laivai

Lietuvos jūrų muziejus demontruoja varpus, ištrauktus iš laivų, nuskendusių jūroje prie mūsų šalies krantų. Tragedijos įvyko per abu pasaulinius karus ir pareikalavo visų įgulų gyvybių. Dabar mokslininkai šiuos laivus tyrinėja, saugo nuo juodųjų archeologų ir visuomenei pristato ne tik liūdnas jų istorijas, bet ir rastus žuvusiųjų daiktus. Baltijoje prie Lietuvos krantų naikinamos abiejų pasaulinių karų jūrinės minos.

Susisiekimo ministerija siekia panaikinti reikalavimą, kad Lietuvos laivuose bent pusę įgulos sudarytų mūsų piliečiai. Esą laivybos kompanijos nebesuformuoja lietuviškų įgulų, tad laivus perregistruos užsienyje. Tuo tarpu mūsų šalies jūrininkai sako, kad taip laivybos kompanijos tik nori sutaupyti ir priimti daugiau už mažesnė algą dirbančių atvykėlių iš trečiųjų šalių. Esą jei toks ministerijos siūlymas bus priimtas, Lietuva liks be profesionalių jūrininkų.

Susisiekimo ministerijai planuojant švelninti sudėties reikalavimus nacionalinės įgulos laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjunga sako, jog šalies laivuose gali nebelikti dirbančių lietuvių, kai tuo metu kai kuriose Europos šalyse įgula šimtu procentų privalo būti nacionalinė.  „Jūrininkų sąjunga turi baimės, jog iškils grėsmė, kad lietuviškuose laivuose gali nelikti lietuvių jūrininkų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Iš Ukrainos sekmadienį leista išplaukti dar keturiems laivams, gabenantiems žemės ūkio produktų krovinį, tačiau analitikai perspėja, kad Rusija, siekdama atremti ukrainiečių kontrpuolimą, perkelia karių ir įrangos arčiau uostų. Tarptautinio susitarimo išgabenti iš Ukrainos apie 20 mln. t grūdų milijonams maisto stokojančių žmonių Afrikoje, Viduriniuose Rytuose ir Azijoje įgyvendinimą prižiūrinti institucija informavo, kad pakrauti laivai iš Čornomorsko ir Odesos uostų turi išplaukti pirmadienį.

Jūros šventės išvakarėse ketvirtadienį Smiltynėje prie paminklo „Albatrosas“, skirto negrįžusiems jūrininkams ir laivams, pagerbtas jų atminimas. Tai pirmasis Jūros šventės renginys. Tradicinė jūrinė ceremonija „Jūrą Lietuvai atvėrusiems“ rengiama su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Renginio metu taip pat pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, įteiktas Liudviko Stulpino medalis.

Klaipėdoje nuo šio rudens bus pradedami ruošti laivų keleivius aptarnaujantys stiuardai. Naujos profesijos prireikė dėl šių darbuotojų poreikio – jų trūkumas, anot laivybos kompanijų atstovų, šiuo metu yra itin didelis. Kvalifikuotais stiuardais pirmiausiai bus stengiamasi aprūpinti Lietuvos bendroves, sako Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Juodojoje jūroje yra penki Rusijos laivai su 40 raketų, todėl raketų smūgių grėsmę pietiniuose Ukrainos regionuose išlieka, rašo „Ukrinform“. „Priešo pajėgų grupė šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje penkiuose raketiniuose laivuose turi 40 sparnuotųjų raketų. Raketų smūgių pavojus pietiniuose regionuose išlieka“, – cituojamas Pietų operatyvinės vadovybės pranešimas.

