Kas kontroliavo bankrutuojantį banką, kas atsakingas, kad laiku nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų ir kodėl buvo priimti būtent tokie sprendimai?
Tai klausimai, jau kelias savaites neduodantys ramybės daugeliui Lietuvos žmonių ir įmonių vadovų, kurie savo ir verslo pinigus buvo patikėję „Snoro“ bankui.
„Kas kaltas dėl banko bankroto?“ Atsakymo į šį klausimą ieškojo ir ketvirtadienį vykusios taip pat pavadintos apskritojo stalo diskusijos dalyviai.
L. Graužinienė: tai ne pirmas kartas, kai Seimas pastatomas „prieš faktą“
Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė diskusijoje sakė, kad parlamentarai beveik neturėjo galimybės dalyvauti sprendžiant banko „Snoras“ problemą.
„Šiame procese Seimas beveik nedalyvavo. Į Seimą buvo ypatingos skubos tvarka atnešti įstatymai, ir mes net ir turėdami pastabų, neturėjome galimybės reaguoti ir aš asmeniškai net nebalsavau. Situacijos nebūtų keitę, jeigu mes ne ketvirtadienį, o penktadienį būtume priėmę tas pataisas, kurių, kaip sakė vyriausybė, reikėjo dėl banko padalinimo“, – sakė L. Graužinienė.
Anot parlamentarės, tai ne pirmas kartas, kai Seimas pastatomas „prieš faktą“.
„Jeigu valstybėje vyksta kas nors ypatingai svarbaus, tai Seimas pastatomas prieš faktą – jam duodama valanda, dvi trys pagal Statutą nuo pateikimo iki priėmimo teisinės bazės. Ir net Teisės departamentas neturi pakankamai laiko įvertinti teikiamus įstatymus. Tai problema ir ir tai ne pirmas toks atvejis. Jeigu mes šnekame apie „Snorą“ – buvo lygiai taip pat“, – kalbėjo L. Graužinienė.
„Kai pirmasis modelis netiko, reikėjo vėl taisyti įstatymą. Vakar buvo ta pati situacija – buvo atneštos pataisos į Seimą dviejų įstatymų ir po trijų valandų jos buvo ypatingos skubos tvarka priimtos. Tai šnekėti apie Seimo vaidmenį valstybėje (sunku – red. past.) Tai kokia mes esame valstybė? Tai, ką daro vyriausybė, aš esu įsitikinusi, Seeimas turi žinoti“, – kalbėjo L. Graužinienė.
Anot jos, net „jeigu tai ypatingai slapta informacija – mes daugelis turime leidimus su ja dirbti. Ir žinome, kaip ją naudoti“.
„Bet šį kartą Seimas kaip institucija buvo paliktas nuošalyje. Atskiri vadovai valdančiosios daugumos gal kažkokią informaciją turėjo“, – apgailestavo parlamentarė.
„Todėl atsakymas į klausimą „ką veikė Seimas?“: Seimas taip pat išsižiojęs žiūrėjo, kas dedasi valstybėje ir informacija visa buvo gaunama iš žiniasklaidos. Šitaip normalioje valstybėje neturėtų būti, – teigė L. Graužinienė. – Visos trys valdžios turėtų dirbti bendrai ir sutelktai tokiais atvejais“.
Kalbėdama apie vyriausybės sprendimų kaitaliojimą, parlamentarė sakė, kad tai didelis minusas.
„Iš pradžių buvo galvojama apie vieną modelį, pataisyti įstatymai dėl bankų padalinimo, bet po to apsispręsta kitaip – tai didelis minusas dėl to, kad keliamas sąmyšis valstybėje“, – sakė L. Graužinienė.
„Vyriausybė priėmė sprendimą dėl nacionalizavimo – tai reiškia, kad visa atsakomybė, ginčai tampa valstybės problema. Ir galbūt, kad klientų ir kiti teisininkai labai greitai susiorganizavo ir pradėjo kalbėti teisine, argumentų kalba, kad galimi ir konstituciniai pažeidimai – gal buvo pagalvota, kad reikia grįžti į procedūras, kurias numato mūsų teisinė bazė. Man nepatinka visas tas procesas ir ekonomiškai ir iš teisinės pusės“, – teigė parlamentarė.
Ji piktinosi, kad kai kurių LB vadovų šeimos nariai dirba komerciniuose bankuose, nes dėl to gali būti supainioti interesai, o bet kuris pilietis galįs suabejoti priimamų sprendimų nešališkumu.
Kalbėdama apie galimybę, kad kai kurie Seimo nariai galėjo atsiimti iš probleminio banko pinigus prieš jį nacionalizuojant, L. Graužinienė sakė raginanti žvelgti plačiau.
