r. paulauskas

Šarūnas Jasikevičius – ne tik Europos, o ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubų akiratyje. Treneris domina Jono Valančiūno Toronto „Raptors“. Kaunietis prie NBA komandos vairo – utopija ar realybė? Svarus J. Valančiūno žodis „Smagu. Lietuvos treneriai pagaliau domina aukščiausio lygio komandas. Manau, tai – didelis pasiekimas mūsų šaliai ir jos krepšiniui. Ar pavyks padaryti paskutinį žingsnį, priklauso ne nuo Š. Jasikevičiaus, o „Raptors“ vadovų“, – tv3.lt kalbėjo Gintautas Regina.

Eurolygos reguliarusis sezonas priartėjo prie pabaigos. Kauno „Žalgiriui“ liko dvejos rungtynės – namie su Maskvos CSKA ir svečiuose su Pirėjo „Olympiakos“. Krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas nemano, kad žalgiriečiai pajėgūs užimti ketvirtąją turnyro lentelės poziciją. Parankaus varžovo nėra „Žalgiris“ (16 pergalių / 12 pralaimėjimų) šiuo metu rikiuojasi septintas.

„Ispanai. Jie turi didžiausią patirtį ir yra favoritai“, – į klausimą, kas taps Europos čempionais, nedvejodamas atsakė Adas Juškevičius. Lietuvos krepšinio rinktinės kariui antrino ir tv3.lt kalbinti ekspertai. Ar yra komanda, galinti sustabdyti ispanus? Pergalių vidurkis – 25 taškai Ispanijos rinktinė čempionatą pradėjo traiškydama varžovus. Ji 99:60 nugalėjo juodkalniečius, 93:56 čekus ir 91:50 rumunus. Pergalių vidurkis – 39 taškai. Vėliau 79:73 palaužti kroatai bei 87:63 vengrai.

Šeštadienį – antrosios Lietuvos rinktinės rungtynės Europos čempionate. Lietuviai susitiks su šeimininkų Izraelio komanda. tv3.lt studijoje apsilankę krepšinio ekspertai Tomas Pačėsas ir Rūtenis Paulauskas neabejoja lengva lietuvių pergale. <br> „Lietuvos rinktinė pranašesnė absoliučiai kiekvienoje pozicijoje. Net neabejoju lengva mūsų pergale“, – įsitikinęs T. Pačėsas. Jis, kartu su Vaidu Čeponiu, komentavo pirmąsias Izraelio komandos rungtynes su italais.

Vadinamieji kolektyviniai sodai baigia prarasti tikrąją funkciją. Vis daugiau panevėžiečių sodus perka ne norėdami pasikapstyti lysvėse, o čia gyventi. Tačiau naujakurių laukia ne tik grynas oras ir ramybė, bet ir netikėtumai.  Tarpinis variantas tarp namo ir buto Kai kurios sodų bendrijos, ypač esančios arčiau miesto, jau seniai neprimena kolektyvinių sodų: vietoj medinių vasarnamių dygsta šiuolaikiniai namai, o lysves su daržovėmis pakeitė dailiai išpuoselėta pievelė.

Lietuvos užsienio politikos prioritetas turi būti siekis tapti tarpininke tarp JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos skatinant jų tarpusavio bendradarbiavimą ir padedant siekti bendrų interesų, mano Nepriklausomybės akto signataras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis. „Tiek suomiai, tiek šveicarai, tiek švedai, tiek danai – visi jie puikiai supranta, kad kuo daugiau pas juos susipina interesų ir kuo geriau jie sugeba tuos interesus pristatyti, tuo daugiau ir tuo stipresni jie tampa.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis už sėkmingą Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) komandos darbą apdovanojo ambasadorius Rytį Paulauską ir Renatą Norkų. Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo ESBO departamento direktorius R. Paulauskas apdovanotas ministerijos medalio „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Aukso kryžiumi, o Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ESBO vadovas R. Norkus – to paties medalio Sidabro kryžiumi.

Kas kontroliavo bankrutuojantį banką, kas atsakingas, kad laiku nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų ir kodėl buvo priimti būtent tokie sprendimai? Tai klausimai, jau kelias savaites neduodantys ramybės daugeliui Lietuvos žmonių ir įmonių vadovų, kurie savo ir verslo pinigus buvo patikėję „Snoro“ bankui. „Kas kaltas dėl banko bankroto?“ Atsakymo į šį klausimą ieškojo ir ketvirtadienį vykusios taip pat pavadintos apskritojo stalo diskusijos dalyviai.

ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų. Tokia ES lyderių ketvirtadienį paryčiais priimto euro krizės gelbėjimo plano esmė.

„ES privalo užtikrinti greitą pagalbą visiems žmonėms, kuriems jos reikia, kaip ji tai padarė Tuniso ir Libijos pasienyje, ir priglausti tuos, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. ES privalo išlaikyti ir stiprinti savo tradiciją suteikti prieglobstį bei apsaugą, tačiau ji taip pat turėtų numatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias dideliems neteisėtai sienas kertančių ekonominių migrantų srautams.

Lietuvos užsienio politikoje susiformavo nuostata, jog jeigu teigiamai žiūri į partnerystę su Maskva, esi priskiriamas kairiesiems, o jei kalbi apie santykius su Vakarais – dešinysis. Siūloma tokio skirstymo netaikyti ir Lietuvai būti labiau pragmatiškesne užsienio politikos atžvilgiu.