Rusijos išsilaipinimo Ukrainoje operacija kol kas nėra tikėtina, bet neatmetama, kad ji gali įvykti, pranešė operatyvinė komanda „Pietūs“ (ukr. „Pivden“). Nuo birželio 18 dienos Rusijos raketų smūgių iš Juodosios jūros grėsmė išlieka. Šalies agresorės laivuose yra apie 20 „Kalibr“ tipo raketų, kurios paruoštos paleidimui į Ukrainą. Be to, audrų iš jų vietų nuplėštos rusiškos minos pamažu bangų yra nešamos į krantą.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje dalyvaus Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimo gynybos ministrų sesijose, pasirašys ketinimų susitarimą dėl dviejų patrulinių laivų įsigijimo. Pasak ministro, per sesiją bus galimybė patvirtinti dokumentus, numatančius NATO karinio buvimo stiprinimo rytiniame flange, taip pat ir Lietuvoje, kryptis. Briuselyje A. Anušauskas su Suomijos ministru Antti Kaikkonen pasirašys ketinimų susitarimą dėl dviejų laivų įsigijimo.

Prienuose atidaryta keleivinių laivų prieplauka – čia savaitgaliais iš Birštono ir atgal kursuos 150 žmonių talpinantis laivas. Kelionė į vieną pusę užtruks valandą, o bilietas turėtų kainuoti 10 eurų. Kaip BNS sakė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, naujasis maršrutas į regioną turėtų pritraukti daugiau turistų. „Ne vienerius metus šnekinome privačių laivų turėtojus, kad jie pamatytų, jog Prienai gražus miestas ir čia verta atplaukti.

Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos vyriausybė leido šalyje dislokuoti Rusijos karius, lėktuvus ir laivus mokymo, teisėsaugos ar reagavimo į ekstremalias situacijas tikslais.

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus labai padaugėjo burinių jachtų – buriuotojai teigia, kad jų būtų dar daugiau, jei netrūktų infrastruktūros. Šių pramoginių laivų paklausa išaugo per koronaviruso pandemiją, kai lietuviai ėmė pirkti daugiausia naudotas jachtas, o dėl paklausos smarkiai išaugo jų kainos.  Klaipėdos Pilies uosto kapitonas Algimantas Stanislauskas sako, kad prieš kelerius metus laisvų vietų buvo daug, o dabar norintieji čia laikyti laivus nesutelpa ir priversti laukti.

Baltijos jūros dugne guli šimtai kilometrų tinklų. Dalis jų nuplyšo užsikabinę už nuskendusių laivų ir ten liko. Dabar juose įsipainioja žuvys ir žūsta, o yrančios medžiagos teršia vandenį. Tarptautinė narų grupė jau penkerius metus tokius tinklus traukia. Tačiau dugne aptinka ne tik juos. Dumble dūla ir žuvusių laivų įgulų kaulai. Tarptautinė narų komanda tyrinėja Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos jūroje nuskendusį vokiečių laivą.

Europos jūrų uostams reikalingas „aiškus sąrašas“ visų Rusijos laivų, kuriems pagal naujausią ES sankcijų paketą Maskvai uždrausta įplaukti į žemyno uostus, trečiadienį pranešė uostams atstovaujanti institucija. Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) išreiškė paramą penktajam ES sankcijų paketui, praėjusią savaitę įvestam Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1000 jūrininkų – šių laivų įgulų narių, skelbia Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), kuri yra Jungtinių Tautų padalinys ir reguliuoja tarptautinę prekybinę laivybą. TJO pažymi, kad šioms įguloms pradeda stigti maisto atsargų.  Užsienio laivai įstrigo Ukrainos uostuose dėl Rusijos sukelto karo ir Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų blokados.

Skirtingų šalių kariniai laivai, orlaiviai ir kariai, priklausantys Jungtinės Karalystės vadovaujamoms Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (angl. JEF), vykdė bendrą veiklą Baltijos jūroje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Europos Komisija (EK) delsia apsispręsti dėl draudimo Rusijos laivams patekti į Bendrijos uostus, nes Rusija gali imtis tokių pat atsakomųjų veiksmų, sako Klaipėdos jūrų uosto vadovas.  „Tokį sprendimą priėmus atsiranda pavojus išprovokuoti Rusiją priimti tam tikrus sprendimus, nepatogius Europos Sąjungai, kurios laivų yra Rusijos uostuose, jų yra labai daug.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean ir ES susisiekimo ministrus, ragindami uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių šalių, taip pat apriboti Rusijos ir Baltarusijos laivų galimybes įplauti į ES uostus.

