Karolis Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje studijuoja laivų elektros įrenginių eksploatavimą.
Vaikinas jau trečiakursis, tad pradeda galvoti, kur įsidarbins po studijų. Nors širdis labiau linksta prie darbo lietuviškuose laivuose, tačiau sako, kad viską nulems alga.
„Čia paruošia tikrai gerus specialistus, ir jei lietuviai tikrai norės ir pasiūlys tą atitinkamą algą, tai nėra problemų dirbti ir čia – Lietuvos uoste“, – sako Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentas Karolis Pliuškys.
Tačiau, panašu, kad Karolio svajonė gali neišsipildyti ir jam teks darbuotis užsienio laivuose. Pagal dabar galiojančius įstatymus, pusę Lietuvos laivų įgulos turi sudaryti mūsų ar kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai. Susisiekimo ministerija inicijuoja įstatymo pataisą, kuria siūlo arba mažinti lietuvių bei Europos Sąjungos piliečių privalomą dalį įguloje, arba apskritai tokį reikalavimą panaikini. Esą dabartinis reguliavimas gali palikti Lietuvą visai be laivyno, mat laivybos kompanijoms esą tampa sunku suformuoti net dalį įgulos iš mūsų šalies piliečių.
„Mažiau patraukus reguliavimas gali skatinti priešingą efektą. Tai yra, kad laivų savininkai priims sprendimą išregistruoti Lietuvos laivų registre šiuo metu įregistruotus laivus ir pasirinkti kitos šalies vėliavą, tokiu būdu automatiškai mažės potencialių darbo vietų Lietuvos jūrininkams“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovė Eglė Vyšniauskaitė.
O štai mūsų šalies jūrininkai sako, kad nutiks kaip tik atvirkščiai, ir tokius planus vadina lietuviškos jūrininkystės žlugdymu. Esą laivus valdančios kompanijos taip siekia sutaupyti ir tiesiog vietoj europiečių priimti už kur kas mažesnius atlyginimus dirbančius trečiųjų šalių piliečius.
„Pagal tarptautines darbo organizacijas, minimumas, sakykim, vyr. mechanikui yra 12 eurų valanda, pagal tarptautinės transporto federacijos minimalius reikalavimus yra numatyta 19 eurų. O tuo tarpu trečiųjų šalių jūrininkams mokami dvigubai, trigubai mažesni atlyginimai“, – kalba Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.
Maža to, anot jūrininkų, pokyčiai užkirs galimybę ir lietuviams kilti karjeros laiptais. Neturėdamas garantuotos geresnės darbo vietos, jaunas tobulėjantis specialistas jos ieškos užsienyje.
„Kitas dalykas, priėmus iš trečiųjų šalių jūrininkus, visas atlyginimas, visi mokesčiai bus išvežami iš Lietuvos. Lietuva šitų pajamų mokesčių sistemoje negaus ir tie pinigai bus išleidžiami ne Lietuvoje“, – tvirtina Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos narys Petras Bekėža.
Be to, anot jūrininkų, priėmus įstatymo pataisą, Lietuva taps kone pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurios laivuose visą įgulą galės sudaryti vien trečiųjų šalių piliečiai.
„Jose yra daug kur reikalavimai net griežtesni nei pas mus. Tai yra nacionalinės vėliavos registre reikalavimai yra, kad būtų tos šalies arba Europos Sąjungos šalies jūrininkai“, – sako A. Kaupas.
Susisiekimo ministerijos atstovai sako, kad ši numatoma įstatymo pataisa nėra galutinė, ir nori tartis su jūrininkais ieškodami bendro abiem pusėm tinkamo sprendimo. Tačiau, anot valdininkų, jūrininkai savo pasiūlymų dar nepateikė.
