Grąžinti per sunkmetį sumažintas mokinių ugdymui skiriamas lėšas ir atkurti bazinę mėnesio algą reikalaujantys pedagogai pareiškė, kad jų iškeltiems šiems ir kitiems reikalavimams svarstyti sudaryta darbo grupė tėra imitacinė, todėl jie priversti imtis kraštutinių priemonių. Švietimo profesinių sąjungų atstovai nusivylę švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio elgesiu ir mano, kad jam vienintelė išeitis – padėti ministro portfelį.
Plinta arogancijos virusas
Anot streiko rengėjų, švietimo ir mokslo ministras nesudarė sąlygų taikiai išspręsti kolektyvinį ginčą, o konfliktui pasiekus kulminaciją išėjo atostogų. Tai, kad D.Pavalkis pasirinko atostogas tokiu metu, kai Seime svarstomas kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetas, tik esą dar kartą patvirtina, koks yra jo požiūris į prisiimtą valdyti sritį.
Dėl arogantiško elgesio ir socialinių partnerių ignoravimo buvo kritikuojamas ir buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Gal ši ministro kėdė yra užkrėsta arogancijos virusu? O gal šis virusas susargdina visas valdžios galvas, kurios pamiršta, kad privalo tarnauti visuomenei?
„Mūsų valdžiai visuomenėje yra lygesnių už lygius, todėl „labiau nusipelniusiesiems“ atlyginimai buvo atkurti, o kiti palikti už borto. Jei į gatves išeitų ne tik pedagogai, bet ir kultūros, socialiniai darbuotojai, gydytojai, policininkai, ugniagesiai, pensininkai, valdžia greitai rastų pinigų ir jų atlyginimams, ir pensijoms atkurti. Pinigų yra, tik kokie valstybės prioritetai? Štai per dvejus metus krašto apsaugai papildomai rasta beveik pusė milijardo litų. Tačiau investicijos į tankus ir šovinius yra bevertės, jei neugdoma pilietiška, atsakinga ir sąmoninga asmenybė“, – samprotavo pedagogus palaikančio Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas.
Streikuos dvi valandas
Mokinių tėvus vienijančios organizacijos atstovui susidaro įspūdis, kad D.Pavalkis savo ministerijoje bando elgtis kaip savo uabe: „Priimami vienasmeniai, su socialiniais partneriais nederinti sprendimai, noras valdyti ir kontroliuoti visiškai pamirštant atsakomybę už rezultatą, antikonstituciniai ministro įsakymai, abitūros egzaminų skandalai, mokytojų darbo sąlygų ir profesijos prestižo pastovus smukimas... Profesinių sąjungų reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, o jei valdžia nebegirdi jų argumentų, natūralu, kad mokytojai imasi kraštutinių priemonių.“
Rytoj (lapkričio 13 d.) bendrojo ugdymo mokyklose mokytojai streiką pradės 8 valandą, o ikimokyklinio ir neformaliojo švietimo įstaigose bus streikuojama nuo įstaigų darbo pradžios. Įspėjamasis streikas truks dvi valandas.
„Ant kai kurių mokyklų ir darželių durų gali būti uždėtos spynos: tegu D.Pavalkis galvoja, kur dės vaikus“, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Jis pabrėžė, kad streikuoti ypač reikia lopšelių ir darželių auklėtojams, kurie nėra prilyginti pedagogams ir gauna labai mažus atlyginimus.
„Mūsų mokykloje profesinei sąjungai priklauso tik vienas žmogus, tad streikų nebus. Bet jei mokytojai streikuotų, nepulčiau kategoriškai drausti. Štai Prancūzijoje dažnai protestuotojai išeina į gatves, tad nereikia sureikšminti mūsų pedagogų streikų. Jų reikalavimai nėra kažkokie ypatingi – mokytojai atkreipia dėmesį į sumažintas mokinių ugdymui skiriamas lėšas. Kita vertus, pedagogai ugdo vaikus, todėl turi išskirtinį statusą. Mokykloje vaikai turi būti užimti, ugdymo programos suspaustos, tempas didelis, tad neturi likti mokymo spragų“, – savo nuomonę išsakė Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, įspėjamieji streikai vyks daugiau nei 100 ugdymo įstaigų 20 savivaldybių.
„Žinant, kad profesinės sąjungos nėra gausios, o streikus gali organizuoti tik jos, tai – geras rezultatas. Prie streikuojančių pedagogų gali prisijungti ir kitos švietimo profesinės organizacijos, kurios anksčiau nepalaikė streikų. Ir jos jau kalba, kad derybos su Švietimo ir mokslo ministerija sužlugdytos. Pedagogų streiką palaiko ir mokyklų vadovai, tėvų atstovai“, – kalbėjo Zarasų rajono mokytojas. Streikų rengėjai viliasi, kad įspėjamasis streikas paskatins rimtas derybas. „Bet jei ir toliau bus „pavalkiška“ pozicija, gali prasidėti neterminuoti streikai“, – perspėjo K.Juknis.
Ministras išėjo atostogų
Mokytojų profesinės sąjungos reikalauja atkurti mokino krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m., – padidinti nuo dabar esamų 3 348 iki 3 774 litų ir iki 128 litų atkurti bazinę mėnesio algą (dabar – 122 Lt). Taip pat reikalaujama ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų uždarbius prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, sumažinti mokinių skaičių klasėse, pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį ir iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas pedagogams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.