Latvijos vyriausybė planuoja priimti sprendimą uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus, pirmadienį TV3 televizijai sakė susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Jis pabrėžė, kad nepaisant Rusijos ir Baltarusijos įmonėms taikomų sankcijų, krovinių judėjimas ir toliau vyksta. Susisiekimo ministerija ragino šalies uostų administracijas, kad jos neleistų įplaukti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, tačiau uostai į tokį raginimą nekreipia dėmesio, pripažino ministras.

Nepaisant gerų įsidarbinimo ir atlygio galimybių, Lietuvoje mažėja jūrininko profesiją įgyti norinčių žmonių – tai vis labiau jaučia laivų savininkai ir personalo paieškos įmonės. Todėl kalbama apie įstatymų pataisas, kurios leistų įdarbinti daugiau jūreivių iš trečiųjų šalių. Lietuvos laivybos kompanijos teigia, kad šiuo metu trūksta ir aukštos kvalifikacijos, ir eilinių jūreivių, todėl vis sunkiau rasti norinčių dirbti laivuose, nors už tai siūlomas itin geras atlyginimas.

Europos Sąjungai (ES) delsiant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos jūrų uostus, susisiekimo ministras Marius Skuodis kartoja, kad dėl to gali būti priimtas ir regioninis sprendimas. „Jei tos diskusijos tęsis neįmanomai ilgai, tai, man atrodo, bus regioninis žingsnis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Susisiekimo ministras sako, kad Europos Sąjungai (ES) svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos jūrų uostus daugiausia diskusijų kyla dėl to, kaip  įgyvendinti tokį draudimą. Tačiau, pasak Mariaus Skuodžio, kai kurie sprendimai, nors ne tokie ambicingi, gali būti paskelbti jau netrukus.  „Kaip ir dėl oro erdvės – vienas dalykas yra pasakyti, kitas dalykas – įgyvendinti ir padaryti. Su laivais lygiai taip pat.

Otava antradienį paskelbė uždrausianti Rusijos laivams, įskaitant žvejybos laivus, įplaukti į savo vidaus vandenis ir uostus, Kanadai plečiant priemones prieš Maskvą dėl invazijos į Ukrainą. Susisiekimo ministras Omaras Alghabra sakė, kad draudimas, panašus į pirmadienį įvestą Jungtinės Karalystės, įsigalios vėliau šią savaitę. Jis išreiškė viltį, kad Kanados pavyzdžiu paseks daugiau šalių.

Jungtinės Karalystės susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį paliepė visiems šalies uostams nebeįsileisti Rusijos laivų, atsakant į Kremliaus invaziją Ukrainoje. Draudimas taikomas „bet kuriam laivui, kai esama priežasties manyti, jog jie priklauso, yra kontroliuojami arba valdomi bet kurio asmens, susijusio su Rusija“ arba įtraukto į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, „plaukioja su Rusijos vėliava, yra registruoti Rusijoje“,  per „Twitter“ parašė G. Shappsas.

Dėl audros savaitgalį sutrikęs laivų eismas Klaipėdos uoste palaipsniui atnaujintas.  „Laivybą pradėjome atnaujinti vakar nuo 8.30 val., vėjo greičiui nurimus iki 13 metrų per sekundę. Per dieną susikaupę srautai išsilygino, viskas grįžo į vėžes“, – antradienį ryte BNS sakė Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pasak jos, 6iuo metu nėra laukiančių nei išplaukti, nei įplaukti laivų.

Maždaug 11 mln. tonų Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos į laivus kasmet kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis sako, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.

