Baltijoje prie Lietuvos krantų naikinamos abiejų pasaulinių karų jūrinės minos. Ant tokios užplaukęs 1914-siais prie mūsų krantų nuskendo vokiečių krovininis laivas „Elbing IX“.
„Jis gabeno pagrinde geležies produktus, anglį. O iš regiono – medieną ir kitus miško produktus“, – pasakoja Klaipėdos universiteto istorikas Edvinas Ubis.
Laivą tyrinėja panėrę vokiečių bei lietuvių mokslininkai. Tada žuvo visa 16 narių laivo įgula, tačiau jų mirtis nebuvo beprasmė. Jei ne ši nelaimė, minos būtų pareikalavusios kur kas daugiau aukų. Mat „Elbing IX“ plaukė gelbėti kito, taip pat kliudžiusio miną ir skęstančio laivo, kai ir pats tokią aktyvavo.
„Tai tapo signalu tuo metu jau gelbėjusiam įgulą laivui. Kuriame buvo 1000 įgulos narių. Kad jis pakeistų kryptį. Nes jei jis būtų plaukęs, jis būtų vietoj „Elbing IX“ įplaukęs į tą patį minų lauką ir nuskendęs, ir, greičiausiai, būtų žuvusių asmenų pakankamai didelis kiekis“, – aiškina E. Ubis.
Laivą tyrinėjantys narai surado ir jo varpą. Jis pirmą kartą pristatomas viešai.
„Varpas yra vienas grindinių laivo simbolių, galima sakyti. Toks, kaip ženklas pagrindinis. Ir jei tu randi laivo liekanoj nuskendusį varpą, tai, vadinasi, tas laivas nebuvo tyrinėtas, nes yra narų mėgėjų išsirinkti detales iš laivų“, – kalba Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius.
Taip pat atkeliavęs kito laivo varpas. „Edith Bosselman“ nuskendo 1942-siais taip pat užplaukęs ant rusiškos jūrinės minos. Pirmasis laivo pavadinimas buvo „Rita Maersk“.
„Įdomi detalė, kad šitas laivas buvo vienas iš didžiausios šiuo metu kompanijos laivybos „Maersk“ pradininkas“, – kalba E. Ubis.
Narai tyrinėja netoli Lietuvos krantų nuskendusį ir 15 įgulos narių kapu tapusį laivą. Ant stalų net laivui skęstant liko nenukritusių ir nesudužusių indų. Tai puikus grobis juodiesiems archeologams, tad mokslininkai stengiasi išsaugoti kuo daugiau daiktų. Tik žuvusių jūreivių kaulų neliečia.
„Kai mes pamatome kaulus iš karto suprantame, kad šios zonos liesti negalime, ji mums šventa. Mes jų neliečiame, ten neplaukiame, nes nenorime drumsti ramybės. Tai labai svarbu“, – sako nardytoja Sabine Kerkau.
Tiesa, duomenys apie abi įgulas žinomi. Tad mokslininkams pavyko net surasti keleto gimines.
„Jie buvo labai nustebę, nes žinojo, kad jų senelis žuvo Antrajame pasauliniame kare kažkur Baltijos jūroje, bet net neįsivaizdavo kur“, – pasakoja S. Kerkau.
Toks povandeninis tyrinėjimas gan pavojingas. Už nuskendusių laivų būna užsikabinę seni žvejybiniai tinklai. Tad narai gali bet kada įsipainioti ir žūti.
„Tinklai labai seni ir tu nežinai, ar jie nėra už ko nors užsikabinę. Ar jie stabilus. Tad jų net neliečiam, nes gali užvirsti su kokia laivo liekana“, – aiškina S. Kerkau.
Daugiau apie šiuos laivus sužinoti bei pamatyti varpus ir kitus rastus daiktus visi norintys gali Lietuvos jūrų muziejuje.
