Lietuvos darbo birža pateikė 2018 metų darbo rinkos apžvalgą. Joje išskirta, kad daugiausiai tarp darbo ieškančių žmonių bus administravimo ir vykdomųjų sekretorių, buhalterių ir apskaitininkų, reklamos ir rinkodaros specialistų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų, teisininkų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojų, parduotuvių pardavėjų, statybininkų, virėjų.
Didžiausios, vidutinės ir mažiausios įsidarbinimo galimybės
Lietuvos darbo birža sudarė įsidarbinimo galimybių barometrą. Taip išmatuota, kas turės didžiausias, o kas mažiausias galimybes įsidarbinti.
Didžiausias įsidarbinimo galimybės šiais metais numatytos elektros ir mechanikos inžinerijos technikams, gydytojams, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavėjams, slaugos specialistams, statybų inžinieriams ir vadovams, ikimokyklinio ugdymo mokytojams, elektromechanikams ir elektromonteriams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, mėsininkams, žuvų darinėtojams, metalo apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams, statybininkams, virėjams.
Tuo tarpu mažiausias įsidarbinimo galimybes šiais metais turės vertėjai ir kalbininkai, ekonomistai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, teisininkai, politikos ir administravimo specialistai, žurnalistai, sporto treneriai bei instruktoriai, archyvų ir muziejų specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, kirpėjai, kosmetikai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, floristai.
Tiesa, situacija gali kisti priklausomai nuo regionų. Pavyzdžiui, nors net 25 savivaldybėse fiksuojamas teisininkų perteklius, 5 jų trūksta.
Pasitikrinti, kuriose savivaldybėse trūksta specialistų kaip jūs, o kuriuose fiksuojamas perteklius, galite paspaudę čia.
Siūlo nebijoti atstumų darbinantis
„CVonline“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad nors darbo pasiūlymų kiekis šiuo metu panašus, kaip ir praeitais metais tokiu metu, net 25 proc. padidėjo pačių darbuotojų paieškų srautas.
„Ženkliai išaugo darbo pasiūlymų kiekis IT, klientų aptarnavimo, bankų, gamybos, technologijų ir inžinerijos srities darbuotojams. Reikalingi technologijas ir vadybos principus išmanantys, užsienio kalbas mokantys specialistai. Šiuo metu ypač paklausūs gamybos/inžinerijos srities darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai, meistrai, technologai, remontininkai, derintojai, staklių operatoriai. O sumažėjo darbo pasiūlymų pardavimų, paslaugų srities specialistams“, – komentuoja R. Karavaitienė.
Ji pastebi, jog darbo pasiūla gerokai prasilenkia su paklausa. Pavyzdžiui, teisės specialistams darbo pasiūlymų nėra tiek daug, tačiau kiekvienas šios srities darbo pasiūlymas sulaukia itin didelio kandidatų srauto. Panašiai yra ir su rinkodara, finansais, administravimu.
Darbo rinkos analitikės teigimu, nepaisant to, kad rinkoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, įmonės vis dar ne itin palankiai vertina vyresnės kartos kandidatus ir pirmenybę teikia 25–40 metų amžiaus darbuotojams.
O taip pat ji darbuotojus ragina nepabijoti atstumų, nes gerai apmokamą darbo vietą galima gauti ne vien sostinėje.
„Atsižvelgus į tai, kad darbdavių pasiskirstymo geografija apima visą Lietuvą, o regionuose ypatingai sunku surasti tinkamus kandidatus, ieškantys darbo gali pasinaudoti šia proga ir išplėsti darbo paieškų diapazoną. Regionuose įsikūrusios įmonės kandidatus vilioja gerais atlyginimais, geromis darbo sąlygomis, papildomais privalumais: organizuoja darbuotojų atvežimą ir parvežimą ir pan. Jei ieškantys darbo nepabijotų atstumų, turėtų daug daugiau pasirinkimo“, – tikina ji.
Šiuo metu jų darbo paieškos portale žmonės dažniausiai domisi galimybėmis įsidarbinti finansų, teisės, informacinių technologijų srityse.
Kur didžiausi atlyginimai?
R. Karavaitienė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad atlyginimai priklauso nuo daugelio faktorių, vienas iš pagrindinių – įmonės veiklos sritis.
„ Aukščiausių atlyginimų galima tikėtis energetikos, finansų, bankų, telekomunikacijų, teisės srities įmonėse. Tačiau kitas svarbus kriterijus – įmonės dydis ir savininko tipas. Pavyzdžiui, didelėse užsienio kapitalo įmonėse galima tikėtis didesnio atlyginimo. Na ir, žinoma, pareigų sritis, jų lygis, jų ekonominė vertė ir paklausa diktuoja atitinkamus atlyginimo rėžius“, – sako ji.
Pašnekovės pastebėjimais, įmonės vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų įsitraukimo didinimui, investuoja į mokymus ir ugdymą, tobulina motyvacines ir atlygio sistemas. Taip stengiamasi suformuoti kuo stipresnį ir geresnį darbdavio įvaizdį, nes patys darbuotojai darbo pasiūlymus renkasi ne tik Lietuvoje, bet ir žvalgosi į užsienį.