Uostamiestyje ir vėl taršos bei korupcijos skandalas. Teisėsaugininkai nustatė, kad viena pavojingas atliekas Klaipėdos uoste tvarkiusi ir jų utilizavimu užsiimanti įmonė klastojo taršos lygio duomenis, teršalus vežė į užsienį, prekiavo poveikiu bei nuolat papirkinėjo aplinkosaugininkus. Prokurorai bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai nustatė įmonę, kuri neskaidriai tvarkė pavojingas atliekas Klaipėdos uoste bei jas gabeno į užsienį. Tad į tyrimą įsitraukė ir kitų valstybių teisėsauga.

Bendrovei „Klaipėdos nafta“ kitą savaitę laukiant paraiškų SGD laivo-saugyklos pirkimo konkursui, ekspertai svarsto, kad įmonė gali sulaukti pasiūlymų, tačiau jų nebus daug.  Jie pastebi, kad tokių laivų pasiūlos rinka ribota, o kai kurie jų mano, kad Klaipėdoje ir toliau liks dabartinis laivas „Independence“. Nei pastarojo laivo nuomotoja Norvegijos „Hoegh LNG“, nei BNS apklausti kiti galimi konkurso dalyviai savo planų nekomentavo.

Jungtinės Karalystės karinis laivynas antradienį perspėjo, kad Omano įlankoje netoli Jungtinių Arabų Emyratų krantų užfiksuotas vieno laivo „potencialus užgrobimas“, bet daugiau detalių nepateikė. Karališkojo jūrų laivyno kovos su piratavimu grupė „United Kingdom Maritime Trade Operations“ (UKMTO) iš pradžių perspėjo laivus, kad „šiuo metu vyksta incidentas“ nurodytoje akvatorijoje.

Nyderlandų gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Rusijos karo lėktuvai praeitą savaitę atliko „nesaugių“ manevrų prie olandų fregatos „HNLMS Evertsen“, plaukiojusios Juodojoje jūroje. Ministerijos duomenimis, incidentas įvyko birželio 24 dieną, kai fregata buvo netoli Rusijos aneksuoto Krymo krantų. Pranešime sakoma, kad Rusijos naikintuvai kelias valandas skraidė šalia „Evertsen“ ir „imitavo atakas“ prieš šį laivą, praskrisdami itin arti.

Lietuviai per pandemiją pinigus leido ne tik namams, butams ar elektronikai, bet prisipirko ir nuosavų laivų. Kai kurie tautiečiai ypač prabangiems kateriams nepagailėjo ir pusės milijono eurų. Tiesa, norintiems įsigyti naują laivą net tenka gerokai palūkėti – dėl paklausos prie prabangių laivų susidarė eilės metams ar net keliems. Lietuvoje pagamintas prabangus kateris iškeliaus į Norvegiją. Svetainė su valgomuoju stalu, virtuvė su dujine virykle ir net gi orkaite.

Pernai į Klaipėdą dėl pandemijos pirmą kartą neatvykus nė vienam kruizų laivui, šiemet tikimasi, kad kruizų sezonas įvyks, tačiau vėliau. Jei skiepijimas nuo COVID-19 vyks sparčiai ir bus palanki padėtis JAV, laivų tikimasi jau liepą.   Pasak Klaipėdos uosto atstovės Kristinos Gontier, šį pavasarį buvo rezervuoti 55 kruizų laivai, tačiau jie po truputį atšaukiami dėl situacijos tiek Europoje, tiek Amerikoje bei vakcinacijai neįsibėgėjus taip sparčiai, kaip tikėtasi.

Pavasarėjant pirmą kartą šiemet į ekspediciją išvyko Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivas „Vėjūnas“. Ekspedicijos tikslas – paimti vandens mėginius iš Kuršių marių ir įvertinti kiek šios užterštos. Kaip tokie tyrimai atliekami bei kokių būdu galima gauti vandens mėginius iš šimto metrų gylio? Ankstyvą rytą snyguriuojant į Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivą „Vėjūnas“ renkasi įgula.

