Naujojoje „Luminor“ apžvalgoje „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“ prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais augs 3,3 proc., kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ekonominė plėtra šiemet bus kiek spartesnė – atitinkamai 4,2 proc. ir 3,5 proc. Palankią aplinką Baltijos šalių augimui sukuria netikėtai spartus Euro zonos augimas ir istorines aukštumas pasiekę ekonominių vertinimų bei vartotojų lūkesčių rodikliai.
„Luminor“ analitikų teigimu, spartesnė nei tikėtasi kertinių eksporto rinkų plėtra bei infliacijos išbandymams atsispyręs namų ūkių vartojimas – vienos kertinių prielaidų, leidusių pagerinti BVP augimo prognozę. „Vartojimo apetitą pernai metų pabaigoje ribojusi infliacija pakurstė nuogąstavimus, kad Lietuva gali įžengti į stagfliacinį ekonomikos vystymosi etapą ir įsisukti į kylančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę, kuri ilgainiui pakenktų šalies tarptautiniam konkurencingumui. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad šiam išbandymui atsispirti pavyko“, – teigė Indrė Genytė – Pikčienė, vyriausioji „Luminor“ analitikė.
Infliacija išsikvepia ir ši tendencija šiemet ryškės. Santūresnis „importuojamos“ infliacijos prieaugis ir kuklesni pokyčiai akcizų srityje leidžia prognozuoti, kad šiais metais vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 2,5 proc.
„2019 metais Lietuvoje vyksiantys prezidento ir savivaldybių rinkimai iškels darbo užmokesčio temą. Latvijos ir Estijos pavyzdys keliant minimalią algą bus labai viliojantis, o atlyginimų politika tokiose svarbiose viešojo sektoriaus srityse kaip švietimas ir sveikatos priežiūra pribrendo esminiams pokyčiams. Atsižvelgdami į tai, prognozuojame, kad 2018 metais darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 metais – paspartės iki 8 procentų“, – sako analitikė.
I. Genytė–Pikčienė kalbėjo, kad darbo užmokesčio augimui artimiausiu metu įtaka toliau darys gyventojų emigracija ir darbuotojų trūkumas darbo rinkoje.
„Verslininkai nuolat skundžiasi, jog trūksta darbuotojų ir tai yra užprogramuota problema, nes emigracija vis dar išlieka. Taip pat matome, kad mažėja užimtųjų skaičius, taigi išvažiuoja ne tik bedarbiai, bet ir dirbantys. Tai kelia darbo užmokestį, nes didėja konkurencija dėl darbuotojų“, – tvirtino analitikė.
Nedarbo lygis, anot „Luminor“, šiemet sieks 6,8 proc., o kitais metais 6,5 proc. Šio rodiklio prognozės, palyginti su praėjusių metų pabaigoje nurodytomis banko perspektyvomis, pagerintos atitinkamai 0,2 punkto ir 0,3 punkto.
Pokyčiai būsto rinkoje
Tačiau ji konstatuoja, kad keletą metų augimu stebinęs nekilnojamojo turto sektorius šiemet susidurs su mažėjančia paklausa ir gyvenamojo nekilnojamo turto vystytojams teks išmaniau bei tiksliau planuoti pasiūlą. Juolab, kad statistinio būsto pirkėjo charakteristikos pasikeitė – jau 2017 metais rinkoje ėmė dominuoti būstus perkantieji savo reikmėms, o ne investicijai.
„Būsto rinkos aktyvumo augimas išsikvėpė, tačiau tai nereiškia, kad rinka stoja. Daugėja sandorių, finansuojamų bankų paskolomis. Čia augimui vietos dar yra – Lietuvoje namų ūkių įsiskolinimas kredito įstaigoms sudaro vos 23 proc. bendrojo vidaus produkto ir pagal šį rodiklį vis dar esame tarp 5 mažiausiai įsiskolinusių šalių ES. Visgi rinkos vektoriaus kryptį nulems NT plėtotojų pasirinkta strategija – jei vyraus perdėtas optimizmas dėl gyvenamojo būsto statybos, galime sulaukti mažėjančių būsto kainų“, – sakė I.Genytė - Pikčienė.