„Tikrasis inspektavimas prasidėjo sausio mėnesį, tai vienokia ar kitokia informacija galėjo „persiduoti“, bet tai jau Etikos ir procedūrų komisijos ir Seimo pirmininkės garbės reikalas, jeigu tokie atvejai buvo Seime. Bet pažiūrėkime, ar neatsiėmė 5takingi valstybės tarnautojai ar ministrai, ar susiję asmenys“, – sakė ji.
Ekonomistė: akivaizdu, kad kontrolė ne visada buvo efektyvi
Anot ekonomistės, socialinių mokslų daktarės Jolantos Solnyškinienės, banko „Snoras“ istoriją reikėtų analizuoti keliais aspektais.
„Tai banko veikla, bankų priežiūros priemonės ir institucinė sistema, vyriausybės pozicija šioje istorijoje, pasekmės, finansų rinkos būklė ir finansų institucijų pozicija šios istorijos akivaizdoje“, – vardijo ji.
„Bankas veikė, daug metų buvo kalbama, kad tai probleminis bankas, bet jis vykdė tam tikrus įsipareigojimus, Lietuvos bankas (LB) kaip priežiūros institucija jam laikas nuo laiko teikdavo priekaištų, pavyzdžiui 2010 m. pabaigoje buvo suabejota dėl jo akcinio kapitalo apimties. Tai rimta problema, nes bankas augo, o įstatinio kapitalo apimtis nebuvo pakankama“, – sakė J. Solnyškinienė.
„Kita vertus, kontroliuojančios institucijos ir nepriklausomos reitingų agentūros vertino, kad tai probleminis bankas, pavyzdžiui, suteikdamos žemesnį kreditingumo reitingą, bet (teigė – red. past.), kad jis gali tęsti veiklą. Tai faktiškai, bankui buvo duotas palaiminimas gyvuoti, veikti“, – kalbėjo ji.
Ekonomistė priminė, kad banko „Snoras“ grupė dar neseniai buvo pripažinta geriausia Baltijos šalyse, geriausiu banku Lietuvoje, todėl kaltinti privačių indėlininkų ir verslininkų, kurie savo pinigus patikėjo šiam bankui, netoliaregiškumu esą nederėtų.
„Tam tikri požymiai rodė, kad bankas gali veikti, tai kyla klausimas apie bankų priežiūros sistemą. Kad ji neefektyvi – tai akivaizdu. Kontrolė buvo išskaidyta ir matyt ne visada efektyvi“, – sakė ekonomistė.
Ji taip pat pripažino, kad pasaulinė patirtis rodo, jog ne visada galima sukontroliuoti banko aktyvus ir objektyviai įvertinti situaciją, nes esą „galima pasiskolinti vienai nakčiai, kad reikalavimus atitiktų“.
Tuo metu Seimo narė L. Graužinienė sakė girdėjusi, kad kai kurios nukentėjusios įmonės ketina teikti ieškinius banką auditavusioms kompanijoms.
„Atsakomybę turi dalintis visi. Bankas nepadarė savo darbo, tai tikiuosi bus įrodyta – kad vadovai nepadarė visų darbų. Man labai keista kad valdybos narių (LB) veikla nėra laikinai sustabdyta, nes LB valdyba yra atsakinga“, – kalbėjo parlamentarė.
„Man susidarė įspūdis, kad tie, kurie priėmė sprendimus, nenumatė visų pasekmių – kad pasieksime ir Latviją, susibarsime tarptautiniu mastu, smogsime savo verslui“, – sakė Gediminas Jakavonis, svarstydamas, kas valstybėje atsakingas dėl tokios situacijos.
Diskusijos dalyviai apgailestavo, kad joje nedalyvavo nė vienas LB atstovas, ir tvirtino, kad „Snoro“ istorijoje dar daug neatsakytų klausimų.
„Kol kas sunku vertinti tai, kas įvyko. Tai labai tamsi istorija. Kas iš tikrųjų ivyko, reikėtų klausti asmenų, atsakingų už tuos sprendimus. Juk ta žala, kuri padaryta, bus milžiniška. Pasitikėjimas bankų sistema, finansų sistemos tvarumas, materialiniai nuostoliai, kuriuos patirs fiziniai ir juridiniai asmenys, galiausiai viešojo sektoriaus pinigai tame banke buvo“, - vardijo ekonomistė J. Solnyškinienė.
„Jeigu ko nors trūko mūsų įstatyminėje bazėje, gal reikėjo ką nors pataisyti, kad galima būtų civilizuotai, kaip visame pasaulyje, atlikti tas procedūras. Bankrotas kainuos visiems – ir valstybei, ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims. Mes esame per maža valstybė, kad nepajustume pasekmių“, – teigė L. Graužinienė.
R. Paulauskas: vienas laimėtojas „Snoro" istorijoje jau žinomas arba kam nereikia šio banko?
Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas įvardijo tuos, kurie šioje istorijoje jau laimėjo.