Nei užtverti keliai, nei ištuštėję oro uostai, nei šimtai atšauktų traukinių ir autobusų reisų nesustabdė lietuvių – per karantiną jie atrado galimybę keliauti Baltijos jūra, rašoma pranešime spaudai. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per pandemiją dalis tautiečių, negalėdami kitais būdais išvykti iš šalies ar į ją sugrįžti, rinkosi Klaipėdos jūrų uostą. Šiame uoste keleivių per karantiną ne tik nesumažėjo, priešingai – jų skaičius išaugo.

Bermudų trikampyje, kitaip, regione tarp Puerto Riko, Floridos ir Bermudos lėktuvai ir laivai dingsta ne dažniau, nei bet kokioje kitoje pasaulio vietoje – šis regionas statistiškai niekuo neišsiskiria. Nors ir egzistuoja daug gamtinių fenomenų, kurie gali lengvai nuskandinti laivus, beveik nei vienas iš jų nėra pastebimas Bermudų trikampyje. Nepaisant to, trikampis ir vėl pateko į visuomenės akiratį.

Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ iš Norvegijos „Equinor“ 2021 metais galės, kaip ir iki šiol, nupirkti keturis laivus su suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), kad palaikytų minimalią Klaipėdos SGD terminalo veiklą.  Energetikos ministerija siūlo kol kas nekeisti tvarkos ir įsigyti keturis laivus, arba maždaug 3,87 teravatvalandės (TWh) dujų, tačiau šis kiekis dar galės būti patikslintas 2021 metais.

Vieną kartą metuose Kuršių marios ties Klaipėda prisipildo šviečiančių, mirksinčių,  grojančių ir dainuojančių įgulų pilnų laivų, katerių bei valčių. Uostamiestyje vyksta laivų paradas. Jame įgulos stengiasi kuo labiau išsiskirti, išskirtinai puošia ir savo laivus. Kaip jiems pavyko, vertina komisija ir krante esantys žiūrovai. O štai vienuoliktus metus vykstančio renginio organizatoriai išduoda, jog kai kurios parado tradicijos gimė net iš sapnų.

Visą 53-osios „Kuršių marių regatos“ savaitę buriuotojų kantrybę bandę lengvi vėjai nesitraukė ir finalinę regatos dieną. Šeštadienį turėjęs įvykti „Neringos“ etapas vidury distancijos buvo nutrauktas dėl štiliaus, kas lėmė, jog po 4 regatos etapų susiklostę rezultatai tapo galutiniais. Absoliučiai greičiausios jachtos taurę iškovojo vokiečių įgula „Maiko“ (kpt. John Victorin), o Didžiąją ir Mažąją regatos taures – jachtų „Cool water“ (kpt. Raimondas Šiugždinis) ir „Tango“ (kpt.

Vandens kelias Nemunu nuo Baltarusijos iki Nidos ir laivai, intensyviai zujantys Nevėžiu ar Nerimi – realybė ar visgi utopija? Susisiekimo ministerija žarstosi milijoniniais pažadais. Esą Nemuno žemupys jau atsigauna, tad atėjo metas aukštupiui ir kitoms upėms. Savivaldybių atstovai atviri – jie ir patys turi įvairiausių projektų, bet iki šiol situacija upėse buvusi tragiška. Nemuno aukštupyje įsikūrusių savivaldybių vadovai pasakoja prieš kelerius metus nutikusį kuriozą.

Šalia Graikijos Kefalonijos salos keli savanoriai narai leidosi į išskirtinę valymo operaciją. Jie nuo nuskendusio Antrojo pasaulinio karo laikų povandeninio laivo užsimojo nuimti pamestus tinklus ir taip padėti milijonams jūrinių gyventojų. Britų povandeninis laivas nuskendo 1941-aisiais ir nuo tada glūdi jūros gilumoje šalia Graikijos KefalonIjos salos. Šis laivas dabar ne tik istorinis paveldas, bet ir mirties spąstai jūriniams gyventojams.