Į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę susibūrusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ šiuos reikalavimus dar šiemet birželio viduryje įteikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Tačiau, pasak šių organizacijų lyderių, Švietimo ir mokslo ministerija tik formaliai „atsirašinėjo“ ir nerodė noro bendrauti.
Prieš rugsėjį mokytojams prakalbus apie streikus, buvo sudaryta darbo grupė pedagogų reikalavimams svarstyti. Anot mokytojų profesinių sąjungų atstovų, per du mėnesius rezultatų nepasiekta, todėl jie mano, kad toks darbas tėra imitacinis. „Mūsų profesinė sąjunga neįtraukta į darbo grupę, tačiau mes nueiname į posėdžius, niekas neveja lauk. Matosi, kad realių sprendimų ten niekas nepriima. Be to, numatyta, kad darbo grupė konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti mokinių ugdymo kokybę ir sudaryti geresnes mokytojų darbo sąlygas, turės pateikti kitais metais. Bet ką tai reiškia, kai kitų metų biudžetas jau bus sudarytas ir patvirtintas?“ – retoriškai klausė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė.
Spalio pabaigoje apie 700 pedagogų iš visos Lietuvos prie Švietimo ir mokslo ministerijos kėlė šūkius „Tarne, grąžink, ką esi skolingas“. Tačiau D.Pavalkis mitinguotojų negirdėjo – jis išėjo atostogų.
Augina lojalų ešeloną
Vis dėlto pedagogų profesinių sąjungų lyderiai pasidžiaugė, kad mokytojams subruzdus tam tikrų rezultatų jau pasiekta. „Seime svarstant švietimo biudžetą parlamentarai jau nebe taip užtikrintai kalba, kad nėra pinigų ir nieko negalima padaryti. Jau pradėta ieškoti įvairių būdų, kaip jų rasti.
Kitais metais 32 litais bus didinamas mokinio krepšelis ir 10 proc. augs ikimokyklinių įstaigų pedagogų algos, tačiau tai švietimo darbuotojų netenkina“, – sakė A.Navickas. Pedagogai pastebi, kad švietimo sistemoje susikaupė labai daug problemų, kurių iš esmės nesprendė, o tik gilino buvusios valdančiosios politinės jėgos, jų nesprendžia ir dabartinė valdžia.
Į akis krenta augantis atotrūkis tarp pedagogų ir mokyklų vadovų atlyginimų, maži jaunų mokytojų atlyginimai. Tiesa, tai – jau ilgametės tendencijos, ugdančios valdžiai lojalių vadovų ešeloną ir smukdančios mokytojo profesijos prestižą. „Kvalifikaciją ir stažą įgijusių mokytojų atlyginimai nėra prasti. Bet jauniems mokytojams tikrai sunku. Gaunant 1300–1 500 litų į rankas šviestis, naudotis technologijomis, vykti į seminarus, gerai atrodyti ir būti vaikams pavyzdžiu tikrai nelengva“, – pastebėjo R.Baltušis.
Velžio gimnazijos vadovas mano, kad į švietimo sistemą turėtų grįžti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. „Nenormalu, kai mokykloje buhalteris turi skaičiuoti 16 ir daugiau pozicijų mokytojų atlyginimų. Pedagogas turėtų gauti uždarbį už etatą“, – įsitikinęs R.Baltušis.
Reikia revoliucijos
D.Trečiakauskas mato dar daugiau problemų švietimo sistemoje. „Situacija yra katastrofiška. Lietuvoje beveik ketvirtį amžiaus vyksta švietimo reforma, o mokinių gebėjimai smunka žemyn. Tai rodo tarptautiniai tyrimai. Aliarmą reikėtų kelti ir dėl to, kad moksleivių savižudybių skaičiumi pirmaujame ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Taigi, tiek „nusireformavome“, kad švietimo sistemoje reikia pokyčių iš esmės – revoliucijos“, – pareiškė Lietuvos tėvų forumo atstovas. Anot jo, visi politikai neužsikirsdami kalba apie prioritetą švietimui, klerkai baksnoja į esą gerą švietimo strategiją, tačiau realiai gyvenime viskas vyksta priešingai.
„Iš mokytojų reikalaujama, kad jie moksleivius parengtų egzaminams. Todėl nekeliamas tikslas – išugdyti žmogų, kuris būtų atsakingas, kūrybingas, sąmoningas, gebėtų įgyti profesines kompetencijas, būtų valstybės patriotas“, – samprotavo D.Trečiakauskas.
Jis pacitavo vieną biologijos mokslininką, kuris yra pasakęs, kad jei Žemėje išnyktų visi vabzdžiai, po 50 metų joje nebeliktų gyvybės, o jei išnyktų žmonės, visos kitos gyvybės formos suvešėtų. „Kalbant apie mūsų švietimo sistemą, galima būtų išvesti paralelę, kad jei nebeliktų mokytojų, neliktų nei valstybės, nei tautos. O jei išnyktų Švietimo ir mokslo ministerija, tauta ir valstybė suvešėtų“, – kritikos švietimo klerkams negailėjo mokinių tėvų organizacijos atstovas.
