta 18 val.“, – pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivyba buvo pradėta riboti penktadienio vėlų vakarą, vėjo greičiui viršijus 18-22 metrus per sekundę, bangų aukštis tuomet siekė apie penkis metrus.

Klaipėdos uoste atnaujinama laivyba, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS sakė, kad vėjo greitis po vidurdienio siekia apie 13 metrų per sekundę, o laivai įplaukia ir išplaukia įprastai.   Laivyba buvo pradėta riboti pirmadienį anksti ryte, vėjo greičiui viršijus 21 metrą per sekundę, bangų aukštis tuomet siekė apie 4 metrus. 9 val. ryto leidimo išplaukti ir įlaukti laukė po du laivus.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei Vakarams pritaikius sankcijas, vis daugiau prekių Lietuvą pasiekia laivais, teigia Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybos Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vedėjo Vaidoto Kiudulo teigimu, pastaraisiais metais į Lietuvą bei iš jos gabenamų prekių srautas išlieka stabilus, daugėja tranzitu vežamų krovinių. Tačiau pasikeitė ir anksčiau nusistovėję transporto srautai – šiuo metu stebimas 50 proc.

Lietuva diktuoja sienos apsaugos standartą, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, penktadienį dalyvavusi naujų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) laivų pristatyme. „Aš šiandien tikrai galiu pasakyti drąsiai, kad Lietuva diktuoja sienos apsaugos standartą – kokia turi būti išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga“, – žurnalistams Smiltynėje sakė ministrė.

Krovininiai laivai, prikrauti grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, pirmadienį išplaukė iš Ukrainos uostų, nepaisant Rusijos sprendimo pasitraukti iš reikšmingo susitarimo, skirto pasaulinei maisto krizei sušvelninti. Mažiausiai šeši laivai, įskaitant laivą „Ikaria Angel“, frachtuojami pagal Pasaulio maisto programą ir pakrauti 30 tūkst. tonų kviečių – reaguojant į ekstremalią situaciją Afrikos Kyšulyje – pirmadienį išplaukė iš Ukrainos uostų, rašoma tinklalapyje, sekančiame jūrų eismą.

Šeštadienį Klaipėdoje lankysis paskutinis, 61-asis, kruizinis laivas šį sezoną, atvykstantis penkiomis dienomis anksčiau nei planuota. Sezoną užbaigs laivas „Mein Schiff 4“, kurio vizitas penkiomis dienomis paankstintas dėl stiprėjančio vėjo Baltijos jūroje pakoregavus maršrutą, BNS teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.