Nepelnytai pesimistiški lūkesčiai neleidžia Lietuvai pilnai išnaudoti savo potencialo
Tuo tarpu Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, akcentavo, kad didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai šiuo metu yra nepelnytai pesimistiški lūkesčiai dėl ilgalaikės ekonominės perspektyvos, kuriuos, be kita ko, skatina ir viešoje erdvėje paplitę „saviplakos“ mitai. Elgsenos ekonomikos mokslas sufleruoja, kad neigiami verslo ir namų ūkių lūkesčiai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį šalies ekonomikos raidai ir lemti ne visada efektyvų ekonominį elgesį.
Pirmasis „saviplakos“ mitas, kurį dažnai tenka girdėti tiek viešojoje erdvėje, tiek privačių pokalbių metu, yra „prasiskolinusios Lietuvos“ mitas. Visgi, tiesa yra ta, kad Lietuva yra tarp mažiausias viešojo bei privataus sektoriaus skolas turinčių valstybių visoje Europos sąjungoje, o finansinės drausmės įstatymo apynasris neleidžia politikams išlaidauti net ir esant ekonominiam pakilimui. Atitinkamai, valdžios sektoriaus biudžeto balansas, tikėtina, bus perteklinis tiek 2018, tiek ir 2019 metais nežiūrint artėjančių rinkimų sezono.
Antrasis „saviplakos“ mitas yra pasibaigsiančios Europos sąjungos paramos mitas ir dėl to Lietuvos ekonomiką tariamai ištiksianti ekonominė krizė.
„Visgi, tiesa yra ta, kad, priklausomai nuo derybų baigties, 2021-2027 metų periodo ES parama Lietuvai gali sumažėti viso labo 20-30 proc., o tiesioginės išmokos žemdirbiams turi galimybę išaugti. Atitinkamai, neigiamas ES paramos sumažėjimo efektas sudarytų vos 1-1,5 proc. nuo BVP, t.y. apie trečdalį 2017 metų ekonominio prieaugio“, – komentuoja ekonomistas.
Trečiasis „saviplakos: mitas yra „nykstančios“ Lietuvos mitas. Tiesa yra ta, kad vykstantys demografiniai pokyčiai (gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas) nedaug kuo skiriasi nuo kitų Vakarų pasaulio valstybių (pvz. Japonija, Kinija ir Vokietija susiduria su gerokai didesniais iššūkiais), o migracijos tendencijos iš mažesnių miestų ir kaimo vietovių į didesnius miestus yra stebimos praktiškai visose Vakarų šalyse (net vieną mažiausių pajamų nelygybių turinčioje Skandinavijoje). Be to, pastaruosius 6-erius metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai auga, o Kaunas, pastaruoju metu pritraukiantis vis daugiau investicijų, taip pat gali tapti traukos centru.
Galiausiai, istorinė analizė rodo, kad lietuviai taip gerai, kaip dabar, negyveno 424 metus. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, jau pasiekė 72 proc. Vakarų Europos vidurkio (paskutinį kartą toks rodiklis buvo 1594 metais). Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad savo aukso amžiaus laikotarpiu Lietuvos BVP vienam gyventojui tesiekė 86 proc. Vakarų Europos vidurkio. Įdomu tai, kad žemiausias taškas buvo pasiektas vos prieš 25 metus: 1993 metais, kuomet Lietuvos BVP siekė vos 28 proc. Vakarų Europos vidurkio. Tad būtina akcentuoti, kad Lietuva padarė milžinišką progresą per pastaruosius 25 metus. Kalbant apie ateitį, Lietuvai pakanka apie 3,5 proc. siekiančio vidutinio metinio ekonomikos augimo tam, kad jau 2030 metais gyventų geriau nei bet kada anksčiau (t.y. pasiektų savo antrąjį aukso amžių – 86 proc. Vakarų Europos vidurkio), ir apie 5 proc., jei nori pasivyti Vakarų Europos vidurkį.
„Manau, kad gera Lietuvos sportinė forma ir stiprus imunitetas sudaro gana realias prielaidas generuoti ilgalaikį 3,5 proc. metinį augimą jei bus pilnai išnaudotas šalies augimo potencialas, tad švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos penkiasdešimtmetį galbūt galėsime švęsti ir savo antrąjį ekonomikos aukso amžių“, – prognozuoja vyriausiasis „Luminor“ ekonomistas.