„Kaip bepasisuktų reikalai, kas bebūtų kaltas, Skandinavijos bankai jau laimėjo, nes jie pasiėmė šio banko turėtą rinkos dalį. O ta rinka buvo ne tik nemaža Lietuvos sąlygomis, bet ji plėtėsi. „Snoro“ grupė plėtė savo veiklą, o Skandinavijos bankai turėjo čia problemų, o jų motininės įmonės irgi ne taip laisvai disponuoja pinigais“, – sakė jis.
Anot R. Paulausko, priežastys, dėl kurių bankrutavo Snoras, gali būti kelios.
„Pirma versija, kad bankininkai sukčiai, vyriausybė pasielgė teisingai, bet tada žiūrim į Šarkiną (buvęs LB valdybos pirmininkas R. Šarkinas – red. past.) ir žiūrime į generalinį prokurorą. Ir laukiame atsakymo“.
Bet jis sakė netikįs, kad 18 metų vystę savo verslą žmonės (V. Antonovas ir R. Baranauskas – red. past.) galėjo taip neatsakingai pasielgti.
„Žmonės jau nejauni, ir man siūloma patikėti, kad jie visą gyvenimą kūrė savo biznį, staiga pasielgė kaip pradinio kapitalo kaupimo laikais. Pasivogė kažką ir bėga. Ir kur tu pabėgsi šiais laikais? (...) Ir tada peršasi kita versija. Pradžioje buvo sakoma, kad su akcininkais bus atsiskaityta nacionalizavus banką. (...) Ir aš jaučiu, kad abi pusės mums kažko nepasako. Ir klostosi dar kita versija: sprendimas šitą banką nacionalizuoti arba sunaikinti buvo priimtas kažkada anksčiau“, – kalbėjo R. Paulauskas.
„Iš kur tas noras galėjo kilti? Iš Lietuvos? Kam mūsų valdžiai tokios problemos? Kyla mintis, kad buvo pašnibždėta iš šalies“, – neatmetė jis.
„Kokios gali būti tos šalys, iš kur šnibžda? Rusija, ES ar Skandinavijos bankai ir JAV?“ – klausė R. Paulauskas.
„Kokie gali būti Rusijos motyvai? Šiandien rusai pradėjo kovą su kapitalo išvežimu iš šalies. Čia rusų pilietybės žmogus, bet finansinėse ataskaitose parodyta, kad rusiško kapitalo ten yra palyginti nedaug. Todėl šita versija nelabai stipri. Skandinavija ir ES – kas bebūtų kaltas, Skandinavijos bankai jau laimėjo. Motyvas yra suprantamas“, – dalijosi mintimis R. Paulauskas.
„Dabar paimkim tokį „šnabždėtoją“ kaip JAV. V.Antonovas perbėgo „General Motors“ kelią. Ten buvo didžiulė kova dėl SAAB. Yra posakis „Kas naudinga „General Motors“, tas naudinga JAV“. Motyvas yra suprantamas. Toliau – jeigu gandai, kad šito banko grupė vykdė atsiskaitymus su Iranu, yra teisingi, tai turėkite omenyje, kad šiandien tiek Anglija, tiek JAV yra sustabdžiusios bet kokius atsiskaitymus su Iranu. Tai politiniai interesai. Ir jeigu čia, Lietuvoje kažkoks bankelis kenkia jų interesams, jis be jokios abejonės bus sudorotas vienu ypu“, – kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras.
Atsakydamas į klausimą, kodėl Lietuvos vyriausybė turėtų įsiklausyti į tą „šnabždesį“, R. Paulauskas sakė:
„Iš rusų mums reikia pigesnių dujų, iš skandinavų ir Europos bankų mums reikia pigių kreditų, iš JAV mums reikia pigių kreditų. O be to, kas gali priešintis JAV norams? Serbija bandė priešintis, Libija bandė priešintis – jūs norite su jais būti? (...) Pasakysiu jums mūsų vietinio amžinatilsį bankininko G. Konopliovo (žlugusio „Tauro“ banko steigėjas, nusišovęs, kai bankui kilo problemų – red. past. ) man prieš daug metų pasakytus žodžius. Jis man jau tada teigė, kad nacionalinės bankininkystės Lietuvoje nebus, nes daroma viskas, kad jos nebūtų. Ir Lietuvoje jos nėra, Latvijoje jos nėra, Lenkijoje jos nėra“, – diskusijos dalyviams sakė R. Paulauskas.
Vyriausybei lapkričio 16 d. nusprendė nacionalizuoti apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, tačiau laikinajam administratoriui įvertinus turimą šio banko turtą ir įsipareigojimus, LB valdyba lapkričio 24 d. pripažino banką „Snoras“ nemokiu ir lapkričio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama nacionalizuotam bankui kelti bankroto bylą.
Sprendimą kelti bankroto bylą LB priėmė išsiaiškinus, kad iš deklaruoto 8 mlrd. Lt banko turto dingo 3,4 mlrd. Lt.