Daug pasiūlymų ir maži reikalavimai arba mažai pasiūlymų, bet puikios sąlygos
Ne paslaptis, kad darbo skelbimų skaičius padidėja artėjant vasarai. Būtent tai ir gali turėti įtakos, kad nemažai pasiūlymų bus norintiems dirbti paslaugų ar statybų sektoriuje,
CVmarket.lt Marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė tv3.lt komentuoja, kad kol kas jų portale didžiausias specialistų poreikis matomas pardavimo sektoriuje: ieškoma įvairios patirties turinčių pardavimo ar pirkimo vadybininkų, vadovų, klientų aptarnavimo specialistų.
„Taip daug ieškoma logistikos bei sandėliavimo srityse: transporto vadybininkai, vairuotojai, padalinių vadovai, sandėlio darbuotojai. Kaip visada nemaži kiekai pasiūlymų administravimo bei aptarnavimo srityse – administratoriai, asistentai, koordinatoriai, pardavėjai“, – prideda ji.
Pasak jos, galima išskirti tris įsidarbinimo rūšis. Pirmoji – daug pasiūlymų ir maži reikalavimai.
„Sritys, kuriose didelė darbuotojų rotacija, yra didelis naujų darbuotojų poreikis (pardavimų vadybininkai, pardavėjai, konsultantai ir t.t.). Todėl neretai reikalavimai darbuotojams nėra dideli, yra sąlyginai nesunku susirasti darbą“, – komentuoja R. Tatarėlytė.
Antroji rūšis – mažai pasiūlymų, bet puikios sąlygos.
„Sritys, kuriose trūksta specifinių specialistų (aplikacijų programuotojai, UX dizaineriai ir kiti siauresnio profilio darbuotojai). Čia jaučiamas trūkumas ir poreikis, tačiau profesionalų su patirtimi ne tiek ir daug. Taigi įsidarbinimo galimybės didelės, bet tokių specialistų yra kol kas nedaug“, – nurodo ji.
Ir trečioji rūšis – naujos galimybės. T.y. naujų didelių įmonių įsikūrimas bei naujų darbo vietų atsiradimas suteikia naujas galimybes įsidarbinti.
„Pavyzdžiui, ateinanti Booking.com įmonė suteikia galimybes įsidarbinti įvairias kalbas, net ir nelabai populiarias Lietuvoje, žinantiems klientų aptarnavimo specialistams“, – paaiškina ji.
Taip pat prideda, kad sunkiau įsidarbinti tose srityse, kuriose yra paruošiama dideli kiekiai specialistų, bet tokio tipo darbuotojų poreikis mažesnis.
„Tarkime teisės, socialinių mokslų, filologijos srities išsilavinimą turintiems. Tačiau viskas priklauso nuo specialisto patirties, gebėjimo prisitaikyti kiek kitokio profilio darbe“, – mano ji.
Lietuvos darbo birža: bedarbių skaičius mažės
Sudarytoje darbo rinkos apžvalgoje Lietuvos darbo birža skelbia, kad dauguma – 67 proc. – apklaustų darbdavių teigia, jog darbuotojų skaičius jų įmonėse nesikeis, 27 proc. tikisi darbuotojų skaičiaus augimo, 6 proc. – mažėjimo. Atlyginimų didinimą savo atstovaujamose įmonėse numato 63,1 proc. apklaustų darbdavių, mažėjimą – tik 0,8 proc. apklaustųjų.
„Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Lietuvos darbo rinkai. Prognozuojama, kad tai bus svarbu ir 2018 metais. Darbdaviai, nerandantys tinkamų darbuotojų, (net 52 proc. apklaustų darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu) siekia išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Trūkstant kai kurių profesijų darbuotojų, neretai šią problemą yra priversti spręsti pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Užsieniečių įdarbinimas neturi ir, matyt, neturės pritarimo visuomenėje, tačiau akivaizdu, kad jis tampa vis populiaresnis tarp Lietuvos įmonių, todėl kitų tautybių darbuotojų ypač paslaugų sektoriuje veikiausiai tik daugės“, – rašoma Lietuvos darbo biržos apžvalgoje.
Šiais metais numatoma įregistruoti 245 tūkst. bedarbių – vidutiniškai po 19 – 21 tūkst. darbo ieškančių žmonių per mėnesį.
Nekvalifikuotų bedarbių dalis turėtų sumažėti 2 – 4 proc. punkto, atitinkamai padidės aukštąjį ir profesinį išsilavinimą turinčių bedarbių dalis. Turintys aukštąjį išsilavinimą bedarbiai sudarys 25 proc., 41 proc. – su profesiniu išsilavinimu, 34 proc. – jokios profesinės kvalifikacijos neturintys – gyventojai.
Numatoma, kad bedarbių struktūroje apie 65 proc. bus darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, vyresnių kaip 50 metų darbo ieškančių žmonių – 40 proc., jaunimo iki 29 metų – 16 proc. ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su 2017 metais, turėtų sumažėti 1–2 proc. punktais iki 25 proc.
Prognozuojama, kad darbdaviai įregistruos 3–4 proc. daugiau darbo pasiūlymų – 228–238 tūkst. (67 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 18 proc. – pramonės, 11 proc. – statybos, 4 proc. – žemės ūkio sektoriuje). Kvalifikuotai darbo jėgai bus skirta 78 proc. visų darbo pasiūlymų tai yra 3 proc. punkto daugiau nei 2017 metais. Pastaraisiais metais nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa mažėja. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks ir 2018 metais.