Nusekęs Nemunas gali suduoti smūgį ir verslininkams, kurie vykdo komercinius plaukimus laivais, pavyzdžiui, tik šią vasarą paleista greitaeigė „Raketa“ taip pat gali sustoti, rašo „Kauno diena“. Laivą „Raketa" valdančios viešosios įstaigos „Vandens kelias" vadovas Nerijus Šilgalis tikino, kad prieš kiekvieną išplaukimą yra patikrinamas Nemuno kelias ir įsitikinama, ar greitaeigis kateris įveiks visą maršrutą ir neužplauks ant kur nors atsiradusios seklumos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė skubiai surengti didelio masto karines pratybas „saugumui Rusijos pietvakariuose“ užtikrinti, penktadienį paskelbė Gynybos ministerija, kuri nurodė, kad pratybose dalyvauja 150 tūkst. karių, šimtai lėktuvų ir karinio jūrų laivyno laivų. „Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado sprendimu Pietų ir Vakarų karinių apygardų kariai vykdo netikėtas pratybas“, – sakoma gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškime. Pratybose dalyvauja kone 150 tūkst.

Per artimiausius penkerius metus išvalius Nemuno vagą aukštupyje nuo Kauno hidroelektrinės iki Baltarusijos sienos, planuojama atnaujinti laivybą šia atkarpa. Vidaus vandens kelių direkcija, prieš pusantrų metų pasirašiusi memorandumą su dešimčia savivaldybių dėl laivybos vystymo, šiuo metu siekia įsigyti plaukiojančią ir žeme važiuojančią žemkasę ir valymo darbus tikisi pradėti jau 2021-ųjų balandį. „Reikia suformuoti patį farvaterį, vagą bunomis – tokiais neypatingais skaldos statiniais.

Nidoje atnaujinamas senukas švyturys. Netrukus jis atvers duris visiems norintiems jame apsilankyti bei pasižvalgyti po apylinkes iš aikštelės, kuri yra 79 metrai virš jūros lygio. Vietiniai nidiškiai jau dabar su pasididžiavimu pasakoja apie švyturio istoriją bei nevengia atvykėlių pagąsdinti istorijomis apie vaiduoklius. „Vėjai, uraganai kada būna, vienintelis švyturys visada būdavo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė liepęs Jungtinių Valstijų kariuomenei pulti ir sunaikinti visas Irano kanonieres, kurios puldinės amerikiečių karinio jūrų laivyno laivus. „Aš nurodžiau JAV kariniam jūrų laivynui numušti ir sunaikinti visas Irano kanonieres, jei jos puldinės mūsų laivus jūroje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas.

JAV pietinėje Alabamos valstijoje per naktį kilusį gaisrą, apėmusį prieplaukoje prišvartuotus laivus, kuriuose miegojo žmonių, žuvo aštuoni asmenys, pirmadienį paskelbė vietos pareigūnai. Gaisras kilo vėlai sekmadienį, maždaug vidurnaktį vietos (8 val. Lietuvos) laiku, ir sunaikino dešimtis laivų, prišvartuotų Gantersvilio ežere Alabamos šiaurės rytuose. Skotsboro ugniagesių vadas Gene'as Necklausas gaisrą pavadino „vienu labiau niokojamų dalykų“, kuriuos jis yra kada nors matęs.

Klaipėdoje vasaros sezonui pradžią davė tradicinis jubiliejinis laivų paradas. Dešimtą kartą vakarėjant Kuršių marias papuošė septyniasdešimt laivų ir laivelių, bangose šoko jūrinis vilkikas, o vakaro dangų nuspalvino iš baržos leidžiami fejerverkai.

Vienos danų salos gyventojai visą dieną kuičiasi po jūros pakrantę, ieškodami ir vilkdami namo įvairiausius namų apyvokos daiktus, baldus, drabužius ir net televizorius. „Lobiu“ vadinami daiktai pakrantėje atsirado kuomet audros metu nuo krovininio laivo denio į jūrą nukrito keli šimtai konteinerių. Danų Teršelingo ir Vlielando salų pakrantė pasipuošė neįprastais vaizdais – ją nusėjo lemputės, IKEA baldai, plačiaekraniai televizoriai ir įvairūs drabužiai.